Mediciniškai laikoma, kad vidurių užkietėjimas yra tuomet, kai tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę. Vis dėlto tuštinimosi dažnis tarp žmonių gali labai skirtis. Vieni į tualetą eina kelis kartus per dieną, kiti – tik vieną ar du kartus per savaitę. Kiekvieno žmogaus virškinimo ritmas yra individualus ir laikomas normaliu, jeigu jis išlieka stabilus ir reikšmingai nepasikeičia.
Nepaisant šių skirtumų, egzistuoja viena bendra taisyklė: kuo ilgiau organizmas sulaiko išmatas, tuo sunkiau joms pasišalinti. Laikui bėgant išmatos tampa kietesnės, o pats tuštinimosi procesas – sudėtingesnis.
Pagrindiniai vidurių užkietėjimo požymiai
Vidurių užkietėjimą dažniausiai apibūdina ne vien tik retas tuštinimasis. Jam būdingi ir kiti požymiai:
Išmatų konsistencijos pokyčiai
Išmatos tampa sausos, kietos ir praranda įprastą minkštumą, todėl jas sunku pašalinti.
Diskomfortas tuštinantis
Tuštinimasis gali būti skausmingas, reikalauti didesnių pastangų, o pats procesas sukelti nemalonius pojūčius.
Nepilno pasišalinimo jausmas
Po apsilankymo tualete gali išlikti jausmas, kad žarnynas nebuvo visiškai ištuštintas, net jei tuštinimasis įvyko.
Vidurių užkietėjimo paplitimas
Jeigu susiduriate su vidurių užkietėjimu, nesate vieni. Tai vienas dažniausių virškinimo sistemos nusiskundimų. Kiekvienais metais dėl šios problemos į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi milijonai žmonių, o tai rodo, kad vidurių užkietėjimas yra plačiai paplitęs ir aktualus sveikatos sutrikimas.
Kaip atsiranda vidurių užkietėjimas?
Vidurių užkietėjimas išsivysto tuomet, kai storoji žarna (gaubtinė žarna) iš išmatų įsisavina per didelį kiekį vandens. Dėl to išmatos netenka drėgmės, tampa kietos ir jas sunku pašalinti iš organizmo.
Įprastomis sąlygomis maistas, keliaudamas virškinamuoju traktu, palaipsniui suskaidomas, o žarnynas įsisavina reikalingas maistines medžiagas. Iš dalinai suvirškinto maisto likučių, kurie iš plonosios žarnos patenka į storąją, formuojasi išmatos. Storoji žarna iš šių likučių pašalina dalį vandens, taip suteikdama jiems tvirtesnę struktūrą.
Kai pasireiškia vidurių užkietėjimas, maisto likučiai per virškinamąjį traktą juda per lėtai. Dėl šio sulėtėjimo storoji žarna turi per daug laiko vandeniui absorbuoti. Pasekmė – sausos, kietos išmatos, kurių pasišalinimas reikalauja didelių pastangų ir dažnai sukelia diskomfortą.
Vidurių užkietėjimo priežastys
Vidurių užkietėjimą gali lemti įvairūs veiksniai – nuo kasdienių įpročių iki vaistų vartojimo ar tam tikrų ligų.
Gyvenimo būdo veiksniai
Dažniausios su gyvenimo būdu susijusios priežastys:
- Nepakankamas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje.
- Per mažas skysčių vartojimas, sukeliantis dehidrataciją.
- Fizinis pasyvumas ir judėjimo stoka.
- Įprastos dienotvarkės pokyčiai, pavyzdžiui, kelionės, pasikeitę valgymo ar miego laikai.
- Gausus pieno produktų, ypač pieno ir sūrio, vartojimas.
- Ilgalaikis stresas.
- Sąmoningas noro tuštintis ignoravimas ar atidėliojimas.
Vaistai
Kai kurie vaistiniai preparatai gali lėtinti žarnyno veiklą ir skatinti vidurių užkietėjimą:
- Stiprūs skausmą malšinantys vaistai, ypač opioidiniai preparatai.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Tam tikri antidepresantai.
- Antacidiniai vaistai, kurių sudėtyje yra kalcio ar aliuminio.
- Geležies papildai.
- Vaistai nuo alergijos, įskaitant antihistamininius preparatus.
- Kai kurie kraujospūdį reguliuojantys vaistai.
- Psichiatrijoje naudojami vaistai.
- Vaistai nuo epilepsijos.
- Preparatai, skirti pykinimui slopinti.
