Vėžiagyvių alergija yra viena iš dažniausių maisto alergijų rūšių. Ji pasireiškia tuomet, kai žmogaus imuninė sistema netinkamai reaguoja į tam tikras jūroje gyvenančių organizmų baltymines medžiagas. Šie organizmai dalijami į dvi pagrindines grupes: vėžiagyvius – tokius kaip krevetės, krabai, omarai, ir moliuskus – midijas, austrės, šukutės, kalmarus, aštuonkojus.
Kas priskiriama vėžiagyviams?
Mityboje vengiami produktai priklauso abiem grupėms. Vėžiagyvių sąraše – krabai, krevetės, langustai, vėžiai, o moliuskų tarpe – midijos, austrės, šukutės, sraigės, kalmarai, aštuonkojai ir kitos gyvūnų rūšys, gyvenančios sūriame ar gėlame vandenyje ir turinčios kietą išorinį kiautą.
- Abalonai
- Moliuskai (pvz., kirnio, pismo, quahog rūšių)
- Jūrų gaidžiai, sraigės, konchai
- Krevetės ir gilėžiuvės
- Vėžiai
- Krabai, omarai
- Midijos, austrės, šukutės
- Sepijos, kalmarai, aštuonkojai
Ar organizmo atsakas vienodas su visais vėžiagyviais?
Žmonės, jautrūs vienai vėžiagyvių rūšiai, dažnai turi reakcijų ir į kitus tos grupės atstovus, ypač dažnos alergijos vėžiagyviams. Visgi, nebūtinai vienodai sureagavę į krevetes, alergiškas žmogus tą patį pajus valgydamas šukutes. Dažniausi stiprūs simptomai pasireiškia būtent valgant vėžiagyvius, bet nebūtinai moliuskus. Individuliai gali būti jautrūs tik tam tikriems produktams, todėl prieš ragaujant kitus vėžiagyvių ar moliuskų gaminius reikia pasitarti su gydytoju.
Alergija ar netoleravimas – kuo skiriasi?
Negalavimų kilmę patikimai nustatyti gali alergologas. Svarbu atskirti, ar tai – alerginė reakcija, kai paveikia visą organizmą ir galima sunki eiga, ar tiesiog netoleravimas, sukeliantis nemalonių, bet ne pavojingų virškinimo simptomų.
Kas gali susidurti su šia alergija?
Kiekvienam, net ir niekada iki tol nejautusiam jokios alergijos, gali išsivystyti jautrumas vėžiagyviams. Dažniau ji aptinkama suaugusiems – netgi dauguma pirmą kartą susiduria su nemaloniais simptomais jau po 18 metų. Tai gali būti susiję su tuo, kad daugelis vaikų vėžiagyvius paragauja vėliau, tad alergijos debiutas pasidaro vyresniame amžiuje.
Kiek ši problema paplitusi?
Vėžiagyvių alergija gana dažna – įvairiose šalyse skaičiuojama, kad ji pasitaiko apie 2% gyventojų. Tai viena iš dažniausių alerginių reakcijų, kylančių dėl maisto.
Vėžiagyvių alergijos simptomai
Vėžiagyvių alergija pasireiškia įvairiais požymiais – nuo odos niežulio ar bėrimo iki pavojingų kvėpavimo, virškinimo sutrikimų ar svaigulio. Skirtingiems žmonėms reakcija gali būti skirtingo stiprumo – vieniems pasireiškia vos vos niežuliu, kitiems gali grėsti net dusulys ar anafilaksija. Simptomai dažniausiai atsiranda per kelias minutes ar valandas nuo pavojingo produkto suvalgymo, dažniau suvalgius net mažą jo kiekį.
- Odos niežėjimas, bėrimai, dilgėlinė
- Egzemos paūmėjimas
- Lūpų, liežuvio, gerklės tinimas ar dilgčiojimas
- Krūtinės veržimas, švokštimas, kosulys, dusulys
- Pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas, vėmimas
- Svaigimas, silpnumas ar nualpimas
- Odos pabąlimas ar pamėlynavimas
- Anafiliaksija – pavojinga, didelio stiprumo alerginė reakcija, apimanti kelias organų sistemas
Kas sukelia vėžiagyvių alergiją?
