Uždelsta ejakuliacija – tai ejakuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad vyrui pasiekti orgazmą arba išskirti spermą iš varpos prireikia daug ilgesnio laiko arba didesnio seksualinio dirginimo nei įprasta. Kartais ejakuliacija gali ir išvis neįvykti – tiek masturbacijos metu, tiek turint lytinių santykių su partneriu. Ši būklė gali sutrikdyti seksualinį gyvenimą ir iššaukti nepasitenkinimą tiek pačiam vyrui, tiek jo partneriui.
Kaip jaučiasi vyrai, susidūrę su uždelsta ejakuliacija?
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – sunkumas ar negebėjimas ejakuliuoti normalaus lytinio akto metu. Įprastai vyrams užtenka kelių minučių seksualinės stimuliacijos, kad įvyktų ejakuliacija, tačiau jei tenka laukti ilgiau nei pusvalandį ar išvis nepavyksta orgazmo pasiekti, galima įtarti šios problemos egzistavimą.
- Seksualinis nuovargis arba fizinis išsekimas
- Lytinio akto metu jaučiamas skausmas (dyspareunija)
Be to, uždelsta ejakuliacija dažnai iššaukia emocinius ir psichologinius sunkumus:
- Stresas ir nerimas
- Nepilnavertiškumo jausmas
- Sumažintas pasitikėjimas savimi, nepatrauklumo ar nevisavertiškumo pojūtis
Kas gali lemti uždelstą ejakuliaciją?
Šios būklės priežastys susijusios tiek su fiziniais, tiek su psichologiniais veiksniais. Gali reikšmingai paveikti ir įpročiai, ir lėtinės ligos.
Fizinės priežastys
- Nervų sistemos pažeidimai dėl insulto, nugaros smegenų traumų arba ligų (pvz., išsėtinės sklerozės), o taip pat dėl komplikacijų, susijusių su diabetu ar chirurginėmis intervencijomis
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė)
- Varpos kanalų užsikimšimai, pavyzdžiui, ejakuliacijos latako obstrukcija
- Vartojami vaistai: antibiotikai, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys vaistai, alfa blokatoriai
- Didelis alkoholio vartojimas ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas
- Natūralūs hormoniniai pokyčiai senstant – sumažėja testosterono kiekis, silpnėja lytinis potraukis, varpos jautrumas
Psichologinės priežastys
- Kaltės jausmas dėl lytinių santykių, dažnai susijęs su auklėjimu ar religija
- Nepasitenkinimas santykiais ar emocinis diskomfortas su partneriu
- Baime dėl galimų lytiškai plintančių ligų, neplanuoto nėštumo, gimdymo ar partnerio sužeidimo
- Didelis susirūpinimas savo seksualinėmis galimybėmis
- Priklausomybės nuo pornografijos arba seksas per dažnai ir neatsakingai
Dažnai vyrai, kuriems lengva masturbuojantis pasiekti orgazmą, tačiau susiduriama su sunkumais partnerio glėbyje, susiduria daugiau su psichologinėmis priežastimis nei su fiziologiniais sutrikimais.
Kaip bėgant laikui keičiasi ejakuliacija?
Su amžiumi vyrams dažnai atsiranda sunkumų ejakuliuojant – reikia daugiau stimuliacijos ir laiko, o pati ejakuliacija neretai būna silpnesnė ir spermos kiekis sumažėja. Testosterono lygis paprastai ima mažėti nuo maždaug 30 metų, tad brandesniame amžiuje šios problemos tampa labiau tikėtinos. Vis dėlto, nemažai vyrų sugeba išlikti seksualiai aktyvūs ir brandaus amžiaus.
Ką gali paveikti ši problema?
Uždelsta ejakuliacija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nepriklausomai nuo žmogaus gyvenimo būdo ar sveikatos. Kai kuriems vyrams tai yra nuolatinė, įgimta būsena, kitiems – tik pavieniai ar laikini epizodai. Kartais sunkumai prasideda tik senstant.
Kaip nustatoma uždelsta ejakuliacija?
Diagnozuojant šį sutrikimą svarbiausia – atvira ir nuoširdi konsultacija su gydytoju. Anketoje ar pokalbyje gali būti klausiama:
- Kada pajutote pirmuosius sunkumus?
- Ar ejakuliacijos sutrikimai būna nuolatiniai, ar tik kartais?
- Ar gebate ejakuliuoti masturbuodamiesi?
- Kiek užtrunka ejakuliacija turint lytinių santykių?
- Ar yra kitų lytinių organų sutrikimų, pavyzdžiui, erekcijos disfunkcija?
- Kokius vaistus vartojate?
- Kiek alkoholio suvartojate?
- Ar naudojate psichoaktyvias medžiagas?
Šie klausimai gali sukelti nejaukumą, tačiau jie būtini tiksliai diagnozei. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą arba spermos analizę, ypač jei pora planuoja pastoti.
Gydymo ir pagalbos galimybės
Gydymo planas priklauso nuo priežasties. Jei kaltas konkretus vaistas, alkoholis ar narkotinės medžiagos – dažniausiai užtenka pakeisti ar visiškai nutraukti jų vartojimą. Jei priežastys psichologinės, efektyvus būdas – psichoterapija ar seksologo konsultacijos. Ypač jei sunkumai kyla tik su partneriu.
