Viršutinio pusratinio kanalo dehiscencijos sindromas (SCDS) – tai retas vidinės ausies sutrikimas, galintis paveikti tiek pusiausvyrą, tiek klausą. Jo esmė – kaulinėje sienelėje, kuri paprastai uždaro viršutinį pusratinį kanalą, atsiranda plyšys. Šis kanalas yra aukščiausias iš trijų pusratinių kanalų, esančių gilumoje ausies labirinte, arčiausiai smegenų. Skystyje esantis kanaluose judėjimas perduoda signalus į smegenis apie kūno padėties pokyčius, tad būtent šis mechanizmas padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Plyšys ir jo poveikis ausyje
Normaliomis sąlygomis viršutinio pusratinio kanalo kaulinė siena apsaugo labirinto vidų ir padeda reguliuoti šiuos signalus. Susiformavus atvirai vietai, smegenys gali gauti netikslius impulsus, dėl to nukenčia judėjimo, pusiausvyros suvokimas, ima varginti girdimieji sutrikimai. Atvira kaulinė siena taip pat leidžia kai kuriems garsams prasiskverbti giliau nei įprasta, todėl stiprėja girdimi pojūčiai.
Sinonimai ir paplitimas
Ši būklė turi keletą alternatyvių pavadinimų: pusratinio kanalo dehiscencijos sindromas, viršutinio pusratinio kanalo dehiscencija, pusratinio kanalo dehiscencija. Nustatyta, kad SCDS diagnozuojama maždaug 1–2% žmonių. Trečdaliui nustatytas sindromas abiejose ausyse (bilateralinis atvejis), tačiau dažniausiai ryškesni požymiai išryškėja tik vienoje pusėje.
SCDS simptomai
Ligos išraiška labai nevienoda – daugelis žmonių net su plona ar atsidūrusia kauline siena nejaučia jokių simptomų, arba jų požymiai būna labai silpni. Kita vertus, žmonės, kuriems išsivysto iš tikrųjų atvira kaulo vieta, gali justi tuos pačius požymius kaip ir tie, kurių kaulas tik suplonėjęs.
Dažniausi klausos sutrikimai
- Autofonija – stipriai juntamas savo balsas, savų judesių garsai (kvėpavimas, mirksėjimas) tampa neįprastai garsūs.
- Padidėjęs jautrumas aplinkos garsams (hiperakuzija), kai kasdieniai aplinkos garsai atrodo per stiprūs, nemalonūs ar net skausmingi.
- Pulsuojantis ūžesys – girdimas pulsavimas galvoje, sinchroniškas su širdies plakimu.
- Klausos sumažėjimas žemų dažnių diapazone.
Pusiausvyros pokyčiai ir vertigo
- Vertigo – pasitikėjimo aplinka sutrikimai, kai atrodo, kad viskas aplink juda, nors patys stovite vietoje.
- Oscilopsija – efektas, kai aplinkiniai objektai, būnant ramioje pozicijoje, atrodo besisukantys, judantys.
Tokie pojūčiai dažnai suaktyvėja keičiantis spaudimui vidurinėje ausyje arba klausantis stiprių garsų. Kosėjimas, čiaudulys, sunkumų kilnojimas, įvairūs fiziniai pratimai taip pat gali išprovokuoti vertigo ar daiktų „judėjimo“ jausmą.
Poveikis emocinei būklei
- Galvos skausmas.
- Galvos „migla“, sunkesnis mąstymas.
- Atminties pablogėjimas.
Dėl nuolatinio diskomforto ar garso vengimo gali pradėti stiprėti vienišumo, nerimo ar net depresijos jausmai.
Sindromo priežastys
Viršutinio pusratinio kanalo dehiscencijos sindromo pagrindinė priežastis iki šiol nėra aiški. Manoma, kad nemažai atvejų susiformuoja dar embrioniniu laikotarpiu – kaulinė siena ties kanalu ima iš karto išlikti per plona. Kita vertus, daliai asmenų kaulas gali toliau plonėti su amžiumi, o tam tikros infekcijos ar galvos traumos gali paskatinti atvirų vietų susidarymą. Menka apsauginė siena, paveldimumas ir papildomos su amžiumi susijusios permainos taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui.
