Veliamentinis virkštelės prisitvirtinimas – tai reta nėštumo komplikacija, kai vaisiaus virkštelė nėra prijungta tiesiai prie placentos. Tokiu atveju virkštelė įsitvirtina į placentą ne įprastai, o per placentos dangalų kraštą. Tai reiškia, kad virkštelės kraujagyslės iki placentos turi nukeliauti toliau, ir nemaža šios kelionės dalis vyksta be įprastinės apsaugos – drebučių pavidalo Whartono želės, kuri apsaugo kraujagysles nuo spaudimo ir pažeidimų.
- 1.Kaip vyksta įprastas virkštelės prisitvirtinimas
- 2.Kas lemia netipinį prisitvirtinimą
- 3.Veliamentinio virkštelės prisitvirtinimo paplitimas
- 4.Veliamentinio virkštelės prisitvirtinimo priežastys
- 5.Ar tai laikoma rizikingu nėštumu?
- 6.Galimos vaisiaus būklės
- 7.Kita dažna komplikacija – vasa previa
- 8.Simptomai
- 9.Kaip nustatoma ši komplikacija
- 10.Gydymas ir priežiūra
- 11.Ar įmanoma išvengti šios komplikacijos?
- 12.Ko tikėtis nustačius veliamentinį virkštelės prisitvirtinimą
- 13.Ką daryti nustačius veliamentinį prisitvirtinimą
Kaip vyksta įprastas virkštelės prisitvirtinimas
Paprastai virkštelė jungia vaisiaus bambą ir placentą, sudarydama tiesioginį, saugų kelią maistinėms medžiagoms iš motinos į kūdikį. Virkštelės viduje esančias kraujagysles nuo pažeidimų apsaugo Whartono želė.
Kas lemia netipinį prisitvirtinimą
Veliamentinio prisitvirtinimo metu virkštelė prisitvirtina prie placentos kraštinių dangalų, todėl kraujagyslės yra atviros, be apsauginės želės, ir veikiamos išorinių jėgų. Dėl to maistingųjų medžiagų ir deguonies pernešimas gali būti ne toks efektyvus. Tokios atviros kraujagyslės lengviau pažeidžiamos, gali plyšti ir sukelti kraujavimą, o kūdikio vystymasis gali būti lėtesnis.
Veliamentinio virkštelės prisitvirtinimo paplitimas
Ši komplikacija pasitaiko retai – vieno vaisiaus nėštumų atveju iki 1 %, o dvynukų – apie 6 %. Dvynių, kurie dalinasi ta pačia placenta, atveju, rizika išauga iki maždaug 15 %.
Veliamentinio virkštelės prisitvirtinimo priežastys
Tikslių šio prisitvirtinimo priežasčių nėra nustatyta. Tačiau pastebėta, kad ši komplikacija dažniau nustatoma:
- Dvynių ar daugiavaisių nėštumų metu, ypač kai dvyniai dalijasi viena placenta
- Įvykdžius apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF)
- Pirmą kartą gimdančioms moterims
- Nėštumo metu, kai placenta įsitvirtina apatiniame gimdos segmente, netoli gimdos kaklelio (placenta previa)
- Kai neapsaugotos virkštelės kraujagyslės kertasi per gimdos kaklelį (vasa previa)
Ar tai laikoma rizikingu nėštumu?
Veliamentinis prisitvirtinimas vertinamas kaip padidintos rizikos nėštumas. Nėštumo eiga dažnai kruopščiau stebima. Dėl sumažintos apsaugos virkštelės kraujagyslėms padidėja jų plyšimo rizika, o vaisius gali vystytis lėčiau nei tikėtasi. Dėl to galimos įvairios komplikacijos, gali prireikti specialaus gydymo ir priežiūros.
- Padidėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, todėl gali tekti gimdyti anksčiau laiko.
- Plačiai rekomenduojama planinė arba skubi Cezario pjūvio operacija, ypač, jei įvyksta kraujavimas.
- Galimas placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės.
- Galima preeklampsija – kraujospūdžio pakilimas po 20 nėštumo savaitės.
