Vadinamosios „super utėlės“ iš išorės niekuo neišsiskiria iš įprastų galvinių utėlių. Skirtumas yra kitas: dalis jų populiacijų tapo mažiau jautrios įprastiems, dažnai be recepto naudojamiems preparatams, todėl gydymas gali būti sudėtingesnis.
Utėlės: kas tai ir kaip jos dauginasi
Utėlės – tai smulkūs parazitai, kurie išgyvena maitindamiesi žmogaus krauju. Dažniausiai pasitaiko galvinės utėlės, gyvenančios plaukuose prie galvos odos. Taip pat egzistuoja kūno utėlės (jos labiau siejamos su drabužiais ir patalyne) ir gaktos utėlės, aptinkamos intymioje srityje.
Medicinos praktikoje laikoma, kad kūno utėlės, ypač apleistais atvejais, gali būti siejamos su tam tikrų infekcijų plitimo rizika. Galvinės utėlės dažniausiai sukelia nemalonius simptomus ir odos sudirginimą, tačiau pačios savaime paprastai nėra laikomos sunkių ligų priežastimi.
Utėlės plistų lengviausiai artimo kontakto metu. Jos prisitvirtina prie plauko ir greitai dauginasi: suaugusi patelė per parą gali padėti iki kelių kiaušinėlių (glindų).
Kuo skiriasi „super utėlės“
Pagal dabartines medicinos žinias „super utėlių“ sąvoka dažniausiai vartojama apibūdinant utėles, kurių dalis įprastiems insekticidams tapo atsparesnės. Moksliniai duomenys rodo, kad atsparių galvinių utėlių dalis pastaraisiais metais daugelyje vietovių padidėjo, todėl kai kuriems žmonėms anksčiau veikę preparatai gali nebesuteikti laukiamo efekto.
Įprastų galvinių utėlių atveju dažnai naudojami piretrinų ar permetrino turintys produktai. Tačiau atsparumo atvejais tokios priemonės gali veikti silpniau arba nepakankamai.
Kodėl gydymas kartais nepavyksta
Ne visada problema yra vien atsparumas. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad dalis nesėkmingo gydymo atvejų susiję su praktinėmis priežastimis:
- priemonė naudojama netiksliai (neatitinka instrukcijos, per trumpai laikoma, netinkamai kartojamas kursas);
- utėlės supainiojamos su kitomis būklėmis (pavyzdžiui, pleiskanomis ar odos sudirginimu), todėl gydoma ne tai, kas iš tiesų yra;
- įvyksta pakartotinis užsikrėtimas, kai utėlės sugrįžta iš artimos aplinkos (šeimos, kolektyvo, bendrų daiktų).
Požymiai: kaip atpažinti
„Super utėlių“ sukelti simptomai iš esmės nesiskiria nuo įprastos galvinių utėlių infestacijos. Dažniausias požymis – galvos odos niežėjimas ir plaukuose randamos utėlės ar glindos.
Taip pat gali pasitaikyti:
- niežėjimas pakaušio, kaklo srityje ar už ausų;
- „kutento“ pojūtis, kai utėlės juda plaukuose;
- matomos glindos ar utėlės (kartais pastebimos ir ant drabužių);
- paraudę, sudirgę odos ploteliai galvos odoje, ant kaklo ar pečių;
- dirglumas, prastesnis miegas.
Jei niežėjimas būna intensyvus, kasant galima pažeisti odą. Tokiais atvejais padidėja odos infekcijos rizika. Ilgai trunkant infestacijai, kai kuriems žmonėms gali pastebimai slinkti plaukai dėl nuolatinio odos dirginimo ir kasymo.
Kaip plinta utėlės
Utėlės plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi arba per daiktus, kurie turėjo artimą sąlytį su plaukais. Svarbu suprasti, kad utėlės nėra prastos higienos požymis – jos gali užkrėsti ir švarius plaukus.
Nuo kūno nutolusios utėlės išgyvena neilgai. Jos neskraido ir nešokinėja, tačiau ropoja, todėl plitimui palankios situacijos susidaro tada, kai galvos ar daiktų kontaktas yra artimas.
Dažnesni plitimo keliai:
- kontaktas su užkrėstais baldais ar tekstile;
- intymus kontaktas (aktualiau gaktos utėlių atvejais);
- bendri daiktai: šukos, plaukų šepečiai, kepurės, pagalvių užvalkalai, žaislai;
- arti laikomi asmeniniai daiktai vietose, kur yra užkrėtimas (spintelės, kabyklose susiglaudę drabužiai).
Gydymas, kai įtariamas atsparumas
Lengvesniais atvejais galvinės utėlės dažnai suvaldomos tinkamai parinktomis ir pagal rekomendacijas panaudotomis be recepto priemonėmis. Tačiau jei įtariamas atsparumas arba gydymas kartojamas, bet rezultato nėra, gydytojas gali pasiūlyti stipresnių receptinių vaistų.
Kai kuriose šalyse atsparių utėlių atvejais gali būti skiriami receptiniai preparatai, tokie kaip:
- Natroba
- Sklice
- Ulesfia
Karšto oro metodas
Dar viena medicinos praktikoje taikoma taktika – kontroliuojamo karšto oro procedūra. Jos metu specialiu prietaisu, panašiu į plaukų džiovintuvą, į galvos odą pučiamas šildomas oras. Tikslas – išsausinti utėles ir glindas, nes jos prasčiau išgyvena karštoje ir sausoje aplinkoje. Procedūra gali trukti apie pusantros valandos.
Jei naudojami receptiniai vaistai, svarbu laikytis būtent tokios schemos, kokią nurodo gydytojas. Jei per numatytą laiką poveikis nepakankamas, reikėtų iš naujo aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu, nes gali būti reikalinga kita gydymo taktika arba įvertinimas, ar neįvyko pakartotinis užsikrėtimas.
Kaip sumažinti užsikrėtimo ir plitimo riziką
Dažniausiai utėlės plinta tarp vaikų kolektyvuose – nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės. Visiškai užkirsti kelią plitimui sudėtinga, tačiau kasdieniai įpročiai reikšmingai sumažina riziką.
Praktinės priemonės namuose ir kolektyvuose:
- nesidalinti kepurėmis, šalikais, plaukų aksesuarais, drabužiais;
- po naudojimo šukas ir šepečius pamirkyti karštame vandenyje 5–10 minučių;
- išskalbti patalynę ir užvalkalus karštame vandenyje, o vėliau gerai išdžiovinti aukštesnėje temperatūroje;
- daiktus, kurie galėjo liestis su galva (pvz., paltus, minkštus žaislus), sutvarkyti taip, kad sumažėtų pakartotinio užsikrėtimo tikimybė.
Jei utėlių rasta vienam šeimos nariui, dažnai naudinga patikrinti ir kitus namų ūkio narius, nes anksti pastebėtas užkrėtimas lengviau suvaldomas.
Perspektyva
„Super utėlės“ – tai tos pačios galvinės utėlės, tik daliai jų būdingas mažesnis jautrumas įprastiems preparatams. Dėl to gydymą kartais tenka parinkti atidžiau, o ypač svarbu užtikrinti, kad neįvyktų pakartotinis užsikrėtimas. Jei standartinės priemonės nepadeda, racionaliausia aptarti tolesnius žingsnius su gydytoju – taip galima efektyviau pašalinti utėles ir sumažinti plitimo riziką artimoje aplinkoje.