Ligai nustatyti taikomi tyrimai
Diagnozei dažniausiai reikalinga konsultacija pas gydytoją neurootologą, kuris specializuojasi ausų, smegenų ir nervų susirgimų srityje. Tyrimų planas gali apimti daugybę žingsnių: specialistas atidžiai išklauso jūsų ligos istoriją, įvertina simptomus, ieško galimų alternatyvių priežasčių.
- Laikinojo kaulo kompiuterinė tomografija (KT) padeda vizualizuoti, ar nėra atviros vietos ties viršutiniu pusratiniu kanalu.
- Klausos tyrimas (audiometrija) įvertina girdėjimo pokyčius.
- Vestibulinė sukelto miogeninio potencialo (VEMP) analizė leidžia patikrinti, kaip veikia įvairios vidinės ausies pusiausvyrą reguliuojančios struktūros. Šio nedidelio neinvazinio tyrimo metu dažniausiai reikia judinti galvą arba žiūrėti į tašką ir klausytis garsų.
Gydymo galimybės
Daugeliui žmonių simptomus pavyksta valdyti vengiant triukšmingų vietų, stiprių dirgiklių bei veiklos, galinčios išprovokuoti apsvaigimą. Dažnai naudojamos ausų apsaugos priemonės, pvz., ausų kištukai ar ausinės, ypač jei gresia kontaktas su dideliu triukšmu.
Svarbi pagalba teikiama ir vestibuliniame reabilitaciniame gydyme. Specialiai apmokyti kineziterapeutai gali parengti pratimus, kurie padeda gerinti pusiausvyrą ir sumažinti griuvimų riziką.
Tais atvejais, kai simptomai labai apkartina kasdienį gyvenimą arba savarankiškai jų suvaldyti nepavyksta, tenka taikyti chirurginį gydymą – uždaryti atvirą vietą viršutiniame pusratiniame kanale.
Chirurginio gydymo būdai
- Atviros vietos užkimšimas per laikinojo kaukolės didžiosios duobės prieigą (middle cranial fossa): operuojama per nedidelį atvirą langelį kaukolėje, procedūrą dažniausiai atlieka ausų, nosies, gerklės gydytojas drauge su neurochirurgu.
- Užkimšimas per užausinio prieigą (transmastoidinis metodas): chirurgas pasiekia probleminę vietą pro atvirą zoną už ausies.
- Surankinimas – technika, kai atvira vieta tik uždengiama, bet visiškai neuždaroma. Šis metodas taikomas rečiau nei užkimšimas, tačiau kai kuriais atvejais galima derinti abu šiuos būdus.
Galimos chirurginės gydymo pasekmės
Po operacijos komplikacijų pasitaiko nedažnai, tačiau, kaip ir po bet kurios chirurginės intervencijos, išlieka nedidelė infekcijos ar laikino pusiausvyros sutrikimo rizika. Dažniausiai šie pojūčiai išnyksta per pirmą savaitę po gydymo.
Gyvenimas su SCDS
Savijautą pagerinti dažniausiai leidžia gyvensenos pokyčiai ir deramas pasirūpinimas savimi. Svarbiausia – paisyti gydytojo rekomendacijų. Rekomenduojama naudoti ausų apsaugas, vengti triukšmingų vietų ar dirgiklių, jei per stipriai girdite savo balsą – kalbėti tyliau, pasirinkti veiklą ar darbo vietą, kur galima minimaliai patirti spaudimo pokyčių ar balanso sutrikimų. Taip pat verta aptarti su darbdaviu ar specialistu specialius poreikius, kad būtų užtikrinta komfortiška aplinka.
Ar sindromas išnyksta savaime?
Viršutinio pusratinio kanalo dehiscencijos sindromas pats savaime nepranyksta. Kitaip nei dauguma kaulų, ši ausies struktūra savaime neatsistato, tad jei simptomai labai trukdo, ilgalaikis pagerėjimas įmanomas tik pasitelkus gydymą.
Gydymo rezultatai
Chirurginiai gydymo būdai dažniausiai smarkiai sumažina arba visiškai pašalina pagrindinius simptomus. Kai kuriems pacientams girdėjimo pokyčiai, vertigo, pulsavimas sutvarkomi greičiau nei galvos skausmai ar sumišimo jausmas. Kiekvienam žmogui gydymo prognozė priklauso nuo simptomų stiprumo ir individualių sveikatos ypatumų, todėl svarbu pasitarti su savo gydytoju apie galimus rezultatus.
