Hiperopija, dar vadinama toliaregyste, yra itin paplitusi akių refrakcijos yda, kuri dažniausiai sukelia neryškų regėjimą žiūrint į arti esančius objektus. Toliaregiai žmonės dažnai lengviau mato toliau esančius daiktus, tačiau dėl akių struktūros jiems sunkiau sufokusuoti vaizdą į artimą atstumą. Priklausomai nuo hiperopijos laipsnio, kai kurie žmonės gali matyti neryškiai ir į tolį, ir iš arti.
Kas yra hiperopija?
Ši regėjimo problema atsiranda dėl akių obuolio formos ir dydžio. Dažniausiai hiperopiją lemia trumpesnis nei įprasta akies ilgis (nuo priekinės iki užpakalinės sienelės) arba per daug lygi ragena. Tokios akies struktūros lemia tai, kad šviesos spinduliai, patekę į akį, sufokusuojami ne ties tinklaine, o už jos. Dėl šio refrakcijos sutrikimo artimi objektai atrodo neryškūs.
Nors hiperopija nėra liga, o daugiau regos fokusavimo yda, ji gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Oftalmologai ir optometristai gali ją lengvai diagnozuoti ir pasiūlyti įvairius matymo korekcijos būdus. Akinius, kontaktinius lęšius ar net chirurgines procedūras galima rinktis individualiai, priklausomai nuo poreikių.
Jei sunku matyti iš arti ar skaudant akis jaučiatės pavargę, verta kreiptis į akių priežiūros specialistą. Jie atliks neskausmingą apžiūrą ir pasiūlys geriausią sprendimą jūsų regėjimui pagerinti.
Kiek dažna yra hiperopija?
Pasaulyje manoma, kad ši yda pasitaiko maždaug 4,6 % vaikų ir apie 31 % suaugusiųjų. Skirtingi tyrimai rodo kiek kitokį paplitimą, nes skiriasi tiriamųjų amžius ir tyrimo metodika. Tarp vyresnių nei 40 metų žmonių hiperopijos dažnis didėja, kadangi su amžiumi natūraliai vystosi presbiopija – su amžiumi susijusi toliaregystės forma.
Hiperopijos simptomai ir priežastys
Hiperopijos simptomai
Ne visi žmonės tuoj pat pastebi regėjimo pokyčius, tačiau kai akims tenka labiau stengtis, gali pasireikšti šie simptomai:
- Neryškus regėjimas žiūrint į arti esančius objektus
- Neryškus vaizdas ar akių nuovargis vakare
- Sunkumai skaitant
- Dvigubas vaizdas skaitant
- Bukas skausmas akyse
- Akių nuovargis, pervargimas
- Dažnas žvairavimas skaitant
Vaikai su hiperopija gali dažnai trinti akis ar vengti skaityti, nes regėjimas iš arti juos vargina.
Kas sukelia hiperopiją?
Pagrindinės priežastys – tai per trumpas akies obuolys arba pernelyg lygi ragena. Taip pat svarbu, kad ragenos išlinkimas būtų optimalus – per lygi ragena ar trumpas atstumas tarp ragenos ir tinklainės trukdo šviesos spinduliams tinkamai fokusuotis, todėl vaizdas arti būna neryškus.
Kitais atvejais kitų akių dalių darbas laikinai kompensuoja refrakcijos klaidą. Tačiau didesnio laipsnio toliaregystei jau reikalinga papildoma korekcija: akiniai, lęšiai ar chirurginis gydymas.
Genetika
Toliaregystės atsiradimą gali lemti paveldimumas – tam tikri genai daro įtaką akies vystymuisi ir ilgiui. Kai kuriems žmonėms stipri hiperopija pasireiškia kartu su genetiniais sindromais, pavyzdžiui, sergant achromatopsija, Dauno arba Fragile X sindromu.
Galimos komplikacijos
Sunkesnė hiperopija gali sukelti akių įtampą, galvos skausmus, apsunkinti kasdienę veiklą. Vaikams didėja strabizmo (žvairumo) ir ambliopijos (tingios akies) atsiradimo rizika. Reguliarūs vaikų akių patikrinimai padeda aptikti refrakcijos klaidas laiku ir išvengti komplikacijų.
Kaip nustatoma hiperopija?
Norėdami sužinoti, ar turite toliaregystę, užsiregistruokite išsamiam akių tyrimui. Akių gydytojas gali naudoti lašus vyzdžiams išplėsti – tai leidžia geriau įvertinti akies užpakalinę dalį. Akių apžiūros metu gydytojas naudoja šviesos šaltinius ir kitus instrumentus, kad įvertintų įvairias akių būkles, ne tik refrakcijos klaidas, bet ir galimus glaukomos ar kataraktos požymius.
