Čiurkių įkandimai: kaip atpažinti, gydymas ir prevencija

Erklių lervos, dar vadinamos chigrais, itin mažos parazitinių erkių rūšies atstovės, priklauso voragyvių giminei ir yra tolimos erkių bei vorų giminaitės. Jų beveik neįmanoma įžiūrėti plika akimi – lervos vos per 0,3 milimetro. Šie parazitai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai gyvena laukinėje gamtoje – vešlioje žolėje, miškuose prie vandens telkinių. Aktyviausi jie būna vasarą, kai oro temperatūra aukšta ir drėgna.

Chigrų įkandimai

Kai chigrų lervos išsirita iš kiaušinėlių, jos ieško šeimininko – žmogaus ar gyvūno – ir prisitvirtina prie drabužių, kad vėliau pasiektų odą. Lerva išskiria specialų fermentą, kuris suardo odos ląsteles. Taip ardant žuvusias ląsteles susiformuoja mažytis vamzdelis (stilostomas) – per jį lerva siurbia tirštą odos audinį. Ši cheminė medžiaga sukelia ypač stiprų niežėjimą, kuris dažniausiai stipriausias per pirmas 24–48 valandas, o vėliau palengva slopsta ir visai pranyksta per porą savaičių. Pradėję kasytis, galime pašalinti lervą kartu su negyvomis ląstelėmis.

Kam gresia chigrų įkandimai?

Chigrų įkandimų gali sulaukti visi, kurie vaikšto ar leidžia laiką vešlioje žolėje, miškuose ar drėgnose vietose gamtoje. Bet kur kas daugiau šių įkandimų pastebima esant šiltam orui ir didesnei oro drėgmei. Dažnai žmonės net nesupranta, kad juos įkando chigras, todėl šio reiškinio tikslus paplitimas nėra žinomas.

Kur dažniausiai įkanda chigrai?

Kai chigrų lerva patenka ant jūsų drabužių, ji ieško vietos, kur oda tiesiogiai liečiasi su audiniu, ypač ten, kur jis sunkiau priglunda. Itin dažnai įkandimai atsiranda:

• ant kulkšnių,
• apatinių kojų dalių,
• už kelio,
• ties juosmeniu,
• kirkšnyse.

Chigrų įkandimų simptomai

Chigrų įkandimų požymiai paprastai pasireiškia ne iš karto – praeina net iki trijų valandų po kontakto su lerva. Dažniausi simptomai:

• Ryškiai raudonų taškelių ar spuogelių juostelė ant odos,
• niežėjimo atsiradimas ten, kur drabužiai aptempia kūną (juosmens, kojinių, liemenėlės vietose),
• intensyvus, nemalonus niežėjimas.

Kaip užsikrečiame chigrų įkandimais?

Chigrų lervos gyvena drėgnose žolėtose laukymėse, miškuose, soduose ar šalia vandens telkinių – visur, kur oro drėgmė siekia ar viršija 80%. Eidami per tokią vietą ar būdami gamtoje, rizikuojate, kad lervos prilips prie drabužių ir neprasiskverbs iki odos, kol suras tinkamą vietą įkandimui.

Kaip atpažinti chigrų įkandimą?

Gydytojas nustato šią diagnozę atsižvelgęs į spuogelių ar taškelių išsidėstymo pobūdį – paprastai jie sudaro juostą ar liniją tose vietose, kur drabužiai stipriai priglunda prie odos. Taip pat padeda ir paciento pasakojimas, kur jis buvo pastebėtas ar kaip elgėsi prieš atsirandant simptomams, ypač jei tai vyko gamtoje šiltuoju metų laikotarpiu.

Chigrų įkandimų gydymas

Nors patys parazitai odoje neįsirausia, jų sukeltas bėrimas dažniausiai pasireiškia jau po to, kai lervos pasišalino. Todėl pagrindinis gydymo tikslas yra numalšinti niežulį ir apsaugoti odą nuo pažeidimų. Gali būti skiriami šie metodai:

• vietiniai kremai ar losjonai (pavyzdžiui, su kalamino losjonu),
• geriamieji antihistamininiai vaistai, mažinantys niežėjimą,
• parazitus naikinantys tepalai (su permetrinu),
• šalto kompreso uždėjimas,
• dažnas pažeistos vietos plovimas muilu ir vandeniu.