Kadangi daugelis vaistų gali turėti įtakos tuštinimuisi, kilus abejonių verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar vaistininku.
Medicininės būklės
Vidurių užkietėjimą taip pat gali sukelti ar sustiprinti tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai:
- Endokrininės ligos, tokios kaip sumažėjusi skydliaukės veikla, cukrinis diabetas, šlapalo apykaitos sutrikimai ar padidėjęs kalcio kiekis kraujyje.
- Storosios žarnos vėžys.
- Dirgliosios žarnos sindromas.
- Divertikulitas.
- Dubens dugno raumenų koordinacijos sutrikimai, trukdantys normaliai tuštintis.
- Obstrukcinis tuštinimosi sindromas, kai dėl sudėtingų ar neaiškių priežasčių išmatos nepasišalina įprastai.
- Funkcinis žarnyno nepraeinamumas, kai laikinai sutrinka storosios žarnos judesiai.
- Neurologiniai sutrikimai, įskaitant nugaros smegenų pažeidimus, išsėtinę sklerozę, Parkinsono ligą ar insultą.
- Silpna storosios žarnos motorika, kai išmatos kaupiasi dėl nepakankamų susitraukimų.
- Mechaninis žarnyno nepraeinamumas.
- Virškinamojo trakto struktūriniai defektai ar įgimtos anomalijos.
- Sisteminės ligos, pažeidžiančios kelis organus.
- Nėštumas.
Vidurių užkietėjimo simptomai
Šiai būklei būdingi šie požymiai:
- Tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę.
- Išmatos yra sausos, kietos arba grublėtos.
- Tuštinimasis tampa skausmingas ar sudėtingas.
- Pasireiškia pilvo skausmas ar spazmai.
- Jaučiamas pilvo pūtimas, pykinimas.
- Po tuštinimosi išlieka pojūtis, kad žarnynas nevisiškai išsituštino.
Vidurių užkietėjimo rizikos veiksniai
Laikinas vidurių užkietėjimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau tam tikros aplinkybės didina riziką susidurti su lėtine šios būklės forma:
- Vyresnis amžius. Sulaukus daugiau nei 65 metų dažnai sumažėja fizinis aktyvumas, sulėtėja medžiagų apykaita ir susilpnėja žarnyno raumenų susitraukimai.
- Hormoniniai pokyčiai. Vidurių užkietėjimas dažnai pasireiškia nėštumo metu ir po gimdymo, kai augantis vaisius spaudžia žarnyną ir lėtina išmatų slinkimą.
- Nepakankamas skaidulinių medžiagų vartojimas.
- Tam tikrų vaistų vartojimas.
- Neurologinės ir virškinimo sistemos ligos, turinčios įtakos žarnyno veiklai.
Ar vidurių užkietėjimas gali sukelti vidaus pažeidimų ar kitų sveikatos problemų?
Jeigu išmatos nėra pakankamai minkštos ir tuštinimasis vyksta nereguliariai, laikui bėgant gali išsivystyti įvairios komplikacijos. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra šios:
- Išangės srityje esančių venų išsiplėtimas ir uždegimas, kitaip vadinamas hemorojumi.
- Išangės gleivinės įtrūkimai, atsirandantys dėl kietų išmatų slinkimo per analinį kanalą.
- Uždegimas žarnos sienelės kišenėse, kurios gali susiformuoti storojoje žarnoje, kai jose užstringa išmatos ir prisideda infekcija.
- Didelis išmatų susikaupimas tiesiojoje žarnoje ir išangėje, vadinamas išmatų sankaupa.
- Dubens dugno raumenų pažeidimas dėl nuolatinio ir intensyvaus stanginimosi tuštinantis. Šie raumenys svarbūs ne tik tuštinimuisi, bet ir šlapimo pūslės kontrolei, todėl ilgalaikė apkrova gali lemti nevalingą šlapimo nutekėjimą fizinio krūvio ar kosulio metu.
Ar vidurių užkietėjimas gali lemti toksinų kaupimąsi organizme ir sukelti negalavimus?
Dažniausiai tokia rizika nepasitvirtina. Nors esant vidurių užkietėjimui išmatos storojoje žarnoje užsibūna ilgiau ir tai sukelia nemalonius pojūčius, pati storoji žarna yra prisitaikiusi kaupti atliekas ir gali išsiplėsti. Kad žarnyno sienelės pradėtų praleisti kenksmingas medžiagas į organizmą, reikalinga sunki ir reta storosios žarnos liga, kai išsivysto toksinis jos išsiplėtimas.
