Phantosmija yra būklė, kai žmogus pradeda uosti kvapus, kurių aplinkoje iš tikrųjų nėra – tai vadinama klaidingu kvapo pojūčiu. Šie kvapai gali būti tiek labai nemalonūs, tiek visiškai neutralūs ar net malonūs, atsirasti tik retkarčiais arba lydėti žmogų nuolatos. Phantosmija gali pasireikšti tik vienoje nosies pusėje arba abiejose.
Kas yra phantosmija?
Phantosmiją kartais dar vadina „uoslės haliucinacijomis“. Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga ir paprastai praeina savaime, retais atvejais ji gali byloti apie rimtesnes sveikatos problemas – pavyzdžiui, Parkinsono ligą, smegenų auglį ar insultą.
Paplitimas
Ši būklė nėra dažna. Daugumoje atvejų, kai pasireiškia uoslės sutrikimai, phantosmija sudaro apie 10–20 % visų atvejų.
Phantosmijos simptomai
Būdingiausias simptomas – kvapų jaučiamumas be jokio realaus jų šaltinio. Vieniems žmonėms atrodo, kad jie jaučia naujai iškeptų saldumynų ar kitus malonius kvapus. Tačiau dažniausiai phantosmija pasireiškia nemaloniais kvapais, tokiais kaip:
- Deganti guma
- Pūvantys produktai
- Degdintos duonos riekė
- Nusistovėjęs ar pelėsinis kvapas
- Tabako dūmai
- Chemikalai
- Metalo kvapas
- Atliekų kvapas
Kartais žmonės jaučia kvapus, kurių identifikuoti negali arba kurie atrodo visiškai nauji.
Galimos priežastys
Dažniausiai phantosmiją sukelia nesudėtingos priežastys – peršalimas, sinusų uždegimas ar infekcija viršutiniuose kvėpavimo takuose, alergijos arba nosies polipai. Taip pat priežastimi gali tapti migrena, kai kurių vaistų vartojimas, sąlytis su toksiškomis medžiagomis (pavyzdžiui, gyvsidabriu ar švinu), dantų ar dantenų problemos, rūkymas. Phantosmija dažnai pastebima ir po virusinių infekcijų, pavyzdžiui, COVID-19.
Rečiau kvapų haliucinacijas gali sukelti rimtesnės ligos – Parkinsono liga, smegenų navikas, insultas, trauminės galvos žaizdos, epilepsija, Alzheimerio liga ar neuroblastoma.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint išsiaiškinti tikrąją phantosmijos priežastį, reikia apsilankyti pas gydytoją. Apžiūros metu specialistas patikrins nosį, ausis, galvą ir kaklą, taip pat užduos klausimų apie pojūčius: kokie kvapai jaučiami, kiek jie trunka, ar pasireiškia vienoje ar abiejose nosies pusėse.
Kokie tyrimai atliekami?
- Nosies endoskopija – pro nosį įvedamas plonas lankstus vamzdelis su kamera, kad būtų galima įvertinti nosies ir ančių būklę.
- Vaizdo tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
- Elektroencefalograma, padedanti įvertinti smegenų veiklą ir nustatyti galimas neurologines problemas.
Gydymas ir pagalba
Efektyvus phantosmijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei kvapo haliucinacijos atsirado dėl peršalimo, alergijos ar infekcijos, simptomai turėtų išnykti žmogui pasveikus.
Sudėtingesniais atvejais, kai phantosmija atsiranda dėl smegenų ligų, gydymas gali apimti vaistus – pavyzdžiui, jei žmogus serga epilepsija – ar net operacijas bei onkologinį gydymą, jei problema susijusi su smegenų augliu.
Individualus gydymo planas sudaromas tuomet, kai nustatoma tiksli phantosmijos priežastis.
Pagalba namuose
- Nosies plovimas – galima naudoti specialų indelį arba vaistinėse parduodamą fiziologinį tirpalą nosies gleivinei valyti.
- Nosies purškalai su oksimetazolinu gali padėti sumažinti nosies užgulimą. Tokius purškalus galima įsigyti be recepto.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Phantosmijos visiškai išvengti dažniausiai nepavyksta, nes ji neretai yra kitų ligų simptomas. Visgi, sužinojus phantosmijos priežastį, svarbu imtis priemonių, kad sumažintumėte riziką jai pasikartoti.
Ką galite padaryti, kad sumažintumėte riziką?
- Mesti rūkyti.
- Pakeisti vaistus, jei manote, kad jie gali būti phantosmijos priežastimi (pasitarkite su gydytoju).
- Kontroliuoti alergijas.
- Laiku gydyti peršalimą ar infekcijas.
- Rūpintis burnos higiena ir laiku gydyti dantų problemas.
- Dažnai plauti rankas, kad sumažintumėte užkrečiamų ligų riziką.
Prognozė ir eigą
Phantosmija dažniausiai yra laikina ir išnyksta per kelias savaites. Tačiau jei ją sukelia neurologinės ligos, simptomai gali išlikti ilgiau – kartais net ne vienerius metus.
Jei nemalonius kvapus jaučiate ilgiau nei tris savaites, vertėtų pasitarti su gydytoju. Lengvais atvejais, ypač susijusiais su infekcijomis, phantosmija praeina pasveikus, tačiau jei simptomų priežastis susijusi su smegenų veikla, laikotarpis iki išnykimo gali būti žymiai ilgesnis.
Gyvenimas su phantosmija
Jei kvapų haliucinacijos nepraeina tris ar daugiau savaičių, būtina kreiptis į sveikatos specialistą. Gydytojas padės nustatyti, ar būklė susijusi su kita liga, ir parinks tinkamiausią pagalbą.
Jei tenka susidurti su šia problema, verta aptarti su gydytoju kelis svarbius dalykus:
- Kokia tikėtina šio reiškinio priežastis?
- Kiek ilgai gali trukti phantosmija?
- Ar reikalingas papildomas tyrimas ir ar būtinas gydymas?
- Kaip palengvinti šiuos simptomus?
- Ar būtina konsultuotis su kitais gydytojais (pvz., otorinolaringologu)?
Panašios būklės ir phantosmijos skirtumai
Phantosmija skiriasi nuo parosmijos: pirmuoju atveju žmogus jaučia kvapus, kurių išvis nėra, o antruoju – kvapai iškreipiami ir atrodo kitokie nei turėtų būti. Abi būklės dažnai turi panašias priežastis, o gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Psichikos sveikata ir phantosmija
Phantosmija pati savaime nelaikoma psichikos sutrikimu, tačiau gali būti susijusi su tam tikromis nuotaikos ar psichikos ligomis, pavyzdžiui, šizofrenija.
