Daugelis mūsų kiekvieną dieną praleidžia sėdėdami daugiau nei šešias valandas. Deja, ilgos valandos ant kėdės turi gerokai rimtesnių pasekmių nei tik didėjantis liemens apimtis. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis gali neigiamai veikti organizmą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Kūno pokyčiai nuo sėdėjimo
Pasirodo, nuolatinis sėdėjimas yra toli gražu ne toks nekaltas, kaip dažnas mano. Nuo kojų iki pečių — štai su kuo gali susidurti tie, kurių gyvenime judesio trūksta.
Silpnėjančios kojos ir sėdmenys
Kai nejudame, mūsų apatinės kūno dalies raumenys — ypač sėdmenys ir kojos — tiesiog silpsta. Ilgai sėdint, šie raumenys beveik nedalyvauja mūsų kasdienėje veikloje, todėl ilgainiui jie gali nykti. Dėl raumenų silpnumo didėja traumų tikimybė ir sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
Kūno svorio didėjimas
Kuomet judame mažai, mūsų raumenys mažiau išskiria medžiagų, padedančių reguliuoti riebalų ir cukraus apykaitą. Dėl to kaupiasi riebalai, ypač pilvo srityje, o nutukimo rizika auga net jei kartais sportuojate. Riebalų kaupimasis pilvo srityje kelia didžiausią pavojų sveikatai.
Skausmingi klubai ir nugara
Nuolatė sėdėsena neigiamai atsiliepia ir klubams, ir nugarai. Ilgai sėdint klubų lenkiamieji raumenys trumpėja, o jei laikysena netaisyklinga arba kėdė neergonomiška, ypač nukenčia nugara. Tai ilgainiui gali sukelti stuburo diskų problemų ir nuolatinį nugaros skausmą.
Psichologinė savijauta: stresas ir liūdesys
Nors daugiau kalbama apie fizines pasekmes, mažai judėjimo paveikia ir emocinę sveikatą. Specialistų nuomone, ilgai sėdint didėja nerimo ir depresijos tikimybė, nes fizinis aktyvumas svarbus ir mūsų nuotaikai. Reguliarus judėjimas padeda ją pagerinti.
Pavojai sveikatai dėl ilgo sėdėjimo
Piktybiniai navikai
Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad ilgos valandos sėdint gali padidinti kai kurių vėžio rūšių, tokių kaip storosios žarnos, plaučių ar gimdos vėžys, riziką. Kodėl taip nutinka, dar nėra aišku.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Praleisdami daug laiko be judesio didiname pavojų širdies veiklai. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, turi ženkliai didesnę širdies smūgio ar insulto riziką nei tie, kas aktyviau juda.
Didėjanti diabeto tikimybė
Kai laikas leidžiamas pasyviai, didėja atsparumas insulinui – pagrindinis II tipo diabeto vystymosi veiksnys. Vos kelių dienų sumažintas aktyvumas lemia didesnį cukraus kiekį kraujyje.
Iššokę venų mazgai
Jei sėdite ilgiau nei reikia, kraujas užsistovi kojose, todėl gali išsivystyti venų varikozė. Dažniausiai tai estetinė problema, tačiau kartais išsiplėtusios venos lemia ir rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kraujo krešulių susidarymą.
Kraujo krešulių grėsmė
Sėdint ilgą laiką, ypač keliaujant ar dirbant biure, gresia ir giliųjų venų trombozė. Kraujo krešuliai, susiformavę kojose, gali patekti į plaučius bei sukelti pavojingą būklę – plaučių emboliją.
Kaklo ir pečių įtampa
Ilgas darbas prie kompiuterio arba nuolatinis sėdėjimas dažnai tampa stangrių ir skausmingų pečių bei kaklo priežastimi. Tai dar paaštrina netaisyklinga laikysena, kai esame palinkę į priekį.
- Nepamirškite kas valandą pajudėti – net trumpa mankšta ar tempimo pratimai pagerins savijautą.
- Pasirūpinkite patogia darbo vieta – ergonomiška kėdė ir taisyklinga laikysena apsaugos nuo kasdienių skausmų.
- Kuo dažniau vaikščiokite, lipkite laiptais ar darykite trumpas pertraukėles, kad darbas nesukeltų sveikatos problemų.
