Tropinė spruė – reta infekcinė liga, dėl kurios organizmui tampa sunku įsisavinti maistines medžiagas. Ši būklė išsivysto, kai tam tikros bakterijos patenka į plonąją žarną ir sutrikdo normalų virškinimą bei vitaminų bei mineralų pasisavinimą.
Tropinės spruės ypatumai
Ši liga dažniau pasireiškia žmonėms, kurie ilgesnį laiką gyvena ar vieši tropiniuose regionuose, pavyzdžiui, Karibų salose, Pietų Indijoje ar Pietryčių Azijoje. Pirmieji simptomai dažnai primena ūmią ir stiprią keliautojų diarėją, tačiau liga vėliau pereina į užsitęsusią, lėtą būklę.
Negydoma tropinė spruė gali sukelti sunkias komplikacijas – anemiją, išsekimą, mitybos nepakankamumą.
Pavadinimo kilmė
Pavadinimas siejamas su XVII a., kai olandų gydytojas vartojo žodį „sprouw“ apibūdinti ilgai trunkančius viduriavimo sutrikimus. Vėliau ši sąvoka paplito tarp medicinos specialistų, o laikui bėgant įsitvirtino kaip tropinės spruės pavadinimas. Šiomis dienomis keleto žarnyno ligų pavadinimuose taip pat vartojamas žodis „spruė“.
Simptomai ir rizikos veiksniai
Tropinės spruės simptomai
- Pilvo spazmai bei raižymas
- Pūpsantis pilvas
- Būdingas virškinimo garsas (borborygmai)
- Nuovargis
- Pykinimas
- Riebalų gausus, šviesus, aitriai dvokiantis tuštinimasis (steatorėja)
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
Simptomai paprastai nepraeina savaime ir, priešingai nei trumpalaikė keliautojų diarėja, būklė ilgainiui sunkėja.
Kas sukelia tropinę spruę?
Tiksli priežastis iki šiol nėra aiški, tačiau pagal naujausius tyrimus manoma, jog ligą lemia į plonąją žarną patekusios kenksmingos bakterijos, tarp jų – tam tikros Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae ir Enterobacter cloacae rūšys. Šios bakterijos pažeidžia žarnų gleivinę (enterocitus) ir trukdo organizmui įsisavinti vitaminus bei mineralus, kurie natūraliai turėtų patekti į kraują, tačiau yra pašalinami su išmatomis.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti kyla žmonėms, ilgai gyvenantiems ar būnantiems tropiniuose ar subtropiniuose regionuose. Kitose pasaulio vietose ši liga reta. Pagrindinėmis priežastimis laikomas prastesnis geriamo vandens prieinamumas ir nepakankama medicininė priežiūra tropiniuose kraštuose.
Galimos komplikacijos
- Didelių ląstelių anemija, dažniausiai dėl folio rūgšties ir vitaminų B2 bei B12 trūkumo
- Sunki mitybos stoka, kuri gali tapti pavojinga gyvybei
Diagnozė ir tyrimai
Pirmasis žingsnis – išsamus gydytojo pokalbis apie simptomus, gyvenimo būdą ir kelionių istoriją. Tai padeda įtarti būklę ir parinkti reikalingus tyrimus.
- Bendras kraujo tyrimas (ieškoma anemijos, folio rūgšties ir vitamino B12 kiekio)
- Išsamus biocheminis kraujo tyrimas (įvertinami elektrolitai ir kiti rodikliai)
- Išmatų tyrimai (nustatomas riebalų kiekis ir ieškoma kitų panašių ligų, pavyzdžiui, giardiazės ar strongiloidijazės požymių)
- Enteroskopija (plonosios žarnos endoskopinis tyrimas ir biopsija, kurios metu tiriami žarnos gleivinės pakitimai)
Tropinės spruės gydymas
Ligos gydymui dažniausiai skiriama antibiotikų ir specifinių maistinių priedų kombinacija:
- Ilgalaikis gydymas tetraciklinu (iki pusės metų)
- Folio rūgšties papildai
- Vitamino B12 injekcijos
Vaikams tetraciklinas paprastai neskiriamas, nes gali neigiamai paveikti dantų spalvą – tuomet pasirenkami kiti antibiotikai.
Ligos prevencija
Kelionėse po šalis, kuriose dažna tropinė spruė, svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Vengti neplautų šviežių vaisių ir daržovių, kurių patys negalite nulupti
- Valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą
- Vartoti tik fabrikinėje taroje parduodamus gėrimus
- Lankantis dažnai plauti rankas, ypač prieš valgant
- Naudoti alkoholio pagrindo rankų dezinfekantus
Pajutus ligai būdingus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos – kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.
Ligos eiga ir perspektyvos
Laiku paskyrus gydymą, dažniausiai pavyksta visiškai pasveikti. Kontroliniai kraujo tyrimai padeda įsitikinti, kad atstatytas eritrocitų, vitaminų ir mineralų lygis.
Nors prognozė gera, žmonės, gyvenantys atogrąžų kraštuose, gali užsikrėsti pakartotinai.
Kasdienis gyvenimas su tropine sprue
Ligos metu žarnynas ir visas virškinimo traktas būna itin jautrus, todėl sveikstant patariama rinktis lengvai virškinamą, skrandžio nedirginantį maistą: bananus, ryžius, obuolių tyreles, skrebučius. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių ir elektrolitų tirpalų, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jau nustatyta tropinė spruė, o simptomai užsitęsia ar blogėja, reikėtų vėl kreiptis į specialistus. Gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir įvertinti, ar nėra kitų priežasčių.
Tropinė spruė ir kitos panašios ligos
Spruė ir Vhiplo ligos yra infekcijos, kurios pažeidžia plonąją žarną bei trikdo maisto medžiagų įsisavinimą. Esminis skirtumas – Vhiplo liga gali paveikti ne tik žarnyną, bet ir nervų sistemą, širdį ar plaučius.
