Vazovagalinė sinkopė yra dažna nualpimo forma, kurią sukelia pernelyg stipri nervų sistemos reakcija: staiga sumažėja kraujospūdis ir sulėtėja širdies ritmas. Dėl to trumpai prarandamas sąmonės jausmas – tai dažniausiai trunka mažiau nei minutę.
Kas yra vazovagalinė sinkopė?
Šio tipo nualpimas dar vadinamas refleksine arba neurokardiogenine sinkope. Tai reiškia, kad organizmo automatinės sistemos reaguoja per stipriai į tam tikrą dirgiklį – kai kuriems žmonėms tai pasireiškia jautrumu kraujui, skausmui, ar staigiems emociniams išgyvenimams. Nors nualpimas gali atrodyti bauginantis, šis reiškinys paprastai nėra pavojingas ir dažniausiai nesukelia ilgalaikių pasekmių.
Su šiuo sutrikimu bent kartą gyvenime susiduria maždaug vienas iš trijų žmonių. Dažniau su juo susiduriama jaunesniame amžiuje – iki 40 metų dauguma nualpimų atvejų siejami būtent su vazovagalinės sinkopės mechanizmu, tuo tarpu vyresniems žmonėms ši priežastis sudaro apie pusę visų nualpimų atvejų.
Epizodai paprastai ištinka stovint ar sėdint, o gulimumo padėtyje tokia reakcija pasitaiko retai.
Vazovagalinės sinkopės simptomai
Prieš prarandant sąmonę, simptomai dažniausiai pasireiškia per 30–60 sekundžių. Įprastai jie apima:
- Netikėtą silpnumo arba nuovargio jausmą
- Kūno šilumos pojūtį
- Galvos svaigimą ar apsvaigimą
- Odos išblyškimą
- Pykinimą
- Gausų prakaitavimą
- Sulėtėjusį pulsą
- Dažną žiovulį
- Šalinės regos susiaurėjimą („tunelio regėjimą“)
Kas sukelia vazovagalinę sinkopę?
Vazovagalinė sinkopė prasideda dėl per stiprios refleksinės organizmo reakcijos, valdoma vadinamosios autonominės nervų sistemos – šios funkcijos vyksta nekontroliuojant sąmoningai. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka klajoklis nervas (vagus), kuris reguliuoja tiek širdies ritmą, tiek kraujospūdį. Per didelis šio nervo aktyvumas gali sukelti staigų kraujospūdžio ir širdies ritmo kritimą. Dėl to trumpam sutrinka smegenų aprūpinimas krauju – ir įvyksta nualpimas.
- Medicininių instrumentų, ypač adatų, matymas arba kraujo paėmimas
- Kraujo regėjimas
- Stiprūs emociniai išgyvenimai, stresas, baimė ar staigus skausmas
- Išsekimas, nuovargis, pernelyg ilgas stovėjimas
Galimos komplikacijos
Nualpimo metu gali atsirasti trumpalaikis sąmonės sutrikimas ar dezorientacija, atmerktos, bet aukštyn ir atgal pasukusios akys, kritimas, šlapimo nelaikymas arba rankų trūkčiojimas (kartais tai supainiojama su traukuliais).
Atgavus sąmonę, paprastai per 20–30 sekundžių sugrįžta orientacija. Po epizodo dažnai jaučiamas:
- Nerimas ar neramumas
- Galvos svaigimas
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Pykinimas
- Odos išblyškimas
- Prakaitavimas
- Poreikis pasišalinti į tualetą
Tikėtina, kad nualpimas gali pasikartoti, ypač jei pabandoma atsistoti per pusvalandį po pirmojo epizodo.
Vazovagalinės sinkopės diagnostika
Nualpus svarbu išsiaiškinti, kas galėjo tai sukelti. Gydytojas teiraujasi apie naujus ar neįprastus sveikatos pokyčius, naudojamus vaistus bei maisto papildus, o taip pat matuoja kraujospūdį, tikrina širdies ritmą.
