Vaikštoma ant pirštų galiukų – tai vaikščiojimo būdas, kai vaikas remiasi tik pirštais ir priekinėmis pėdų dalimis, o kulnai lieka nepalietę žemės. Tokia eisena dažniausiai pastebima vaikams, kurie tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius – paprastai iki 2 metų amžiaus. Tai laikoma normaliu raidos etapu ir dažniausiai praeina savaime, vaikui įgūdžius einant didėjant. Gydymo įprastai neprireikia, nebent vaikas ir toliau vaikšto ant pirštų vyresniame amžiuje.
Paplitimas ir dažnumas
Šis vaikščiojimas yra gana dažnas reiškinys. Maždaug 2 % normaliai besivystančių vaikų būdami penkerių su puse metų vis dar vaikšto ant pirštų. Tarp vaikų, turinčių raidos sutrikimų ar delsimų, tokių vaikščiotojų procentas siekia net 41 %.
Pagrindiniai simptomai
Ryškiausias požymis – vaikas vaikšto ant pirštų galiukų, kulnai beveik neliečia grindų. Dažniausiai paprašytas vaikas geba paeiti pilnu padu, tačiau jei vaikščiojimas ant pirštų užsitęsia, gali būti pastebimi ir kiti simptomai:
- Prastesnė pusiausvyra ir koordinacija.
- Dažnesni kritimai.
- Sudėtinga avėti įprastus batus.
- Sunku dalyvauti sporto ar žaidimų veiklose.
- Kartais skundžiamasi kojų skausmais.
- Gali būti sunku žingsniuoti tik kulnais (pakėlus pirštus į viršų).
- Juntamas veržimas ar tempimas ties blauzdos sausgyslėmis.
Kodėl vaikai vaikšto ant pirštų?
Dauguma užsitęsusių atvejų yra vadinami idiopatiniais, tai reiškia, kad aiškios priežasties nenustatoma. Kartais taip nutinka, jei per trumpa Achilo sausgyslė, sujungianti blauzdos raumenis su kulnu. Kai ši sausgyslė įgimta kiek trumpesnė, kulnas sunkiai liečia žemę ir dėl to vaikas vaikšto ant pirštų. Tokio tipo sausgyslės ar raumenys gali trumpėti ne tik gimus, bet ir laikui bėgant.
Kai kuriems vaikams įprotis vaikščioti ant pirštų tiesiog išlieka – įpročiai stiprėja, jei blauzdų raumenys ar sausgyslės laikui bėgant tampa standesni, todėl pilna eiga tampa skausminga arba nemaloni.
Nors tai gana reta, kartais vaikščiojimas ant pirštų gali parodyti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymius, tokius kaip smegenų arba nervų sistemos patologijos (pvz., cerebrinis paralyžius), raumenų distrofija, stuburo anomalijos arba autizmo spektro sutrikimai.
Judėjimas ant pirštų ir autizmas
Vaikščiojimas ant pirštų kur kas dažnesnis tarp vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų. Didelių tyrimų duomenimis – apie 9 % autizmo turinčių vaikų vaikšto ant pirštų, palyginti su mažiau nei 0,5 % vaikų be autizmo sutrikimų. Tikslios priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tam gali įtakos turėti raumenų standumas, judesių apribojimai ar jutiminiai ypatumai. Vaikų, sergančių autizmu, vestibuliarinė sistema neretai yra jautresnė, todėl net ir vaikščiojimas ant pirštų gali būti susijęs su savitomis pojūčių paieškomis.
Nors jau žinoma apie šį ryšį, vis dar aktyviai tiriama, kaip būtent pojūčių apdorojimo skirtumai lemia eisenos ypatumus vaikams su autizmo spektro sutrikimais.
Vaikščiojimas ant pirštų suaugus
Kai kuriems žmonėms vaikščiojimo ant pirštų įprotis išlieka ir paauglystėje ar net suaugus. Tai gali būti dėl nepakankamai efektyvaus gydymo vaikystėje, užsitęsusios raumenų įtampos arba kai kurių pėdų ligų, tokių kaip nuospaudos, nuotrupos, periferinės nervų ligos.
