Vidurių šiltinės pradžia dažniausiai būna su karščiavimu, kuris per kelias dienas vis stiprėja. Kai bakterija pasklinda organizme, pasireiškia įvairūs kiti simptomai ir negalavimai.
Kas yra vidurių šiltinė?
Vidurių šiltinė – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Salmonella Typhi. Ji dažniausiai paveikia plonąją žarną ir sukelia stiprų karščiavimą, pilvo skausmus bei kitus nemalonius simptomus. Dažnai gydytojai šią ligą vadina ir enterine karštlige. Šalia minimos ir paravidurių šiltinės atmaina, kurią sukelia Salmonella Paratyphi bakterija – tuomet simptomai būna švelnesni, bet iš esmės panašūs.
Salmonella Typhi bei Salmonella Paratyphi – tai ne tos pačios bakterijos, kurios sukelia dažną salmonelių sukeliamą apsinuodijimą maistu (salmoneliozę).
Kas dažniausiai serga vidurių šiltine?
Ši liga labiausiai paplitusi tuose pasaulio regionuose, kur trūksta šiuolaikinės kanalizacijos ir švaraus geriamojo vandens – ypač kaimo vietovėse silpniau išsivysčiusiose valstybėse. Didžiausias pavojus sergti kyla Pietų ir Pietryčių Azijoje, Centrinėje bei Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Karibų šalyse. Ypač rizikuoja keliautojai, kurie vyksta į Pakistaną, Indiją ar Bangladešą.
Vaikai nuo vidurių šiltinės nukenčia dažniau nei suaugusieji.
Ligos paplitimas
Kasmet vidurių šiltine užsikrečia apie 11–21 mln. žmonių visame pasaulyje. Šalyse, kuriose yra aukštas gyvenimo lygis ir pažangi higiena (tokiose kaip Vakarų Europa, Kanada, Japonija, Australija), ši liga – ypač reta.
Ilgalaikis vidurių šiltinės nešiotojas
Kai kurie žmonės, nors jau ir būna pasijutę geriau, išlieka infekcijos nešiotojais – jie gali perduoti ligą kitiems dar metus ar ilgiau. Net ir nesant simptomų svarbu atlikti tyrimus, kad nustatytumėte ar nebepavojingi aplinkiniams.
Kuo skiriasi vidurių šiltinė ir šiltinė?
Nors pavadinimai painiojantys, tai yra skirtingos ligos, sukeliančios labai panašius simptomus. Seniau gydytojai laikė šias ligas viena ir ta pačia, tačiau dabar žinome, kad jų sukėlėjai – visiškai skirtingi, tačiau pavadinimai išliko ir kartais kelia sumaištį.
Vidurių šiltinės simptomai
Šią ligą išduoda užsitęsęs ir vis stiprėjantis karščiavimas, kuris negydomas gali tęstis kelias savaites. Be to, pasireiškia:
- Galvos skausmas
- Šaltkrėtis
- Maitinimosi apetito sumažėjimas
- Pilvo skausmas
- „Rožės“ dėmelės – vos matomi rausvi odos bėrimai, dažniausiai ant krūtinės arba pilvo
- Kosulys
- Raumenų skausmai
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Vidurių šiltinės priežastys ir plitimo būdai
Sukėlėjas – S. Typhi bakterija, gyvenanti infekuoto žmogaus žarnyne. Paprastai bakterija ligą platinama užterštu maistu ar vandeniu. Ypač didelė rizika kyla, kai ligonis po tualeto neplauna rankų, o tuomet liečia maistą ar kitus paviršius ir objektus. Bakterijos gali likti ant durų rankenų, mobiliųjų telefonų – ir taip pereiti kitam žmogui.
Infekcija gali būti perduodama, jei gaminant maistą ar geriant vandenį, šie yra užteršti ligonio išmatomis ar šlapimu. Kitas žmogus gali užsikrėsti ir liesdamas užkrėstus paviršius, jei ligonis tinkamai neplauna rankų. Per bučinių kelią ši liga dažniausiai nesikreipia tiesiogiai.
Ligos eiga: pagrindiniai etapai
Vidurių šiltinės simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui keturiais etapais. Jei laiku pradedamas gydymas antibiotikais, sunkesnių stadijų dažniausiai pavyksta išvengti.
- Pirmas etapas: Simptomai pasirodo po 5–14 dienų po kontakto su bakterija. Didėjantis karščiavimas – vienas pirmųjų ženklų.
- Antras etapas: Apie antrąją savaitę bakterijos ima daugintis žarnyno limfoidiniame audinyje. Gali atsirasti stiprus pilvo skausmas, viduriavimas, kartais pasirodo būdingos rausvos dėmelės odoje.