Remiantis situacija, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai: ieškoma pavyzdžiui mažakraujystės ar kitų būklių
- Elektrokardiograma (EKG): vertina širdies ritmą ir galimas ritmo problemas
- Echokardiograma: tiria širdies struktūrą, gali padėti nustatyti ritmo sutrikimų priežastį
- Elektroencefalograma (EEG): vertina smegenų elektrinį aktyvumą, padeda atmesti traukulių galimybę
- Stalviršio (tilt-table) testas: testas, kai ant specialaus stalo keičiamas kūno kampas, gali išprovokuoti simptomus
- Hemodinaminiai tyrimai: stebimas kraujo apytakos funkcionavimas naudojant kontrastinę medžiagą ir rentgeno tyrimą
Gydymas ir rekomendacijos
Dauguma žmonių po vazovagalinės sinkopės epizodo visiškai atsigauna savaime, tačiau kai kuriais atvejais gydymas gali būti naudingas.
- Lašinamos intraveninės skysčių infuzijos – ypač, jei išsivystė dehidratacija
- Pavojų sukeliančių veiksnių bei situacijų atpažinimas ir vengimas
- Vaistai: kai kurie vaistai, pvz., reguliuojantys širdies ritmą ar kraujospūdį (pavyzdžiui, fludrokortizonas ar midodrinas), kartais skiriami dažniems epizodams
- Kompresinės kojinės arba sportinė kompresinė apranga, padedančios palaikyti kraujotaką
- Kraujospūdį didinantys pratimai – pavyzdžiui, stiprus kojų raumenų įtempimas, kojų sukryžiavimas ar kumščių sukabinimas ir tempimas – gali padėti išvengti nualpimo momentu
- Širdies ritmo reguliatoriai – itin retais atvejais įstatomi specialūs prietaisai, jei sinkopė susijusi su ilgesnėmis širdies ritmo pauzėmis
- Kateterio abliacija – šiuolaikinė procedūra, taikoma pavienių atvejų gydymui, nukreipta į širdies nervų veiklą
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nualpus būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes kai kuriais atvejais taip gali pasireikšti rimtesni, gyvybei pavojingi sutrikimai. Ypač svarbu gauti medicininę pagalbą, jei po nualpimo susižalojote, susitrenkėte galvą arba vartojate kraują skystinančius vaistus – net ir menkas smūgis tokioms aplinkybėms gali sukelti vidinį kraujavimą.
- Pirmą kartą gyvenime patyrėte sinkopę
- Atsirado beveik nualpimo epizodų, nors iki šiol su tuo nesusidūrėte
- Nustatyta vazovagalinė sinkopė, tačiau simptomai stiprėja arba dažnėja
Dažnai verta pasitarti su gydytoju ir aptarti, kas galėjo sukelti nualpimą, kaip to išvengti ateityje, ar būtini papildomi tyrimai bei gydymas.
Ar vazovagalinės sinkopės galima išvengti?
Yra būdų, padedančių sumažinti šio nualpimo riziką. Dažniausiai rekomenduojama gerti daugiau skysčių, kai kuriems žmonėms naudingi sūresni maisto produktai – tačiau dėl druskos kiekio didinimo visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali įtakoti kraujospūdį.
Išmokę atpažinti pirmuosius vazovagalinės sinkopės požymius ir žinodami savo reakcijų sukėlėjus, dauguma žmonių gali išvengti traumos – jeigu pajuntate artėjantį nualpimą, geriausia nedelsti ir atsisėsti arba atsigulti.
Kai kurie pratimai taip pat naudingi: pavyzdžiui, kamuoliuko ar gumos spaudimas rankoje, stiprus dilbių ar kojų raumenų įtempimas ir tempimas. Tokie veiksmai padeda išlaikyti pakankamą kraujospūdį ir sumažina nualpimo galimybę, jei jutote artėjančius simptomus.