Ko tikėtis kalbantis su sveikatos priežiūros specialistu dėl vidurių užkietėjimo?
Pokalbis apie tuštinimosi problemas daugeliui žmonių gali atrodyti nemalonus, tačiau svarbu suprasti, kad sveikatos priežiūros specialistas yra tam pasirengęs. Tai kvalifikuotas specialistas, kuris kasdien susiduria su įvairiais, taip pat ir jautriais, sveikatos klausimais. Tokia informacija jam yra būtina, kad galėtų tiksliai įvertinti situaciją ir parinkti tinkamą pagalbą.
Pirmiausia specialistas pradės nuo išsamaus pokalbio. Jis domėsis jūsų ligų istorija, tuštinimosi įpročiais, gyvenimo būdu ir kasdienėmis rutinomis.
Ligos ir sveikatos istorija
Klausimai, susiję su bendra sveikatos būkle, gali apimti šias temas:
- Kokios ligos ar sveikatos sutrikimai jums buvo diagnozuoti anksčiau ir kokių turite šiuo metu.
- Ar pastaruoju metu pastebėjote reikšmingų kūno svorio pokyčių.
- Ar jums buvo atliktos virškinamojo trakto operacijos.
- Kokius vaistus ar maisto papildus vartojate, tiek dėl vidurių užkietėjimo, tiek dėl kitų sveikatos problemų.
- Ar jūsų šeimoje yra žmonių, turinčių virškinimo sistemos ligų, nuolatinių tuštinimosi sutrikimų ar storosios žarnos vėžio atvejų.
- Ar jums kada nors buvo atliktas storosios žarnos endoskopinis tyrimas.
Tuštinimosi istorija
Specialistas taip pat užduos klausimų apie pačius tuštinimosi įpročius:
- Kaip dažnai tuštinatės.
- Kokia paprastai būna išmatų konsistencija ir išvaizda.
- Ar pastebėjote kraujo priemaišų ar raudonų ruoželių išmatose.
- Ar kada nors matėte kraują tualete ar ant tualetinio popieriaus po pasituštinimo.
Gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai
Siekiant įvertinti galimus gyvenimo būdo veiksnius, gali būti klausiama:
- Ką dažniausiai valgote per pusryčius, pietus ir vakarienę.
- Kaip dažnai į jūsų mitybą įtraukiami vaisiai ir daržovės.
- Kiek skysčių, ypač vandens, išgeriate per dieną.
- Koks jūsų fizinio aktyvumo lygis ir judėjimo įpročiai.
Fizinis ištyrimas
Be pokalbio, sveikatos priežiūros specialistas atliks ir fizinį patikrinimą. Jo metu bus įvertinti gyvybiniai rodikliai, tokie kaip kūno temperatūra, pulsas ir kraujospūdis. Klausydamasis stetoskopu, jis įvertins žarnyno skleidžiamus garsus. Taip pat bus apžiūrėtas ir apčiuoptas pilvas, siekiant nustatyti skausmingas vietas, jautrumą, patinimus ar galimus darinius.
Reikėtų žinoti, kad kai kuriais atvejais gali būti atliekamas ir tiesiosios žarnos tyrimas. Tai trumpa procedūra, kurios metu pirštu įvertinama tiesiosios žarnos vidinė būklė, siekiant aptikti galimus pakitimus ar darinius.
Kokie laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai gali būti paskirti?
Tyrimų poreikis priklauso nuo simptomų, bendros sveikatos būklės ir galimų įtariamų priežasčių. Kai kuriais atvejais papildomi tyrimai visai nereikalingi, tačiau esant tam tikriems požymiams jų gali prireikti daugiau.
Laboratoriniai tyrimai
Kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti hormonų veiklos sutrikimus, mažakraujystę ar cukrinį diabetą. Išmatų tyrimas leidžia įvertinti, ar nėra infekcijos, uždegimo ar piktybinių pakitimų požymių.
Vaizdiniai tyrimai
Kai kuriais atvejais gali būti paskirti vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar apatinės virškinamojo trakto dalies rentgenologinis ištyrimas. Šie tyrimai padeda atmesti kitas galimas priežastis, tačiau jie atliekami ne visada.
Endoskopiniai tyrimai
Gydytojas gali rekomenduoti storosios žarnos ar jos dalies apžiūrą endoskopu. Tyrimo metu galima paimti nedidelį audinio mėginį išsamesniam ištyrimui bei pašalinti aptiktus polipus.