- Seksologai dažnai pataria naudotis specialiomis erotinėmis priemonėmis ar žaislais, kartais padėtų ir erotinės literatūros ar filmų žiūrėjimas.
Vaistai ir hormonai
Kol kas nėra oficialiai patvirtintų vaistų, skirtų būtent uždelstos ejakuliacijos gydymui. Tačiau kai kurie gydytojai tam tikrais atvejais paskiria vaistus, skiriamus kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui:
- Testosterono injekcijos ar implantuojami hormoniniai preparatai
- Cyproheptadinas (antihistaminas)
- Buspironas (skiriamas nerimui mažinti)
- Amantadinas (naudojamas Parkinsono ligai gydyti)
- Oksitocinas (hormonas, išsiskiriantis lytinio akto ar gimdymo metu)
- Kabergolinas (stimuliuoja dopamino gamybą)
Vis dėlto ne visiems minėti vaistai padeda. Kartais, jei ejakuliacijos problema trukdo susilaukti vaikų, sperma gali būti išgaunama chirurginiu būdu iš sėklidžių (atliekant mikrochirurginę ekstrakciją ar aspiraciją) ir panaudojama pagalbiniam apvaisinimui.
Ar fiziniai pratimai gali padėti?
Ypač rekomenduojami Kėgelio pratimai stiprina dubens raumenis, o tai gali pagerinti ejakuliacijos kontrolę ir suteikti daugiau pasitikėjimo sekso metu.
Ar galima išvengti šio sutrikimo?
Kai kurios priežastys, tokios kaip nervų pažeidimas ar amžiaus nulemtos organizmo permainos, nėra išvengiamos. Tačiau ribojant alkoholio vartojimą ir vengiant psichoaktyvių medžiagų galima sumažinti riziką. Svarbu ir atvirai bendrauti su partneriu – saugus psichologinis klimatas santykiuose padeda išvengti ar bent sušvelninti problemą.
Kaip gali keistis situacija ateityje?
Prognozė labai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Gydytojas padės įvertinti situaciją ir numatyti geriausius sprendimo būdus. Jei sutrikimą lemia rimta trauma ar nervų sistemos liga, galimybės pagerėti dažnai būna ribotos. Tačiau pakoregavus vaistų režimą, sumažinus alkoholio arba narkotikų vartojimą, būklė daugeliu atvejų ženkliai pagerėja. Psichologinės kilmės sunkumai dažniausiai sprendžiami konsultacijomis ar terapija.
Ką galite padaryti patys?
Kuo anksčiau susisieksite su gydytoju ir pasakysite apie savo sunkumus, tuo greičiau bus rasta priežastis ir pritaikytas gydymas. Jei problema kyla santykiuose su partneriu, nebijokite kartu kreiptis pas specialistą – kartais veiksmingiausia spręsti sunkumus abiems drauge.
Kada reikia ieškoti specialisto pagalbos?
Nedelskite kreiptis į gydytoją, vos tik pastebite, kad negalite normaliai ejakuliuoti ir tai jums kelia diskomfortą. Specialistas padės nustatyti tikrąją priežastį bei pasiūlys tikslingą gydymo planą.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kas sukelia jūsų uždelstą ejakuliaciją?
- Ar ši problema laikina, ar gali būti ilgalaikė?
- Kokio gydymo rekomenduotumėte?
- Kokie tyrimai man bus paskirti?
- Ar reikėtų kreiptis ir pas siauresnės srities specialistą – psichologą, urologą ar endokrinologą?
Dažniausi klausimai apie ejakuliaciją
- Ar specialūs vaistai (pavyzdžiui, skirti erekcijos sutrikimams) padeda nuo uždelstos ejakuliacijos? – Nors kai kurie tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai, tokie kaip tadalafilis, gali turėti įtakos ejakuliacijai, jų poveikis nėra tiesioginis ir dar nėra galutinai ištirtas.
- Kaip padėti partneriui? – Svarbiausia – palaikymas, supratimas ir atvira komunikacija. Padrąsinkite partnerį kreiptis pas specialistą, jei reikia – apsilankykite drauge pas porų terapijos konsultantą.
- Ką reiškia, jei savaitę nevyksta ejakuliacija? – Organizmui tai nepavojinga: neišskirta sperma natūraliai suyra ir įsisavinama, testosterono lygis gali net šiek tiek padidėti.
- Kuo skiriasi anejakuliacija ir anorgazmija? – Anejakuliacija reiškia, kad orgazmo metu neišsiskiria sperma, o anorgazmija – kai net ir stimuliuojant orgazmas nepasiekiamas visai. Abu atvejai gali būti susiję tiek su fiziniais, tiek su emociniais veiksniais.
- Ką reiškia retrogradinė ejakuliacija? – Tai tokia būklė, kai sperma orgazmo metu patenka į šlapimo pūslę, o neišsiskiria per varpą. Priežastys gali būti susijusios su tam tikrais vaistais ar ligomis.
