Postnazalinis varvėjimas – tai būklė, kai nosyje gaminasi daugiau gleivių nei įprastai, jos kaupiasi ir teka ryklės link. Daug kas šią būklę apibūdina kaip perštėjimą ar kutulį gerklėje. Nuolat varvantis gleivių srautas gali tapti nemaloniu kasdieniu palydovu ir net sukelti užsitęsusį kosulį.
Gleivių vaidmuo organizme
Nosyje ir gerklėje esantys liaukos nuolat gamina gleives – jų susidaro maždaug nuo vieno iki dviejų litrų per parą. Nors iš šalies gali atrodyti, kad gleivės tik trukdo kvėpuoti, jos iš tikrųjų atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Drėkina ir valo nosies gleivinę.
- Užtikrina įkvepiamo oro drėgmę.
- Sulaiko ir pašalina inhaliuotus nešvarumus.
- Padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Įprastai gleivės nepastebimai susimaišo su seilėmis ir ramiai nukeliauja gerklės link – mes jų nejaučiame. Bet kai gleivių susidaro per daug arba jos tam tikromis sąlygomis kaupiasi, gali atsirasti įvairių nemalonių pojūčių.
Postnazalinio varvėjimo simptomai
Dažnai pirmasis signalas, kad gleivės teka ryklės link – perštėjimas, užgulimas ar noras kosėti. Gali būti juntamas svetimkūnio pojūtis gerklėje, o tonzilės ir kitos ryklės struktūros gali patinti. Kiti požymiai, kurie dažnai lydi postnazalinį varvėjimą:
- Jausmas, kad kažkas nuolat teka gerklės link.
- Dažnas rijimas.
- Gurgiančio kvėpavimo arba užkimimo pojūčiai.
- Nuolatinis poreikis atsikrenkšti.
- Blogo kvapo atsiradimas iš burnos.
- Kosulys, ypač naktį.
- Pykinimas ar vėmimas, kai gleivės patenka į skrandį.
Kai kuriais atvejais gleivės gali blokuoti Eustacho vamzdelį, jungiantį nosį su vidine ausimi – dėl to gali išsivystyti skausmingi ausų uždegimai.
Priežastys, dėl kurių atsiranda postnazalinis varvėjimas
Gleivių kaupimąsi ir tekėjimą gerklės link gali išprovokuoti įvairios priežastys. Dažniausiai šią būklę sukelia alergijos – vadinamasis alerginis postnazalinis varvėjimas. Tačiau problemą gali lemti ir kitokie veiksniai:
- Nosies pertvaros iškrypimas (tai būklė, kai pertvara tarp šnervių nėra tiesi – viena šnervė siauresnė, todėl gleivės gali blogiau nutekėti).
- Peršalimai, gripas.
- Bakterinės infekcijos.
- Sinusitų atvejai.
- Staigus oro temperatūros ar drėgmės pokytis, sausas oras.
- Šviesos dirgikliai.
- Aštrus, stipriai pagardintas maistas.
- Nėštumas.
- Kai kurie vaistai (pvz., kontraceptikai, kraujospūdį mažinantys preparatai).
- Vyresnis amžius.
- Lėtinė rūgšties refliukso liga (GERL).
Pats postnazalinis varvėjimas neužkrečiamas, tačiau jeigu jį išprovokavo virusinė infekcija, virusas gali būti perduodamas kitiems.
Kaip nustatoma postnazalinio varvėjimo priežastis
Gydytojas išsamiai apžiūri ausis, nosį ir gerklę. Kartais naudojamas specialus endoskopas – plona lanksti kamera, leidžianti apžiūrėti nosies ertmės gilesnius sluoksnius. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingos rentgeno nuotraukos, kad būtų tiksliau ištirtos uždegimo ar kitų pakitimų vietos.
Postnazalinio varvėjimo gydymo būdai
Nuo postnazalinio varvėjimo išsigydyti gali būti sudėtinga, nes gydymo pasirinkimas priklauso nuo priežasties. Jei pagrindinė problema – peršalimas ar gripas, rekomenduojama gerti pakankamai šiltų skysčių (arbatos, sultinio) ir palaikyti gerą hidrataciją.
Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali būti skirtingas:
Alergijų sukelto varvėjimo gydymas
- Stengtis vengti alergenų.
- Naudoti antihistamininius ar dekongestantus.
- Gali būti skiriami kromolino ar steroidų nosies purškalai, geriami steroidai.
- Imunoterapija – specifiniai lašiukai ar injekcijos nuo alergijos.
Nosies pertvaros iškrypimas
Jei gleivių kaupimąsi sukelia iškrypusi nosies pertvara, kartais rekomenduojama atliekama septoplastikos operacija. Jos metu ištiesinama pertvara ir pagerinamas kvėpavimas bei gleivių nutekėjimas.
Bakterinės infekcijos
- Gydytojas gali paskirti antibiotikus, jei diagnozuojama bakterinė infekcija.
- Naudojami nosies purškalai ir dekongestantai, tokie kaip pseudoefedrinas.
- Nosies gleivinės praplovimas fiziologiniu tirpalu ar specialiais prietaisais (pvz., neti puoduku).
- Lėtinio sinusito atveju gali būti siūloma sinusų operacija, kuri atveria užsikimšusias ančias.
Lėtinio rūgšties refliukso atvejai
- Vengti valgyti kelias valandas prieš miegą.
- Miegoti pakėlus galvos dalį apie 15–20 cm.
- Mažinti kūno masę, jei to reikia.
- Atsisakyti kofeino, alkoholio.
- Naudoti antacidinius ar rūgštingumą mažinančius vaistus.
Kaip išvengti postnazalinio varvėjimo
Dažnai efektyviausia prevencija – vengti alergenų arba dirgiklių, kurie lemia gleivių susidarymą. Praktiški patarimai:
- Kasdien gerti alergiją mažinančias tabletes.
- Reguliariai valyti namus ir palaikyti švarą – ypač dulkėtas vietas.
- Naudoti specialius antialerginius užvalkalus pagalvėms ir čiužiniams.
- Dažnai keisti oro filtrus vėdinimo sistemoje.
- Po buvimo lauke nusiprausti po dušu prieš miegą.
Gyvenimas su postnazaliniu varvėjimu
Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, ji gali sukelti diskomfortą ir nemalonius pojūčius. Dažnai gleivių varvėjimas praeina savaime, ypač naudojant nereceptinius medikamentus ar namų priemones.
Jei dažnai kartojasi postnazalinis varvėjimas arba atsiranda gretutinių simptomų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais tai gali signalizuoti apie bakterinę infekciją ar kitą ligą, kurią reikėtų gydyti mediciniškai.
Ką galima daryti namuose?
Yra daugybė paprastų būdų padėti sau:
- Vartoti daugiau vandens – tai skystina gleives.
- Atsisakyti kofeino ir diuretikų.
- Prireikus naudoti gleives skystinančius vaistus, pvz., guaifenziną.
- Praplauti nosį fiziologiniu tirpalu arba naudoti druskos purškalus, kurie drėkina nosies gleivinę ir palengvina sekreto pasišalinimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei namų priemonės nepadeda ir gleivės varva nuolat, verta pasitarti su gydytoju – ypač jei atsiranda karščiavimas, švokštimas ar blogo kvapo gleivės.
Klausimai gydytojui
- Kokia tikroji postnazalinio varvėjimo priežastis?
- Kokius naujus ar pasikeitusius simptomus reikėtų stebėti?
- Kokios rimtesnės komplikacijos gali atsirasti, jei ši būklė nebus gydoma?