Imuninė sistema, klaidingai atpažinusi baltymus, esančius vėžiagyviuose, ima juos atakuoti, sukeldama neprognozuojamą kūno reakciją. Kiekviena alergija yra susijusi su tokiu organizmo per stipria reakcija į iš pirmo žvilgsnio nekenksmingą maistą.
Galimos komplikacijos
Pati pavojingiausia pasekmė – anafilaksinis šokas, kai stipri alerginė reakcija per kelias minutes apima kelias organų sistemas. Net ir patirta nestipri pirmoji reakcija negarantuoja, kad vėlesnės bus tokios pat lengvos – jos gali tapti pavojingos gyvybei. Todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus alergijos požymius ir rimtai įvertinti riziką.
Kaip diagnozuojama?
Gydytojas, įtaręs alergiją vėžiagyviams, pirmiausia išsamiai apklausia apie suvalgytą maistą, simptomų atsiradimo laiką, pobūdį, trukmę. Diagnostikai gali būti atliekami papildomi tyrimai.
- Odos dūrio mėginys – mažas kiekis alergeno užlašinamas ant odos ir įbrėžiamas. Jei po 15-20 minučių atsiranda paraudimas ir niežulys, vadinasi, yra alergija.
- Kraujo tyrimas – ieškoma specifinių antikūnų, galinčių rodyti alerginį procesą.
Dažnai neatliekama tik vienas tyrimas – sprendžiama pagal visumą: simptomus, jų istoriją ir laboratorinius duomenis.
Žodinis alergeno iššūkis
Jei reikia tiksliai nustatyti diagnozę ir įvertinti alergijos išnykimą (nors dauguma žmonių išlieka jautrūs visam laikui), specialistas gali pasiūlyti atidų testavimą, kai alergenas duodamas kontroliuojamomis sąlygomis nuosekliai didinant dozes ir stebint organizmo reakciją.
Kaip valdyti alergiją vėžiagyviams?
Vienintelis saugus būdas – visiškai atsisakyti vėžiagyvių bei visų produktų, kuriuose jų yra. Prekių ženklinimas dažnai nurodo pavojingas sudedamąsias dalis, todėl svarbu nuolat sekti produktų etiketes net jei produktas anksčiau buvo valgomas saugiai.
- Visada perskaitykite prekių sudėtį, ieškokite prierašo „sudėtyje yra vėžiagyvių“.
- Venkite pagamintų produktų ir patiekalų, kuriuose gali būti vėžiagyvių likučių.
Ką daryti ištikus alerginei reakcijai?
Stipriai alerginei reakcijai gydyti būtinas adrenalinas (epinefrinas). Žmonėms, kuriems jau nustatyta alergija, skiriamas savarankiško suleidimo preparatas, kurį būtina visada turėti su savimi ir mokėti naudoti.
Adrenalino injekcija turėtų būti panaudota vos tik pasireiškus pavojingiems simptomams, tokiems kaip dusulys, spaudimas krūtinėje, dilgėlinė, vėmimas ir kt. Jei kiltų abejonių – nauda paprastai bus didesnė už riziką, todėl veikti reikia nedelsti.
Lengvesnėms alerginėms reakcijoms gydyti gydytojai gali rekomenduoti antihistamininius vaistus – jie malšina niežulį, odos reakcijas. Tačiau stipriai reakcijai gydyti reikia tik adrenalino.
Kaip išvengti pavojaus?
Geriau visiškai nevartoti vėžiagyvių ir saugotis kryžminės taršos, ypač valgant jūros gėrybių restoranuose. Venkite net gaminimo garų ar kontakto su žaliomis jūros gėrybėmis – kai kuriems užtenka tik įkvėpti smulkesnių dalelių ar liesti vėžiagyvius, kad pasireikštų simptomai.
