Alektorofobija – tai stipri ir sunkiai kontroliuojama vištų baimė. Žmonės, kuriuos kamuoja ši fobija, dažnai jaučia didžiulį diskomfortą ar nerimą vos tik išvydę ar išgirdę apie naminius paukščius, tokius kaip vištos ar gaidžiai. Ši baimė paprastai nesusijusi su kitais paukščiais ar gyvūnais. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „vištą“ ir „baimę“.
Kas gali susidurti su alektorofobija
Alektorofobijos atsiradimas gali būti nulemtas įvairių priežasčių. Kartais žmonės bijo vištų be aiškios priežasties, tačiau šios baimės dažniau išsivysto, jei:
- Jūsų amžius – iki 10 metų.
- Esate patyrę ar matę nemalonų ar traumuojantį įvykį, susijusį su vištomis.
- Augote, gyvenate ar dažnai lankotės kaimo vietovėse.
- Jūsų šeimoje yra kitų, kurie bijo vištų, arba pasitaiko kitų nerimo sutrikimų.
Alektorofobijos paplitimas
Tiksliai apskaičiuoti, kiek žmonių patiria šią fobiją, sudėtinga, nes daugelis apie ją tyliai nutyli arba patys nesupranta, jog turi specifinę baimę. Visgi žinoma, kad su viena ar kita specifine fobija gyvenime susiduria apie 10 proc. suaugusiųjų ir apie penktadalis paauglių.
Alektorofobijos priežastys
Nors ne visada įmanoma tiksliai nustatyti, kodėl išsivystė ši baimė, mokslininkai mano, kad tam reikšmės gali turėti tiek genetika, tiek sunkūs ar bauginantys išgyvenimai praeityje. Stiprų įspaudą palikęs įvykis gali būti „užfiksuotas“ smegenų dalyje, vadinamoje amygdala, ir bet koks su vištomis susijęs vaizdas ar garsas šį išgyvenimą atgaivina kaip grėsmingą.
Alektorofobijos simptomai
Ši baimė pasireiškia ne tik psichologiniais, bet ir ryškiais fiziniais požymiais. Simptomai svyruoja nuo lengvo nerimo iki stiprių panikos priepuolių, kurie pasireiškia stipria baime ir fiziologinėmis reakcijomis. Dažniausi kūno pojūčiai apima:
- Šalčio bangos.
- Svaigimas ar silpnumo jausmas.
- Intensyvus prakaitavimas.
- Stiprus širdies plakimas.
- Pykinimas.
- Dusulys.
- Drebėjimas.
- Skrandžio veiklos sutrikimai.
Psichologiniai požymiai gali pasireikšti noru vengti vištų ar jų atvaizdų, nerimu prieš susiduriant su vištomis, o kartais – gėdos ar kaltės jausmu dėl savo baimės. Vaikams būdingi požymiai – glaustymasis prie tėvų, verksmas ar stiprios isterijos.
Alektorofobijos nustatymas
Norint patvirtinti šį specifinės fobijos sutrikimą, specialistas gali užduoti klausimus, kurie padės suprasti, ar baimė yra susijusi būtent su vištomis bei kiek ji trunka. Svarbūs požymiai yra:
- Baimė ir stiprus vengimas vištų net mintyse arba vaizduotėje.
- Panikos pojūčiai, kurie nesutampa su tikra grėsme.
- Baimė trunka pusę metų ar ilgiau.
- Simptomai trukdo įprastai veiklai ar kasdienybei.
- Baimė ypač sustiprėja artėjant kontaktui su višta.
Alektorofobijos valdymas
Daugelis žmonių išmoksta suvaldyti ar net įveikti šią baimę, jei taikomi tinkami metodai. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Ekspozicinė terapija – palaipsniui, mažais žingsneliais, žmogus susipažįsta su vištų vaizdais, garsais ar net gyvai. Dažnai užtenka vien šios terapijos.
- Kognityvinė elgesio terapija – pokalbių su specialistu metu mokomasi pažinti ir perdirbti baimę keliančias mintis, jas keičiant objektyvesnėmis.
- Vaistai – taikomi tik tais atvejais, kai reikia laikinai įveikti baimę tam tikrose situacijose.
Būdai susidoroti su vištų baime
Susidūrus su višta ar pajutus artėjančią paniką, gali padėti šios paprastos technikos:
- Aktyvus judėjimas, pavyzdžiui, bėgimas vietoje ar šuoliukai.
- Lėtas, sąmoningas kvėpavimas – skaičiuojant iki keturių kiekvienam įkvėpimui ir iškvėpimui.
- Meditacija ir įsivaizduojami raminantys vaizdai.
Kaip sumažinti riziką ir stiprinti sveikatą
Nėra vienareikšmiško būdo visiškai išvengti specifinių fobijų. Visgi, sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti psichologinių sunkumų tikimybę ar švelninti simptomus. Patariama:
- Rinktis subalansuotą mitybą, valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, baltymų ir sveikų riebalų.
- Fizinis aktyvumas bent 150 minučių per savaitę.
- Daug vandens, mažiau kofeino ir alkoholio padeda apsaugoti nuo dehidratacijos.
- Miegoti bent septynias–aštuonias valandas kasnakt.
- Palaikyti reguliarius socialinius ryšius, kad išvengtumėte izoliacijos.
Ilgalaikė alektorofobijos eiga
Didžioji dalis žmonių, taikančių gydymą, pajunta stiprų simptomų palengvėjimą. Jei ši baimė ignoruojama, gali didėti rizika patirti nerimo sutrikimus, nuotaikos pablogėjimą, socialinę izoliaciją ar net piktnaudžiavimą žalingomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis ar narkotikai.
Pokalbis su gydytoju – ką svarbu aptarti?
- Kokia gali būti pagrindinė vištų baimės atsiradimo priežastis?
- Kokius savipagalbos metodus galima taikyti, kai baimė sustiprėja?
- Kiek maždaug laiko užtrunka simptomų sumažėjimas?
- Ar tikėtina, kad ši baimė kada nors visiškai praeis?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
