Woodo lempos tyrimas – tai neskausmingas būdas, padedantis aptikti įvairias odos ligas ar pigmento pokyčius, naudojant ultravioletinių spindulių šviesą. Ši procedūra padeda diagnozuoti ne tik bakterines ar grybelines infekcijas, bet ir tokius odos sutrikimus kaip vitiligo ar pigmentinės dėmės. Be to, tyrimas gali būti naudojamas nustatyti ragenos pažeidimus akyje, kai įtariamas paviršinis įbrėžimas.
Kaip vyksta tyrimas
Woodo lempa – tai nedidelis prietaisas, skleidžiantis specialią juodąją arba ultravioletinę šviesą. Atliekant tyrimą, paciento oda apžiūrima tamsiame kambaryje: lempa laikoma kelių centimetrų atstumu nuo tiriamos vietos. Jei odoje yra tam tikrų bakterijų, grybelių ar pigmentacijos sutrikimų, šiose vietose šviesa pakeis spalvą – tarsi specialiai „šviestų“.
Tyrimas nereikalauja jokių skausmingų ar sudėtingų veiksmų. Kai kuriais atvejais, jeigu tiriama akis, prieš apžiūrint gydytojas įlašins specialų dažą, kuris leidžia dar tiksliau pastebėti įbrėžimus ar pažeidimus.
Kokias ligas galima aptikti?
- Galvos grybelį (tinea capitis)
- Pityriazės versicolor (spalvinę dedervinę)
- Vitiligo (baltmę)
- Melasmą (pigmentines dėmes)
Be minėtųjų, kai kurios kitos odos problemos taip pat gali pasireikšti pakitusiais odos atspalviais po ultravioletine šviesa.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Norint, kad rezultatai būtų tikslūs, rekomenduojama netepti tiriamos vietos dezodorantu, kremu, kvepalais ar makiažo priemonėmis iki procedūros. Šios medžiagos gali paveikti šviesos reakciją ir iškraipyti tyrimo išvadas. Taip pat iki tyrimo nereikėtų plauti tiriamos vietos, nebent kitaip nurodytų gydytojas.
Ką reiškia tyrimo rezultatai?
Įprastai, apšvietus sveiką odą Woodo lempos šviesa, ypatingų pokyčių nėra – oda tiesiog šiek tiek pasidažo violetiniu ar mėlynu atspalviu be papildomo švytėjimo. Jeigu odą yra paveikę tam tikri mikroorganizmai ar pigmentacijos sutrikimai, tiriama vieta išryškėja išskirtine spalva: ji gali švytėti, įgyti gelsvą, žalią, ryškiai baltą ar kitokį atspalvį.
Tam tikros medžiagos ant odos, per silpnas apšvietimas ar netinkamai tamsus kambarys gali iškraipyti rezultatus ir sukelti „klaidingai neigiamus“ ar „klaidingai teigiamus“ atsakymus. Be to, ne visos bakterinės ar grybelinės infekcijos matomos šiuo būdu – jei tyrime nenustatoma pokyčių, infekcija vis tiek galėtų būti.
Gydytojas gali papildomai skirti kitus laboratorinius tyrimus ar fizinę apžiūrą, kad diagnozė būtų tiksli. Woodo lempos tyrimas dažniausiai vertinamas kaip papildomas diagnostikos įrankis.
