Ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS), dar vadinamas ūmine plaučių pažaida, yra būklė, kai smulkiosios plaučių alveolės prisipildo skysčiu. Tai sukelia pavojingai sumažėjusią deguonies koncentraciją kraujyje, todėl organizmo audiniai ir organai nebegali gauti pakankamai šio gyvybiškai svarbaus elemento. Dėl to gali sutrikti smegenų, širdies, inkstų ir kitų organų veikla.
Kas yra ūminis kvėpavimo distreso sindromas?
Ūminis kvėpavimo distreso sindromas pasireiškia, kai dėl įvairių priežasčių į plaučių alveoles patenka skysčio. Tokia būklė stabdo oro patekimą į plaučius ir neleidžia kraujyje palaikyti pakankamo deguonies kiekio (hipoksija). Nuolat trūkstant deguonies, ARDS gali virsti pavojinga gyvybei problema.
Medicinos specialistai skirsto ARDS į tris sunkumo laipsnius: lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus. Vertinimas priklauso nuo to, kiek papildomo deguonies reikia, norint atstatyti normalų kraujo prisotinimą deguonimi.
Kaip ARDS veikia organizmą?
Pagrindinė ARDS problema yra plaučių gebėjimo absorbuoti deguonį sumažėjimas. Kiti organai, ypač tie, kuriems deguonies reikia daugiausia, taip pat nukenčia – gali atsirasti širdies, inkstų, smegenų veiklos sutrikimai. Dėl sergančio žmogaus būklės ARDS dažniausiai diagnozuojama ligoninėje, gydant kitą rimtą ligą ar traumą.
ARDS etapai
Liga paprastai vystosi trimis etapais:
- Ekssudacinė fazė – prasideda stiprus uždegimas ir imama kauptis skysčiui alveolėse.
- Proliferacinė fazė – pradeda aktyviau veikti plaučių ląstelės, siekdamos atsinaujinti.
- Fibrozinė fazė – kai kuriais atvejais išsivysto randėjimas (fibrozė) ir ilgai gydant prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Kaip dažnai pasitaiko ARDS?
Pasaulyje ši liga kasmet paliečia apie 3 milijonus žmonių, o intensyviosios terapijos skyriuose ji sudaro mažiausiai dešimtadalį visų atvejų. ARDS yra pagrindinė priežastis, kodėl daugumai pacientų prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
ARDS simptomai
- Labai stiprus dusulys, sunku kvėpuoti.
- Greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas.
- Padidėjęs širdies plakimas.
- Mėlynuojantys pirštų nagai ir lūpos dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje.
Kaip greitai ARDS progresuoja?
Praėjus vos kelioms valandoms ar dienoms po pagrindinio išprovokuojančio įvykio, ARDS simptomai gali staiga ir pavojingai sustiprėti.
Kas sukelia ARDS?
- Sunki infekcija su sistemine organizmo reakcija (sepsis) – dažniausia priežastis.
- Įkvepiamieji pažeidimai – dūmai, nuodingos dujos, cheminės medžiagos.
- Didelės apimties kraujo perpylimai.
- Ūminiai virusiniai ar bakteriniai plaučių uždegimai (įskaitant COVID-19 infekciją).
- Kasa (pankreatitas) pažeidimai dėl intensyvios uždegiminės reakcijos.
- Didelės traumos, nudegimai ar rimti sužalojimai.
- Skendimas ar vos neskendimas – į plaučius patekęs vanduo gali juos pažeisti.
- Perdozuotos narkotinės, toksinės medžiagos.
- Maitinimo vamzdelio turinio ar kitų svetimkūnių patekimas į kvėpavimo takus (aspiracinė pneumonija).
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius (didesnė rizika vyresniems nei 65 metų asmenims).
- Rūkymas ar priklausomybė nuo kitų žalingų medžiagų.
- Sergama lėtinėmis plaučių ligomis.
- Chemijos, alkoholio vartojimo sutrikimai.
Dažniausiai į ARDS rizikos zoną patenka gydymo įstaigose besigydantys pacientai, nors ir tinkamai gydant, ne visi išsivysto šią būklę.
Kokios gali kilti komplikacijos?
- Kraujotakos sutrikimai – kraujo krešuliai ir giliųjų venų trombozė.
- Plaučių suslūgimas (pneumotoraksas), ypač kai gydoma dirbtine ventiliacija.
- Raumenų silpnumas dėl ilgos lovos režimo ar priverstinės imobilizacijos.
- Delyras, sumišimas.
- Daugybinis organų nepakankamumas.
- Plaučių randėjimas (fibrozė).
- Psichologinės problemos: potrauminio streso sindromas, nerimas ar depresija.
Kaip diagnozuojama ARDS?
