Daugelis žmonių pastebi, kad artrito simptomai keičiasi priklausomai nuo oro, ypač tada, kai atšąla ar ima lyti. Tokie pasakojimai dažni, tačiau medicinos praktikoje svarbu atskirti asmenines patirtis nuo to, ką iš tiesų patvirtina moksliniai duomenys.
Artritas: ką verta žinoti
Artritas – tai sąnarių uždegimas. Dažniausi simptomai yra sąnarių skausmas, sustingimas (ypač rytais arba po ilgesnio nejudrumo) ir judesių ribotumas.
Artritas nėra viena liga – tai bendras pavadinimas kelioms būklėms. Pagal dabartines medicinos žinias dažniausiai sutinkamos dvi formos:
- Osteoartritas – susijęs su sąnarių „dėvėjimusi“ ir ilgalaike mechanine apkrova, dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje arba po sąnario traumų.
- Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola paties organizmo audinius, dažniausiai sąnarių dangalus (sinoviją), todėl vystosi uždegimas.
Nors artrito visiškai „išgydyti“ dažnai nepavyksta, gydymas daugeliui žmonių leidžia sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą ir pagerinti kasdienę funkciją.
Ar oras tikrai veikia artrito simptomus?
Medicinos praktikoje pastebima, kad dalis žmonių su artritu yra įsitikinę galintys „jausti“ oro pasikeitimus. Dažniausiai jie pasakoja, kad skausmas ar sąnarių maudimas sustiprėja, kai oras tampa vėsesnis, drėgnas, lietingas, o palengvėja šiltesnėmis ir sausesnėmis dienomis.
Moksliniai duomenys šiuo klausimu nėra vienareikšmiai. Kai kurie tyrimai rodo sąsajų, kiti – neranda aiškaus, visiems vienodai būdingo ryšio. Tikėtina, kad oro įtaka, jei ji pasireiškia, yra labai individuali ir priklauso nuo žmogaus organizmo jautrumo, ligos aktyvumo, sąnarių pažeidimo laipsnio ir kitų veiksnių.
Atmosferos slėgis ir drėgmė
Viena dažniausiai minimų priežasčių – atmosferos slėgio pokyčiai. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kuriems žmonėms slėgio kritimas (dažnai pasitaikantis prieš lietų) gali būti susijęs su stipresniu diskomfortu sąnariuose.
Aiškinama, kad slėgiui mažėjant audiniai gali nežymiai plėstis. Jei sąnarys jau yra uždegiminis ar jautrus, toks subtilus pokytis teoriškai gali prisidėti prie skausmo sustiprėjimo. Vis dėlto tai nėra universalus dėsnis – ne visi sergantys artritu patiria tokį efektą.
Kodėl lietingos dienos kai kam sunkesnės?
Dalis žmonių pastebi, kad simptomai paūmėja dar prieš prasidedant lietui arba jam prasidėjus. Tai dažnai siejama ne vien su slėgiu, bet ir su didesne oro drėgme bei žemesne temperatūra.
Kai kuriuose stebėjimuose pastebėta, kad uždegiminio artrito aktyvumas gali būti mažesnis saulėtomis, mažiau drėgnomis dienomis. Tačiau kiti darbai pabrėžia, kad skausmo pojūtis yra individualus, todėl vien tik oro veiksnių nepakanka visiems vienodai paaiškinti simptomų svyravimus.
Ar tai aktualu tik osteoartritui ir reumatoidiniam artritui?
Orų poveikį savo savijautai mini ir žmonės, turintys kitų uždegiminių sąnarių ligų, pavyzdžiui, psoriazinį artritą. Kai kuriems šiltesnis sezonas gali būti palankesnis, nes lengviau išlikti fiziškai aktyviems, daugiau judėti lauke, o tai dažnai padeda sąnariams.
Tačiau moksliniai duomenys apie tiesioginį šilto oro „gydomąjį“ poveikį nėra pakankami, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.
Ar verta kraustytis į šiltesnį klimatą?
Mintis persikelti į šiltesnę vietovę, tikintis mažesnio skausmo, yra gana dažna. Vis dėlto, pagal dabartines medicinos žinias, nėra patikimų įrodymų, kad gyvenamosios vietos pakeitimas ilgainiui reikšmingai pakeistų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito ligos eigą.
Šiltesnis ir sausesnis klimatas kai kuriems gali būti komfortiškesnis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad artritas nebekels problemų. Žmonės, gyvenantys šiltesniuose regionuose, taip pat patiria artrito simptomus.
Kam dažniau pasireiškia artritas?
Artritas gali išsivystyti bet kam, tačiau rizika didėja su amžiumi. Taip pat pastebima, kad kai kurios artrito formos gali kartotis šeimose, todėl tam tikrą reikšmę gali turėti paveldimumas.
Osteoartrito tikimybė dažnėja po sąnarių traumų ir esant nutukimui, nes sąnariams tenka didesnė mechaninė apkrova. Reumatoidinis artritas dažniau diagnozuojamas moterims nei vyrams.
Kaip gydomas artritas ir kaip sau padėti kasdien
Gydymo taktika priklauso nuo artrito tipo ir ligos aktyvumo. Dažniausiai siekiama mažinti uždegimą, kontroliuoti skausmą ir išsaugoti sąnarių funkciją.
Medicinoje taikomi įvairūs vaistai, parenkami individualiai. Be medikamentų, svarbios ir nefarmakologinės priemonės:
- Šiluma ir šaltis – šildyklės ar šilti kompresai gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis, o šalčio paketai neretai sumažina uždegiminį „karštį“ ir skausmą. Priemonę verta rinktis pagal tai, kas konkrečiu metu labiau palengvina savijautą.
- Judesių amplitudės palaikymas – artritas gali riboti sąnarių lankstumą, todėl reguliarūs tempimo pratimai padeda išlaikyti paslankumą.
- Raumenų stiprinimas – stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį ir gali sumažinti apkrovą.
- Fizinis aktyvumas vandenyje – mankšta baseine dažnai būna patogesnė, kai judėti sausumoje sunku, nes vanduo sumažina sąnariams tenkančią apkrovą.
Jei pastebite, kad tam tikri orai reguliariai pablogina savijautą, gali būti naudinga planuoti aktyvumą ir poilsį, pasirūpinti šiltesne apranga, sąnarių „apšildymu“ prieš judesį ir aptarti simptomų kontrolę su gydytoju.
