Loratadino ir pseudoefedrino derinys dažnai skiriamas siekiant sumažinti nemalonius sezoninių alergijų simptomus. Loratadinas priklauso antihistamininių vaistų grupei ir padeda sumažinti čiaudulį, nosies varvėjimą, niežulį akyse arba gerklėje. Pseudoefedrinas veikia kaip dekongestantas, palengvindamas kvėpavimą, nes sumažina nosies užgulimą ir paskatina sinusų tekėjimą.
Vartojimo ypatumai
Šį vaistą dažniausiai reikia vartoti vieną kartą per parą, užgeriant pilna stikline vandens. Svarbu tablečių nesmulkinti, nekramtyti ir nelaužyti, nes tokiu būdu gali būti atpalaiduotas visas veikliųjų medžiagų kiekis iškart, dėl to padidėja šalutinių poveikių rizika.
Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl dozavimo – neviršykite jų ir nevartokite vaisto dažniau, nei nurodyta. Prieš atliekant alergijos tyrimus, kelioms dienoms būtina nutraukti vaisto vartojimą, nes jis gali pakeisti tyrimų rezultatus.
Dėl didesnio pseudoefedrino kiekio šio vaisto nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų amžiaus.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Burnos sausumas
- Nedidelis pilvo diskomfortas ar pykinimas
- Sutrikęs miegas, nemiga
- Galvos svaigimas
- Galvos skausmas
- Nerimas, padidėjęs jautrumas, apetito stoka
- Troškulys
Šie šalutiniai reiškiniai dažniausiai yra lengvi ir trumpalaikiai, tačiau jei jie nepraeina ar stiprėja, svarbu apie tai pranešti savo gydytojui. Rimtesni simptomai, kuriuos nedelsiant turėtumėte aptarti su gydytoju: pagreitėjęs ar nereguliarus širdies plakimas, nekontroliuojamas drebėjimas, nuotaikos ar sąmonės pakitimai (pvz., sumišimas), sunkumas šlapintis. Labai retais atvejais gali pasireikšti traukuliai arba sunki alerginė reakcija – išbėrimas, niežulys, tinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), didelis galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimas.
Į ką reikia atkreipti dėmesį
Prieš pradėdami vartoti loratadino ir pseudoefedrino preparatus, įsitikinkite, kad nesate jautrūs šiai ar panašiai veikliajai medžiagai. Taip pat svarbu informuoti gydytoją, jei turite kitų lėtinių ligų: kepenų, inkstų arba širdies sutrikimų, aukštą kraujospūdį, prostatos padidėjimą, diabeto, skydliaukės (ypač – padidėjusio aktyvumo) ar akių ligų, tokių kaip glaukoma.
Vaistas gali sukelti galvos svaigimą – vartojant jį reikėtų būti atsargiems vairuojant ar dirbant su mechanizmais. Alkoholio ar kanapių vartojimas gali sustiprinti šį poveikį, todėl juos reikėtų kiek įmanoma riboti.
Vyresnio amžiaus žmonės yra jautresni šalutiniams poveikiams (ypač – širdies ritmo sutrikimams, galvos svaigimui, miego problemoms, šlapinimosi sunkumams ar sumišimui), o tai gali padidinti riziką nukristi.
Nėštumo metu šis vaistas skiriamas tik tada, kai tikrai būtina, pasitarus su gydytoju. Veikliosios medžiagos patenka ir į motinos pieną, tad žindymo laikotarpiu prieš vartojant būtina gydytojo konsultacija.
Vaistų sąveika
Vartojant šį vaistą kartu su kitais, ypač receptiniais ar nereceptiniais vaistais, bei maisto papildais, gali pasikeisti jų veikimas arba padidėti nepageidaujamų reakcijų rizika. Verta gydytojui ar vaistininkui pateikti visų vartojamų preparatų sąrašą. Savavališkai nepradėkite ar nenutraukite kitų vaistų vartojimo ir nekeiskite jų dozės be gydytojo žinios.
Nevartokite šio vaisto vienu metu su monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais – toks derinys gali būti pavojingas sveikatai.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
