SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Virškinamojo trakto kraujavimas: simptomai, diagnostika, gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Kraujavimas iš virškinamojo trakto – tai būklė, kai virškinimo sistemos organuose netenkama kraujo. Kraujuoti gali bet kuri šio trakto dalis – nuo burnos ertmės iki išangės. Ši problema gali būti įvairaus sunkumo ir pasireikšti tiek staiga, tiek ilgainiui, tiek plika akimi matomais, tiek tik laboratoriniais pakitimais.

Kraujavimo rūšys

Kraujavimas iš virškinimo trakto nėra vienalytis – jį galima suskirstyti pagal tai, kaip greitai ir stipriai netenkama kraujo ar ar yra matomų požymių:

  • Staigus (ūminis) – prasideda netikėtai, dažnai būna gausus ir reikalauja skubios medicinos pagalbos.
  • Lėtinis – kraujuojama nedaug, bet ilgą laiką (kraujas gali imti pasirodyti ir vėl praeiti).
  • Slaptas – kraujavimo nematyti, bet ištyrus galima rasti pokyčių, pavyzdžiui, sumažėjusį geležies kiekį arba mažą kraujo lygį.
  • Akivaizdus kraujavimas – galite pastebėti kraują ar pakitusią išmatų spalvą (pavyzdžiui, jos tampa labai tamsios) arba kraują matyti vemiant.
  • Neaiškios kilmės kraujavimas – kai atlikus standartinius tyrimus nepavyksta tiksliai nustatyti, iš kur kraujas teka.

Kuri virškinimo trakto dalis gali kraujuoti?

  • Viršutinė dalis – kraujavimas gali kilti iš stemplės, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos (tai pirmoji plonosios žarnos dalis).
  • Vidurys – dažniausiai tai tuščioji ir klubinė žarnos (likusi plonosios žarnos dalis).
  • Apatinė dalis – kraujavimo šaltinis yra storosios žarnos, tiesiosios žarnos arba išangės srityje.

Viršutinio virškinamojo trakto kraujavimo priežastys

  • Virškinamojo trakto uždegimas (pvz., gastritas, stemplės uždegimas)
  • Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos
  • Stemplės venų išsiplėtimas
  • Vėžiniai susirgimai (pvz., skrandžio, stemplės, kepenų, kasos navikai)
  • Gerybiniai augliai (virškinamojo trakto stromos auglys)
  • Lėtinė rūgšties refliukso liga (GERL)
  • Kronos liga

Apatinio virškinamojo trakto kraujavimo priežastys

  • Hemoroidinės venos
  • Išangės įtrūkimai
  • Tiesiosios žarnos, išangės vėžys
  • Polipai ar navikai storosios žarnos srityje
  • Kronos liga, opinis kolitas
  • Divertikulitas, divertikuliozė
  • Rektalinės opos
  • Virškinamojo trakto stromos auglys

Virškinimo trakto kraujavimo simptomai

  • Kraujingas arba labai tamsus tuštinimasis
  • Pilvo diegliai ar spazmai
  • Blyški oda
  • Sutrikęs kvėpavimas
  • Nuovargis, silpnumas
  • Kraujuojantis vėmimas arba vėmimas, kuris atrodo kaip kavos tirščiai

Ūminio kraujavimo požymiai

Staigaus kraujavimo atveju simptomai pasireiškia netikėtai ir būna ypač stiprūs. Tuomet galima jausti galvos svaigimą, netekti sąmonės, staigiai plakti širdis, pasunkėti šlapinimasis, o sunkiais atvejais net ištikti šokas.

Kraujavimo iš virškinamojo trakto diagnostika

Pirmas žingsnis – išsamus pokalbis su gydytoju apie jūsų savijautą ir simptomus. Remiantis požymiais, paskiriami papildomi tyrimai, kurie padeda nustatyti kraujavimo vietą bei stiprumą.