- Nekepkite ir nelieskite vėžiagyvių – retais atvejais alergija pasireiškia tiesiog gaminant.
- Jūros gėrybių restoranuose įspėkite personalą apie alergiją – kai kuriuose produktuose gali būti likučių dėl bendrai naudojamų indų, aliejaus ar įrankių.
Kiti patiekalai, kuriuose gali slypėti vėžiagyvių sudedamųjų dalių – įvairūs jūrų gėrybių troškiniai, sultiniai, surimi, žuvies skonio priedai, klaidingi žuvų gaminiai ir tamsioji sepijų rašalas.
Alergijos vėžiagyviams prognozė
Visos maisto alergijos gali būti pavojingos. Net jei pirmoji reakcija buvo nesunki, antra ar trečia gali būti stipri ir kelti grėsmę sveikatai. Svarbu visada su savimi turėti adrenalino atsargą ir stebėti preparato galiojimo laiką.
Beveik visais atvejais vėžiagyvių alergija išlieka visą gyvenimą – ji retai kada savaime praeina.
Kaip gyventi su vėžiagyvių alergija?
Sergant šia alergija galima džiaugtis kokybišku, aktyviu gyvenimu, tačiau būtina imtis atsargumo priemonių:
- Nuolat stebėkite, ką valgote, sekite pirkinių ir patiekalų sudėtį.
- Išmokite tikrinti etiketes net anksčiau saugiai valgytiems produktams – sudėtis gali pasikeisti.
- Vaikus išmokykite neimti maisto iš draugų ar nepažįstamų žmonių.
- Valgykloje būkite atkaklūs – klauskite apie sudėtį ir gamybos procesą, kad išvengtumėte atsitiktinės taršos.
- Nešiokitės medicininį identifikacinį apyrankę ar kortelę, informuojančią apie alergiją.
- Adrenalino injekciją neškite visada ir, jei reikia, turėkite jų porą – kai kada reikia dviejų suleisti iš eilės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus bent menkiausius alergijos požymius suvalgius vėžiagyvių reikėtų pasitarti su gydytoju. Kuo anksčiau nustatysite alergiją, tuo saugiau išvengsite pavojingų reakcijų ateityje.
Kada nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių?
Jeigu atsiranda anafilaksijos požymių – kvėpavimo, rijimo sunkumai, dusulys ar simptomai nepraeina net suleidus adrenaliną, reikia kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Klausimai gydytojui – ką svarbu aptarti?
- Kokius maisto produktus man reikėtų vengti?
- Ar esu alergiškas tik vėžiagyviams, ar ir kitiems jūros produktams?
- Ar galiu liesti vėžiagyvius, ar svarbu tik jų nevalgyti?
- Ar reikia atlikti papildomus tyrimus?
- Kaip elgtis ištikus alerginei reakcijai?
- Kaip naudotis adrenalino injektoriumi?
Kodėl jautrumas dažniau kyla vėžiagyviams?
Labiausiai alergizuojančiais laikomi vėžiagyviai, tokie kaip krevetės, krabai, omarai. Iš šios grupės krevetės sukelia daugiausia alerginių reakcijų.
Kuo skiriasi žuvies ir vėžiagyvių alergija?
Nors žuvys ir vėžiagyviai gyvena panašioje aplinkoje, jų struktūra ir baltyminė sudėtis itin skiriasi. Vėžiagyviai turi kiautą, žuvys – kaulus ir pelekus. Todėl turint alergiją vienai grupei dažniausiai galima valgyti kitos grupės produktus, jei nėra individualaus jautrumo.
Vėžiagyvių alergija ir jodas
Neretai alergija vėžiagyviams painiojama su jodo netoleravimu, nes jūros gėrybėse yra šio elemento. Visgi jautrumas vėžiagyvių baltymams nebūtinai reiškia alergiją jodui ar radiokontrastiniams tyrimams.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