Diagnozavimui svarbus išsamus fizinis ištyrimas ir laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai. Kadangi ARDS simptomai panašūs į kai kurias kitas plaučių ar širdies ligas, reikia atmesti kitus galimus susirgimus.
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka – skysčių sankaupai nustatyti.
- Kraujo tyrimas – deguonies kiekiui įvertinti ir sunkumui nustatyti.
- Širdies echoskopija – širdies veiklai patikrinti.
- Elektrokardiograma – širdies ritmo pokyčiams stebėti.
- Pulsoksimetrija – nuolatinis kraujo prisotinimo deguonimi sekimas.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – tikslesniam plaučių būklės vertinimui.
- Kvėpavimo takų sekreto paėmimas – infekcijos priežasčiai nustatyti.
Gydymo galimybės
Gydymas skirtas atstatyti deguonies kiekį kraujyje, kad būtų išvengta organų pažeidimų. Dažnai prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos arba deguonies terapijos. Gydytojai taiko įvairius metodus, kad atvertų užsivėrusius plaučių audinius ir kuo labiau sumažintų komplikacijų riziką.
- Skausmo ir raminamieji vaistai, kad sumažėtų įtampa ir skausmas.
- Padėtinis gydymas – vienas iš būdų, kai pacientas guldomas ant pilvo ir taip gerinamas deguonies pasiskirstymas.
- Kvėpavimo mėginiai, padedantys įvertinti, kada galima saugiai nutraukti ventiliaciją.
- Kraują skystinantys vaistai – trombozės profilaktikai.
- Diuretikai – pertekliniam skysčiui iš organizmo pašalinti.
- Vaistai, mažinantys skysčių kaupimąsi plaučiuose.
- Antibiotikai – jei pasireiškia infekcijos grėsmė.
- Fizinė terapija, kineziterapija – raumenų silpnumo mažinimui ir kvėpavimo funkcijos stiprinimui.
- Plaučių reabilitacija – didinamas plaučių pajėgumas, gerinama savijauta.
Atkūrimo laikas ir prognozė
Atsigavimas nuo ARDS labai priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir bendrai sveikatos būklei. Daugeliui žmonių pilnam plaučių funkcijos atsigavimui reikia nuo pusės metų iki vienerių metų, tačiau kai kurie gali nevisiškai atstatyti pradinį plaučių funkcionalumą. Dėl ligos sunkumo ir gretutinių susirgimų atsigavimo trukmė kiekvienu atveju gali skirtis.
Gebėjimas išgyventi sergant ARDS priklauso nuo daugelio veiksnių. Tinkamai taikant gydymą, išgyvena apie 55–70 % pacientų. Didesnė išgyvenimo tikimybė yra jaunesniems nei 65 metų asmenims, ypač tais atvejais, kai ARDS sukelia trauma ar kraujo perpylimai. Jeigu liga komplikuojasi kitų organų veiklos sutrikimais ar gydymas uždelstas, išgyvenamumas mažėja.
Ar galima apsisaugoti nuo ARDS?
Nėra efektyvaus būdo visiškai užkirsti kelią ARDS išsivystymui, tačiau riziką galima sumažinti. Įtariant kvėpavimo nepakankamumą ar turint plaučių traumą, svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą. Rekomenduojama mesti rūkyti ir atsisakyti alkoholio, kad sumažėtų sunkios ARDS rizika.
Gyvenimas po ARDS
Praėjus ūminei fazei, žmogui gali prireikti nemažai laiko atgauti įprastą kvėpavimo funkciją ir fizinę ištvermę. Svarbus palaikymas iš šeimos, artimųjų ir medicinos specialistų. Kartais gali prireikti fizioterapijos ar prisijungimo prie savitarpio pagalbos grupių. Pasveikimas kiekvienam unikalus, tačiau dauguma žmonių pamažu sugrįžta į įprastą gyvenimą.
Dažnai kylantys klausimai
Nors COVID-19 ir ARDS nėra ta pati būklė, stipri virusinė infekcija plaučiuose gali komplikuotis į ARDS. Tyrimų duomenimis, COVID-19 komplikuoto ARDS išgyvenamumas siekia apie 50–60 %. Kiekvieno žmogaus prognozė ir gydymo rezultatai priklauso nuo prieš tai buvusios sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių.
Ar plaučiai gali visiškai atsigauti po ARDS?
Didžiosios dalies pacientų plaučių funkcija palaipsniui atsistato per maždaug dvejus metus, tačiau galutiniai rezultatai priklauso nuo patirto pažeidimo masto ir sveikatos būklės. Kai kurie pacientai gali visam laikui susidurti su kvėpavimo funkcijos ribojimais.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