Nemalonius simptomus, tokius kaip neryškus regėjimas, svarbu įvertinti laiku – jie gali signalizuoti apie kitus akių sveikatos sutrikimus.
Hiperopijos korekcija
Šiuolaikinė akių priežiūra leidžia koreguoti toliaregystę keliais būdais:
- Akiniai. Specialūs lęšiai nukreipia šviesą tinkamame kampe į tinklainę. Akiniai parenkami pagal hiperopijos laipsnį, nešiojimo poreikį ir gyvenimo būdą.
- Kontaktiniai lęšiai. Jie veikia panašiai kaip akiniai, tačiau dedami tiesiai ant akies paviršiaus. Kontaktiniai lęšiai yra patogūs daugeliui žmonių, tačiau dėl sausų akių ar infekcijų kartais gali būti netinkami.
- Chirurginis gydymas. Mažesnės hiperopijos atveju efektyvi korekcija gali būti atliekama lazeriu (pvz., LASIK procedūra), kai pakeičiama ragenos forma. Esant didesniam laipsniui, gali būti atliekamas refrakcinių lęšių keitimas, kai natūralus lęšis pakeičiamas dirbtiniu (IOL).
Kiekvienas būdas parenkamas individualiai – specialistas padės apsispręsti, koks sprendimas tinkamiausias pagal jūsų poreikius ir gyvenimo ritmą.
Kartais regėjimas gali būti kompensuojamas be akinių, ypač jei hiperopijos laipsnis nedidelis. Tačiau jei pastebite kasdienių sunkumų, akiniai ar kontaktiniai lęšiai gali ženkliai pagerinti savijautą.
Ar galima išvengti hiperopijos?
Šiuo metu nėra įrodyta, kad būtų galima užkirsti kelią toliaregystei. Tačiau yra tam tikrų įpročių, kurie padės palaikyti gerą akių sveikatą:
- Įtraukite į racioną daug vitaminų A, C, E ir liuteino turinčių maisto produktų – vaisių bei daržovių, ypač citrusinių, žalių lapinių daržovių.
- Reguliariai tikrinkite regėjimą – tai leis laiku pastebėti pokyčius, net jei kol kas nesijaučiate blogai.
- Dėvėkite akinius nuo saulės visais metų laikais – rinkitės tokius, kurie blokuoja mažiausiai 99 % UV spinduliuotės.
- Dažniau ilsinkite akis, ypač jei daug laiko praleidžiate prie ekrano – taip galite išvengti pervargimo ir diskomforto.
Perspektyvos ir kasdienis gyvenimas
Toliaregystė savaime neišnyksta, jei nėra atliekama chirurginė procedūra, tačiau bėgant metams regėjimas natūraliai keičiasi. Net ir po operacijų gali prireikti koregavimo. Nešiojant akinius ar lęšius lengva palaikyti aiškų regėjimą, tačiau be jų simptomai gali vėl pasireikšti.
Stenkitės laikytis specialistų nurodymų ir nešiokite korekcinius akinius ar lęšius pagal rekomendacijas. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis akis, nes laikui bėgant gali reikėti pakeisti lęšius stipresniais.
Kada kreiptis į akių sveikatos specialistą?
Nedelskite užsiregistruoti pas akių gydytoją, jei pastebite regos pasikeitimų ar atsiranda neryškus regėjimas. Net jei simptomų nejaučiate, profilaktinės patikros yra labai svarbios. Jos leidžia laiku pastebėti pokyčius ar akių ligų grėsmę.
- Kūdikiams rekomenduojama atlikti pirmąją akių apžiūrą iki pirmojo gimtadienio.
- Vaikams – bent vieną kartą tarp 3 ir 5 metų, vėliau kasmet.
- Suaugusiems nuo 18 iki 64 metų – kartą kas dvejus metus.
- Vyresniems nei 65 metų – patikra bent kartą per metus.
Atsižvelgiant į individualią akių sveikatą, kai kuriems žmonėms gali reikėti dažnesnių patikrų. Gydytojas visada informuos, kaip dažnai reikia apsilankyti.
Kaip reguliariai tikrinti regėjimą?
Net jei kasdienai regėjimas nekelia problemų, rekomenduojama nepamiršti periodinių akių patikrų. Jos padeda laiku aptikti pokyčius ir užkirsti kelią tolimesnėms komplikacijoms, ypač jei riziką sukelia genetiniai veiksniai ar amžius.