Galimos vaisiaus būklės
- Naujagimis gali būti mažesnio svorio nei įprasta
- Kai kuriems kūdikiams po gimimo gali prireikti priežiūros naujagimių intensyvios terapijos skyriuje
- Gali būti žemi Apgar balai, rodantys, kad kūdikiui gali prireikti papildomos pagalbos
Kita dažna komplikacija – vasa previa
Maždaug 6 % veliamentinio prisitvirtinimo nėštumų nustatomas ir vasa previa sindromas – virkštelės kraujagyslių kelias eina arti gimdos kaklelio. Šios kraujagyslės yra neapsaugotos ir gimdymo metu ypatingai gresia plyšt ir sukelti gausų kraujavimą tiek motinai, tiek naujagimiui. Tai pavojinga būklė, galinti baigtis vaisiaus žūtimi. Tačiau ankstyvas diagnozavimas ir planinis Cezario pjūvis ženkliai padidina vaisiaus išgyvenamumą iki 97–99 %.
Simptomai
Dažniausiai pastebimas požymis yra kraujavimas iš makšties trečiame nėštumo trimestre. Kai kuriais atvejais simptomų gali visai nebūti – tuomet komplikacija nustatoma vykdant vaisiaus stebėseną ir echoskopinius tyrimus. Gali būti užfiksuoti tokie požymiai:
- Sulėtėjęs vaisiaus širdies plakimas
- Sumažėjusii vaisiaus aprūpinimas krauju
Kaip nustatoma ši komplikacija
Paprastai antrąjį trimestrą atliekant echoskopiją (ultragarsinį tyrimą) jau galima tiksliai matyti, kur ir kaip virkštelė prisitvirtinusi prie placentos. Naudojant spalvinį Doplerio echoskopą vertinamas kraujagyslių kelias. Trečiame trimestre dėl augančio vaisiaus pamatyti virkštelės kelią gali būti sunkiau.
Gydymas ir priežiūra
Specifinio gydymo nėra – pagrindinis tikslas yra išvengti komplikacijų stebint nėštumą atidžiai ir suplanuojant gimdymą. Gydytojas gali:
- Kartoti vaisiaus augimo stebėseną kas 4–6 savaites
- Nuolat atlikti neinvazines vaisiaus būklės patikras (ne-streso testus)
- Priimti į ligoninę artėjant gimdymo laikui, jeigu rizika išauga
- Suplanuoti Cezario pjūvį apie 34-ą nėštumo savaitę, jei pastebima padidėjusi kraujagyslių pažeidimo rizika
- Indukuoti gimdymą artėjant 40-ajai savaitei, jei pasirenkamas natūralus gimdymas, siekiant išvengti papildomo spaudimo kraujagyslėms
- Akylai stebėti kūdikio būklę gimdymo metu, kad sumažėtų komplikacijų rizika
Ar įmanoma išvengti šios komplikacijos?
Atsiradimo tikimybė labai maža, o konkrečių prevencijos priemonių nėra. Jeigu veliamentinis virkštelės prisitvirtinimas nustatomas anksti, tuomet pagrindinis rūpestis – rūpestingai stebėti nėštumą ir laiku žinoti apie galimus pavojus. Toks brigadaus stebėjimo principas ženkliai didina galimybę susilaukti sveiko kūdikio.
Ko tikėtis nustačius veliamentinį virkštelės prisitvirtinimą
Nustačius šią komplikaciją, gydytojai dažniausiai suplanuoja dažnesnes stebėsenas: ultragarsinius tyrimus, ne-streso testus. Gimdymas gali vykti tiek natūraliai, tiek Cezario pjūvio būdu – tai priklauso nuo bendros rizikos ir vaisiaus būklės. Kartais rekomenduojama gimdyti šiek tiek anksčiau nei įprastai, nes taip sumažinama pavojus kūdikiui. Kai kuriems naujagimiams prireikia stebėjimo ar gydymo naujagimių skyriuje dėl sumažėjusios masės ar kvėpavimo sutrikimų.
Ką daryti nustačius veliamentinį prisitvirtinimą
Kiekviena situacija yra individuali, todėl itin svarbu reguliariai bendrauti su gydytoju ir laikytis visų jo rekomendacijų. Svarbios temos aptarti su specialistu:
- Kiek ir kokios fizinės veiklos galima užsiimti kasdien
- Kokie pratimai ir judesiai šiuo laikotarpiu yra saugūs
- Kokių veiklų reikėtų vengti
- Ką ir kokio kiekio patariama valgyti
- Kiek laiko skirti poilsiui kasdien
- Kiek valandų reikėtų miegoti naktį
Ankstyva diagnozė bei nuolatinis bendravimas su gydytoju padeda pasiruošti visiems iššūkiams, užtikrinant geriausią galimą baigtį tiek mamai, tiek kūdikiui.