Žarnyno motorikos ir funkcijos tyrimai
Kai kuriais atvejais atliekami specialūs tyrimai, skirti įvertinti, kaip greitai ir efektyviai turinys juda per žarnyną. Tam gali būti naudojamos medžiagos, kurių judėjimas virškinamuoju traktu yra sekamas tam tikrą laiką.
Papildomai gali būti paskirti tyrimai, vertinantys tiesiosios žarnos ir išangės funkciją, pavyzdžiui, specialūs rentgenologiniai metodai ar tyrimai su nedideliu balionėliu tiesiojoje žarnoje. Jie padeda nustatyti, ar nėra tuštinimosi sutrikimų, susijusių su raumenų veikla ar koordinacija.
Kaip palengvinti vidurių užkietėjimą?
Daugeliu atvejų lengvas ar vidutinio sunkumo vidurių užkietėjimas gali būti suvaldytas namuose. Pirmasis žingsnis – įvertinti savo mitybos ir skysčių vartojimo įpročius bei juos koreguoti. Dažnai net nedideli kasdieniai pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį žarnyno veiklai.
Greitos pagalbos priemonės namų sąlygomis
Norint palengvinti vidurių užkietėjimą, gali būti naudingi šie veiksmai:
- Kasdien išgerti dvi-keturias papildomas stiklines vandens. Reikėtų vengti kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, nes jie skatina skysčių netekimą. Taip pat patartina riboti sultis ir saldintus gėrimus.
- Atsisakyti perdirbtos mėsos, keptų patiekalų ir rafinuotų angliavandenių, tokių kaip balta duona, makaronai ar bulvės. Galima rinktis liesą mėsą, pavyzdžiui, paukštieną, ir mažo riebumo pieno produktus.
- Į kasdienį racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir kitų skaidulų turinčių maisto produktų. Tuo pačiu reikėtų sumažinti riebaus maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių ar sūrio, kiekį.
- Vartoti džiovintas slyvas, sėlenų dribsnius ir kitus daug skaidulų turinčius vaisius, tokius kaip apelsinai, ananasai, uogos, mangai, avokadai ar papajos.
- Vesti mitybos dienoraštį ir stebėti, kurie produktai skatina vidurių užkietėjimą.
- Didinti fizinį aktyvumą – reguliarus judėjimas padeda žarnynui dirbti aktyviau.
- Atkreipti dėmesį į kūno padėtį tualete. Kojų pakėlimas, lengvas atsilošimas ar pritūpimo poza gali palengvinti tuštinimąsi.
- Prireikus papildyti mitybą nereceptiniais skaidulų papildais. Juos rekomenduojama pradėti vartoti palaipsniui.
- Jei būtina, galima trumpą laiką naudoti lengvus nereceptinius išmatų minkštiklius ar laisvinamuosius preparatus. Taip pat kartais taikomos mineralinio aliejaus klizmos ar stimuliuojantys laisvinamieji vaistai. Šių priemonių nereikėtų vartoti ilgiau nei dvi savaites nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, nes per dažnas jų naudojimas gali pabloginti būklę.
- Tuštinantis vengti skaityti ar naudotis telefonu ir kitais įrenginiais, kad būtų lengviau susikoncentruoti į patį procesą.
- Neignoruoti noro tuštintis. Ilgainiui atidėliojimas gali sutrikdyti signalų perdavimą tarp žarnyno ir smegenų, todėl tuštinimasis tampa dar sudėtingesnis.
Vaistų ir papildų peržiūra
Be savipagalbos priemonių, sveikatos priežiūros specialistas įvertins vartojamus vaistus ir maisto papildus. Kai kurie iš jų gali skatinti vidurių užkietėjimą. Tokiais atvejais gali būti koreguojama dozė, parenkamas kitas vaistas arba rekomenduojama nutraukti tam tikrų papildų vartojimą. Svarbu niekada savarankiškai nenutraukti gydymo nepasitarus su specialistu.
Receptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo
Jeigu gyvenimo būdo korekcijos nepadeda, gali būti skiriami receptiniai vaistai. Tarp jų yra preparatai, kurie skatina žarnyno sekreciją, gerina jo motoriką arba minkština išmatas. Konkretus vaistas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus ir nustatytą vidurių užkietėjimo priežastį.
Chirurginis gydymas
Operacinis gydymas taikomas retai ir dažniausiai tik tuomet, kai vidurių užkietėjimą sukelia anatominiai ar struktūriniai storosios žarnos pakitimai. Tokios būklės gali būti:
- Žarnyno nepraeinamumas.