- Trečias etapas: Negydant gali vystytis pavojingos komplikacijos – vidinis kraujavimas, encefalitas (smegenų uždegimas). Tai dažniausiai atsitinka trečią savaitę po pirmųjų simptomų.
- Ketvirtas etapas: Dauguma žmonių šioje fazėje pradeda sveikti, temperatūra mažėja. Tačiau net ir pasijutus geriau bakterija gali išlikti tulžies pūslėje – tokiu atveju žmogus lieka infekcijos nešiotoju, nors simptomų ir nebėra.
Vidurių šiltinės diagnostika
Diagnozuojant ligą, svarbus vaidmuo tenka simptomams, kelionių istorijai ir laboratoriniams tyrimams. Specialistas apžiūrės jus, įvertins kvėpavimą ir širdies plakimą.
Būtina paminėti, jei pastaruoju metu buvote šalyse, kur vidurių šiltinė paplitusi – tai padės gydytojui teisingai įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Kokie tyrimai reikalingi diagnozei patvirtinti?
- Kraujo mėginys – paimamas adata iš venos.
- Išmatų (stool) mėginys – parodoma, kaip jį surinkti specialiame inde.
- Šlapimo mėginys – renkami šlapimo pavyzdžiai.
- Odos bėrimo tyrimai – jei reikia, gali būti nuimta odos plaušelio dalis.
- Kai kuriais atvejais imamas kaulų čiulpų mėginys – tai atliekama retai ir prireikus specialios diagnostikos.
- Gali būti atliekamos rentgeno nuotraukos, siekiant įvertinti, ar nėra pokyčių plaučiuose.
Gydymo metodai
Pagrindinis gydymo būdas – antibiotikai, kurie padeda sunaikinti S. Typhi bakterijas. Kadangi kai kurios bakterijų atmainos įgijo atsparumą vaistams, gydytojas paskiria tų vaistų, kurie veiksmingi konkrečiam ligos tipui. Paravidurių šiltinė taip pat gydoma antibiotikais.
Jei liga sunkesnė, gali prireikti gydymo ligoninėje ir papildomų priemonių.
Kokie vaistai naudojami gydymui?
- Ciprofloksacinas, levofloksacinas, ofloksacinas
- Ceftriaksonas, cefotaksimas, cefiksimas
- Azitromicinas
- Karbenemų grupės antibiotikai
- Sunkioms formoms gali būti skiriami ir steroidiniai vaistai, pavyzdžiui, deksametazonas
Antibiotikams atspari vidurių šiltinė
Bakterijos, tokios kaip S. Typhi, gali suformuoti atsparumą daugybei antibiotikų. Šiuolaikiniams vaistams kartais nebepavyksta sunaikinti kai kurių S. Typhi atmainų (vadinamos ypatingai atsparios padermės). Tokiais atvejais gydymas galimas tik tam tikrais likusiais vaistais. Todėl labai svarbu pasirūpinti skiepais, ypač keliaujantiems į rizikingas regionus.
Yra nerimaujama, jog atsparių padermių pagausėjus, gali būti vis sunkiau efektyviai gydyti šią infekciją.
Kaip rūpintis savimi sergant vidurių šiltine?
Labai svarbu iki galo suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net jeigu simptomai sumažėjo. Dėl skausmo ar karščiavimo rekomenduojama prieš tai pasitarti su gydytoju dėl papildomų vaistų, tokių kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis.
Kada galima tikėtis pagerėjimo?
Jei gydymas pradedamas anksti, pagerėjimo dažniausiai sulaukiama po kelių dienų. Visiškas atsistatymas gali užtrukti apie savaitę ar dešimt dienų.
Prevencijos priemonės
Geriausias būdas sumažinti riziką – pasiskiepyti, ypač jeigu gyvenama arba planuojama vykti į regioną, kur ši liga paplitusi. Skiepai būna geriamieji ir leidžiamieji – reikėtų juos pasidaryti likus bent 1–2 savaitėms iki kelionės.
Kiekvienam svarbu laikytis švaros ir saugaus maisto ruošimo taisyklių:
- Nesiruoškite maisto kitiems, jeigu sergate
- Plaukite rankas muilu ir vandeniu prieš gamindami ar valgydami maistą ir po apsilankymo tualete
- Tvarkykite indus ir maisto ruošimo paviršius prieš ir po naudojimo
- Valgykite tik patikimai termiškai apdorotą ar fasuotą maistą, jei nesate tikri dėl maisto saugumo
- Gerkite tik saugų, švarų vandenį. Jei kyla abejonių, rinkitės fasuotą vandenį tiek gėrimui, tiek gamindami maistą
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Jei gydymas pradedamas laiku, žmogus sveiksta per kelias dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Labai svarbu visus vaistus suvartoti iki galo, net ir pasijutus geriau, nes net ir pranykus simptomams dar galite likti infekcijos nešiotoju.