Susiję įrašai

Jūrligė

Jūrligė

2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio

Strijos ant nugaros

2025 23 gruodžio

Smakro duobutės formavimo operacija

2025 23 gruodžio

Galimi tyrimai

  • Kraujo analizė (dažniausiai ieškoma kraujo netekimo požymių, mažakraujystės)
  • Išmatų tyrimas, siekiant nustatyti, ar jose yra kraujo
  • Kompiuterinė tomografija – detalūs trimatiai žarnyno vaizdai
  • Rentgeno tyrimai su kontrastine medžiaga (pvz., baris) padeda geriau įžiūrėti žarnyną
  • Viršutinė endoskopija – plonas lankstus instrumentas su vaizdo kamera apžiūri viršutinį trakto segmentą
  • Balioninė enteroskopija – ilgas lankstus prietaisas su balionėliais padeda ištirti sunkiau pasiekiamas plonosios žarnos vietas
  • Kolonoskopija ar rektoskopija – padeda apžiūrėti storojo žarnyno ar tiesiosios žarnos segmentą

Papildomi tyrimai

  • Angiografija – specialus tyrimas, kurio metu nuspalvinami žarnyno kraujagyslės, kad būtų lengviau jas matyti
  • Kapsulinė endoskopija – nuryjama nedidelė kamera, kuri keliaudama per žarnyną fotografuoja vidaus vaizdus
  • Radionuklidų skenavimas – panaudojama speciali radioaktyvi medžiaga, kuri padeda aptikti kraujo nutekėjimą

Gydymo galimybės

Kraujavimas iš virškinamojo trakto gydomas įvairiai, atsižvelgiant į jo priežastį. Kai kuriais atvejais pakanka vaistų, ypač kai kraujavimas susijęs su opos, hemoroidais arba rūgšties refliuksu. Vaistais galima mažinti rūgštingumą, skatinti kraujo krešėjimą arba slopinti uždegimą.

Dažnai gydymas atliekamas endoskopijos ar kolonoskopijos metu – tuomet gydytojai gali nedideliais instrumentais pašalinti polipus, suleisti kraujavimą stabdančius vaistus, užspausti pakitusias kraujagysles spaustukais arba juostelėmis, sunaikinti kraujuojantį audinį specialiu lazeriu ar šaltu/karštu dujų srautu.

Ūminio kraujavimo gydymo ypatumai

Jei kraujuojama gausiai, gali prireikti skubios operacijos. Dažniausiai tai atliekama laparoskopiškai – per mažus pjūvius įvedama kamera ir instrumentai, leidžiantys greitai aptikti šaltinį ir jį pašalinti.

Kaip sumažinti riziką susirgti šia problema?

  • Vartokite nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir aspiriną tik tada, kai būtina
  • Venkite piktnaudžiauti alkoholiu
  • Meskite rūkyti, jei turite šį įprotį
  • Reguliariai stebėkite ir gydykite esamus virškinamojo trakto susirgimus
  • Tyrinėkite dėl Helicobacter pylori bakterijos, jei yra rizika susirgti opalige

Prognozė ir gyvenimo būdas po kraujavimo

Dauguma žmonių po šios būklės visiškai pasveiksta – atsigavimas gali užtrukti kelis mėnesius, kol pilnai sugis virškinimo sistema. Riziką kraujuoti pakartotinai galite sumažinti keisdami savo įpročius: venkite vaistų, galinčių pakenkti žarnynui, gydykite opų sukėlėjus, pvz., Helicobacter pylori infekciją, ir mažinkite stresą – tam padeda kvėpavimo pratimai ar kitos atsipalaidavimo priemonės. Rūpinkitės aktyviu gyvenimo būdu ir visaverte mityba, kad išlaikytumėte sveiką kūno svorį.

Ką daryti po gydymo?

  • Laikykitės visų paskirtų konsultacijų ir apsilankymų pas gydytoją – taip anksčiau pastebimi pakartotinio kraujavimo požymiai
  • Nutraukti ar pakeisti vaistus tik pasitarus su sveikatos specialistu
  • Gyvenkite sveikiau – net jei simptomų nebeliko, sveikas gyvenimo būdas gerina savijautą ir ilgalaikį rezultatą
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Jūrligė
Ligos

Jūrligė

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai
Fitnesas

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2025 23 gruodžio
Strijos ant nugaros
Dermatologija

Strijos ant nugaros

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 23 gruodžio
Kitas įrašas

Virškinamojo trakto perforacija: simptomai, priežastys, gydymas ir operacija

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Jūrligė

Jūrligė

2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio
Strijos ant nugaros

Strijos ant nugaros

2025 23 gruodžio
Smakro duobutės formavimo operacija

Smakro duobutės formavimo operacija

2025 23 gruodžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Jūrligė
  • Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai
  • Strijos ant nugaros

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.