Jei nuolat kasantis oda parausta ar pradeda pūliuoti, gydytojas gali rekomenduoti antibiotikus. Daugeliu atvejų stipriausias niežulys trunka pirmą–antrą parą, po to simptomai laipsniškai silpnėja, iki visiškai išnyksta per 14 dienų.

Chigrų įkandimų priežiūra namuose

Naminės priemonės dažnai pakankamos, kad palengvintumėte niežulį – tinka įprasti tepalai nuo niežėjimo ar geriami antialerginiai vaistai. Kadangi lervos neįsirausia į gilesnius odos sluoksnius, papildomų priemonių dažniausiai nereikia. Jei niežėjimas labai intensyvus, verta patrumpinti nagus ir stengtis nekasyti pažeistos vietos, kad apsaugotumėte odą nuo žaizdų bei infekcijų. Taip pat rekomenduojama skalbti drabužius karštame vandenyje arba apdoroti juos insekticidais su piretroidais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• labai stipriai niežti ir niežulys kenkia gyvenimo kokybei,
• įkandimo vietoje atsiranda atviros žaizdelės,
• niežėjimas nepraeina dvi savaites ar ilgiau,
• oda apie įkandimą patinsta, parausta ar pradeda sunktis (tai gali būti infekcijos ženklas).

Kaip apsisaugoti nuo chigrų?

Riziką sumažinti galite imdamiesi kelių paprastų priemonių:

• laikykitės atokiau nuo drėgnų, vešlių pievų ir miškų per karštas ir drėgnas dienas,
• rinkitės uždarus drabužius: ilgas rankoves, aukštas kojines, kelnes, kurias galima užkišti už batų,
• prieš išvykstant į gamtą naudokite nuo vabzdžių apsaugančias priemones,
• purkškite drabužius ir batus specialiais repelentais, atbaidančiais erkes ir vabzdžius.

Kas laukia patyrus chigrų įkandimų?

Dažniausiai oda įkandimo vietose stipriai niežti, ypač tose vietose, kur drabužiai kiek aptempti (prie kelnių juosmens, kojinių kraštų). Tokios reakcijos paprastai praeina pačios per keletą dienų, nors kai kuriems žmonėms simptomai išlieka iki dviejų savaičių.

Kaip atrodo chigrai?

Lervos dar vadinamos „raudonomis blusomis“ dėl ryškios spalvos. Jaunos lervos būna gelsvos ar oranžinės, su šešiomis kojelėmis. Suaugę chigrai – ryškiai raudoni, jau turi aštuonias kojas. Dėl mažyčio dydžio juos galima pastebėti tik pasitelkus padidinimo priemones.

Kaip atskirti chigrų, blakių, blusų ir uodų įkandimus?

Nors visi šie vabzdžiai ar erkės gali sukelti nemalonių pojūčių, įkandimai skiriasi:

• Chigrų įkandimai dažniausiai sudaro rausvų taškų ar spuogelių liniją, pasirodančią ten, kur aptempti drabužiai. Niežėjimas labai stiprus.
• Blakių įkandimai dažniausiai matomi atvirose kūno vietose, susiliečiant su patalais – gali būti ant rankų, nugaros, veido. Pradžioje juntamas deginimas ar skausmas, po to – niežulys ir išryškėja raudoni taškeliai.
• Blusos dažniausiai sukanda zigzagais, ypač ant kojų ar juosmens. Įkandimo vietose atsiranda maži, niežtintys, skausmingi taškeliai.
• Uodai palieka odos paviršiuje niežtintį raudoną guzelį, dažniausiai atvirose kūno vietose. Įkandimus lengva atpažinti, jei nebuvo naudotos apsauginės priemonės.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.