Diagnozavimas ir tyrimai
Pirmiausia su vaiku dirbantis specialistas įvertina ligos istoriją, apžiūri raumenų ir sąnarių būklę, stebi vaiko eiseną, tikrina dinamiką ir blauzdos sausgyslių ilgį. Atliekamas neurologinis ištyrimas – vertinamos refleksų reakcijos, raumenų jėga, juntamieji pojūčiai rankose ir kojose.
Gydymo galimybės
Pasirenkant, kaip padėti vaikui, atsižvelgiama į jo amžių, problemos sunkumą ir galimas priežastis. Dažniausiai taikomas nesudėtingas gydymas:
- Fizinė terapija – pėdų ir blauzdų tempimo pratimai, padedantys padidinti judesių amplitudę, sumažinti sausgyslių ar raumenų įsitempimą. Kartais naudojamas serijinis gipsavimas, kai per kelias savaites keičiamomis gipso tvarsliavomis ištempiami blauzdų raumenys ir sausgyslės.
- Kulkšnies–pėdos įtvarai (ortozės) – specialios plastikinės kojų įmautės, kurios fiksuoja pėdą stačiame 90 laipsnių kampu. Taip sausgyslės ir raumenys tempiami dienos metu, vaikui einant, gydymą prižiūri kineziterapeutas ir ortopedijos specialistas.
- Stebėjimas – kartais pasirinkimas būna palaukti ir stebėti iki šešių mėnesių, kaip keičiasi eisenos modelis savaime.
- Botulino toksino injekcijos – jos gali būti skiriamos, jei reikia atpalaiduoti įsitempusius blauzdos raumenis ir palengvinti tempimo pratimus.
Jei vaikas yra vyresnis nei 5 metų ir situacija nesikeičia, gali būti rekomenduojama operacija. Operacijos metu ištęsiamos blauzdos raumenys ar Achilo sausgyslė, taip pagerinant pėdos judesių spektrą bei ją pritaikant įprastai eisenai.
Kai kuriais atvejais papildomai rekomenduojama vestibuliarinės ar sensorinės terapijos programa, ypač jei įtariama, kad eisenos ypatumai susiję su pojūčių apdorojimo skirtumais. Tuo rūpinasi ergoterapeutai ar kineziterapeutai.
Ar įmanoma užkirsti kelią?
Taip, kai kurias priežastis galima nuslopinti – svarbu pastebėjus pokyčius laiku kreiptis į vaikų gydytoją, kuris įvertins padėtį ir nurodys reikiamas priemones. Reguliarūs tempimo pratimai Achilo sausgyslei ar tinkama avalynė, užtikrinanti komfortą ir stabilumą, gali sumažinti užsitęsusio vaikščiojimo ant pirštų riziką.
Ligos prognozė ir galimos komplikacijos
Vaiko perspektyvos priklauso nuo vaikščiojimo ant pirštų priežasties. Jei nėra jokios kitos ligos, o vaikščiojimas nustatomas kaip idiopatinis, dažniausiai vaikas po gydymo pradeda vaikščioti pilnu padu ir gali pilnavertiškai užsiimti sportu ar kitomis veiklomis. Visgi kai kurie vaikai, net po gydymo ar operacijos, ir toliau linkę remtis pirštų galiukais. Tokiais atvejais ilgalaikiai įtvarai gali padėti užkirsti kelią įpročio sugrįžimui.
Nuolat vaikštant ant pirštų, ilgainiui galimi blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslės sutrumpėjimai. Dėl to gali būti sunku ar net neįmanoma žengti pilna pėda, sumažėja judesių amplitudė kulkšnies sąnaryje, atsiranda sunkumų avint tam tikrus batus ar sportuojant, ypač kai reikia specialių batų, pavyzdžiui, čiuožimo ant ledo metu. Nevaldomas vaikščiojimas ant pirštų ilgainiui gali sukelti įvairių raumenų ir kaulų sistemos problemų, pėdų skausmus suaugus.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokio specialisto konsultacijų gali prireikti mano vaikui?
- Ar būtinas gipsavimas arba ortozės?
- Kokie tyrimai reikalingi, norint atmesti tokias ligas kaip cerebrinis paralyžius?
- Ar turėčiau stebėti, ar neatsiranda kitų būklių – pavyzdžiui, autizmo požymių?
- Kas laukia ateityje, jei vaikščiojimas ant pirštų nepraeis?