- Žarnos susiaurėjimas tam tikroje vietoje.
- Išangės įtrūkimas.
- Tiesiosios žarnos nusileidimas ir išslinkimas.
Kai kurios tuštinimosi sutrikimų formos, susijusios su išangės ar dubens dugno funkcijos problemomis, taip pat gali būti gydomos chirurginiu būdu, tačiau sprendimas priimamas tik po išsamių tyrimų. Be to, operacija gali būti reikalinga, jei endoskopinio tyrimo metu nustatomi piktybiniai pakitimai storojoje žarnoje, tiesiojoje žarnoje ar išangėje.
Kaip galima išvengti vidurių užkietėjimo?
Norint, kad vidurių užkietėjimas netaptų nuolatine problema, rekomenduojama taikyti tas pačias namų priežiūros priemones, kurios naudojamos jam gydyti. Svarbiausia – ilgalaikiai gyvenimo būdo ir mitybos įpročiai.
- Laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu skaidulinių medžiagų. Geriausi jų šaltiniai yra vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, viso grūdo duona ir kruopos. Skaidulos kartu su vandeniu padeda storajai žarnai lengviau pašalinti išmatas. Daugiausia skaidulų vaisiuose yra jų žievelėse, pavyzdžiui, obuoliuose. Vaisiai su valgomomis sėklomis, tokie kaip braškės, pasižymi itin dideliu skaidulų kiekiu. Sėlenos taip pat yra vertingas skaidulų šaltinis – jas galima vartoti kaip dribsnius arba dėti į sriubas, jogurtą ir kitus patiekalus. Žmonėms, linkusiems į vidurių užkietėjimą, per dieną rekomenduojama suvartoti apie 18-30 gramų skaidulų.
- Sergant divertikulitu, gydytojas gali patarti vengti vaisių su sėklomis.
- Kasdien išgerti apie aštuonias stiklines vandens, po maždaug 250 ml. Reikėtų žinoti, kad kai kuriems žmonėms pienas gali skatinti vidurių užkietėjimą. Gėrimai su kofeinu, tokie kaip kava ar gaivieji gėrimai, gali sukelti skysčių netekimą, todėl kartais jų tenka atsisakyti, kol tuštinimasis normalizuojasi.
- Reguliariai judėti. Intensyvus sportas nebūtinas – net kasdieniai pasivaikščiojimai gali pastebimai pagerinti žarnyno veiklą.
- Prireikus naudoti maisto papildus, pavyzdžiui, magnį, kuris kai kuriems žmonėms padeda nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau šis papildas tinka ne visiems, todėl prieš vartojimą būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
- Tuštintis tada, kai atsiranda noras, ir jo neatidėlioti.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Patariama nedelsti ir kreiptis į specialistą, jeigu:
- Vidurių užkietėjimas atsirado staiga ir anksčiau nebuvo būdingas.
- Išmatose pastebimas kraujas.
- Be aiškios priežasties mažėja kūno svoris.
- Tuštinimasis sukelia stiprų skausmą.
- Vidurių užkietėjimas tęsiasi ilgiau nei tris savaites.
- Pasireiškia simptomai, būdingi tuštinimosi sutrikimams, susijusiems su išangės ar dubens dugno funkcija.
Kokius klausimus verta užduoti sveikatos priežiūros specialistui?
Apsilankymo metu gali būti naudinga pasiteirauti:
- Dėl kokių priežasčių man pasireiškia vidurių užkietėjimas?
- Kokios priemonės galėtų greitai palengvinti šią būklę?
- Kokias namų sąlygomis taikomas priemones rekomenduotumėte?
- Ką turėčiau valgyti ar gerti, kad išvengčiau vidurių užkietėjimo ateityje?
- Kokiais dar būdais galima užkirsti kelią šiai problemai?
Šaltiniai
Amerikos gastroenterologijos koledžas. Vidurių užkietėjimas ir tuštinimosi sutrikimai (https://gi.org/topics/constipation-and-defection-problems/).
Amerikos gastroenterologų asociacija. Vidurių užkietėjimas (https://patient.gastro.org/constipation/).T
arptautinis virškinimo trakto sutrikimų fondas. Lėtinis vidurių užkietėjimas (https://www.iffgd.org/lower-gi-disorders/constipation.html).
Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas (JAV). Vidurių užkietėjimas (https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/constipation?dkrd=hispt0164).