Vidurių šiltinė – pavojinga liga, negydant gresia rimtos komplikacijos. Ankstyvas antibiotikų paskyrimas padeda to išvengti.
Ligos atkryčiai
Kai kuriems žmonėms simptomai gali sugrįžti dar kartą jau atrodžius, jog visiškai pasveiko. Atkrytis dažniausiai pasitaiko praėjus savaitei po paskutinės antibiotikų dozės, rečiau – net po keleto savaičių ar mėnesių. Simptomai įprastai būna silpnesni nei pirmą kartą.
Pajutus ligos sugrįžimo požymius būtina kreiptis į gydytoją – dažniausiai prireikia dar vieno antibiotikų kurso.
Lėtinės komplikacijos
Negydoma ar sunkiai kontroliuojama vidurių šiltinė gali būti pražūtinga. Dažniausios komplikacijos:
- Vidinis kraujavimas
- Žarnos perforacija (prasitvėrimas žarnyne)
- Patinusi ar plyšusi tulžies pūslė
- Sutrikusi nervų sistemos veikla: sumišimas, traukuliai, sąmonės netekimas
- Smegenų dangalų uždegimas (meningitas)
- Bronchitas, pneumonija ar kitos kvėpavimo sistemos ligos
- Kai kurių kaulų uždegimas (osteomielitas)
- Širdies audinių uždegimas
- Inkstų veiklos sutrikimai
- Nėštumo komplikacijos, įskaitant persileidimą
Ligos trukmė
Esant greitam gydymui, užtrunka apie 7–10 dienų, kol žmogus visiškai pasveiksta. Sunkesniais atvejais arba gydymo nepradėjus iškart sveikimo laikotarpis gali siekti tris ar daugiau savaičių, ypač jei išsivysto atkrytis ar komplikacijos.
Ligos baigtis
Negydoma vidurių šiltinė gali užsibaigti mirtimi, tačiau naudojant šiuolaikinius vaistus didžioji dauguma ligonių visiškai pasveiksta. Bendras mirtingumas siekia apie 1–2 % tarp milijonų šia liga kasmet užsikrėčiančių žmonių.
Kada galima grįžti į darbą ar mokyklą?
Grįžimo sąlygos priklauso nuo darbo pobūdžio ar įstaigos tvarkos – dažnai prieš grįžtant reikalaujama turėti pažymą, jog nebesate infekcijos nešiotojas. Tai padeda apsaugoti kitus nuo galimo užkrėtimo – net jei jaučiatės gerai, dar galite platinti bakteriją.
Ar galima būti užkrečiamu net po sveikimo?
Vidurių šiltinei būdinga, kad žmogus gali išlikti infekcijos nešiotoju net kelis mėnesius ar metus po pasveikimo. Penki procentai pasveikusiųjų ir po metų dar gali perduoti ligą kitiems. Kad užtikrintumėte nebekeliantys pavojaus aplinkiniams, būtina atlikti kontrolinius tyrimus.
Gyvenimas po ligos
Pasveikus nuo vidurių šiltinės svarbu reguliariai tikrintis sveikatą – gydytojas įvertins, ar nebekeliate pavojaus aplinkiniams, ar nėra atkryčio požymių. Jei bakterijos dar aptinkamos, gydymas tęsiamas papildomai.
Jei po kelionės ar gyvenimo regionuose, kur ši liga paplitusi, pasireiškia būdingi simptomai, nedelskite ir kreipkitės į specialistą – greitas gydymas užtikrina sėkmingą pasveikimą.
Į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį?
- Aukšta temperatūra, nekrentanti net ir vartojant vaistus
- Kraujingos ar juodos išmatos
- Stiprūs pilvo skausmai
- Kraujo atkosėjimas ar vėmimas
- Nerimo, sumišimo ar traukulių priepuoliai
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip vartoti paskirtus vaistus?
- Kokias priemones galiu naudoti simptomams valdyti namuose?
- Kada reikėtų atvykti pakartotiniam patikrinimui?
- Kaip apsaugoti artimuosius nuo užkrėtimo?
- Kokie atkryčio ženklai yra svarbiausi?
- Kada ir kaip atlikti pakartotinius tyrimus po pasveikimo?
- Ar šeimos nariams reikėtų skiepytis?
Vidurių šiltinės protrūkių mažinimas pasaulyje
Anksčiau vidurių šiltinės protrūkiai įvairiose šalyse galėdavo sukelti didelius nuostolius ir mirtis, tačiau gerėjantis vandens tiekimas, pažangi kanalizacija ir švaros įpročiai stipriai sumažino susirgimų skaičių daugelyje regionų. Net ir kaimo vietovėse šiuo metu daug lengviau pasiekiamas švarus vanduo maistui ir gėrimui, todėl liga tapo kur kas retesnė.
