Menopauzė

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kai po 12 mėnesių be menstruacijų nustatoma, kad ji nebeturi menstruacinio ciklo. Paprastai tai įvyksta apie 52 metus. Menopauzė yra natūralaus senėjimo proceso dalis, kai kiaušidės nustoja gaminti reprodukcinius hormonus. Jei menopauzė įvyksta dėl operacijos ar gydymo, ji vadinama sukelta menopauze.

Kas yra menopauzė?

Menopauzė yra etapas, kai moteris 12 mėnesių neturėjo menstruacijų. Vidutiniškai tai įvyksta apie 52 metus. Šis procesas natūraliai įvyksta, kai kiaušidės nustoja gaminti hormonus, atsakingus už reprodukciją. Jei menopauzė įvyksta dėl operacijos ar medicininio gydymo, ji vadinama sukelta menopauze.

Dėl hormoninių pokyčių menopauzės metu gali pasireikšti fiziniai ir emociniai simptomai, kurie gali sukelti diskomfortą. Yra įvairių gydymo būdų, kaip palengvinti menopauzės simptomus, pavyzdžiui, hormonų terapija, medikamentai arba gyvenimo būdo keitimas.

Menopauzės etapai

Menopauzė – tai menstruacijų pabaiga, kuri natūraliai vyksta trimis etapais:

1. Perimenopauzė: Tai laikotarpis, kuris gali prasidėti nuo 8 iki 10 metų prieš menopauzę. Perimenopauzės metu kiaušidės palaipsniui gamina vis mažiau estrogeno. Dažniausiai šis etapas prasideda moteriai sulaukus apie 40 metų. Perimenopauzė gali trukti kelis mėnesius arba kelis metus. Šiame etape dažnai pasireiškia tokie simptomai kaip nereguliarūs menstruacijos, karščio bangos ir nuotaikos svyravimai.
2. Menopauzė: Tai momentas, kai moteris nebegauna menstruacijų. Šiame etape kiaušidės nustoja išleisti kiaušinėlius, o organizmas beveik nebegamina estrogeno. Menopauzė nustatoma, kai moteris 12 mėnesių iš eilės neturi menstruacijų.
3. Postmenopauzė: Tai laikotarpis po menopauzės. Šis etapas tęsiasi visą likusį gyvenimą. Nors dauguma menopauzės simptomų po menopauzės susilpnėja, kai kurie lengvi simptomai gali tęstis dar keletą metų. Šiame etape dėl mažo estrogeno lygio padidėja osteoporozės ir širdies ligų rizika.

Priešlaikinė menopauzė

Menopauzė, kuri įvyksta nuo 45 iki 55 metų amžiaus, laikoma „natūralia“ ir yra normali senėjimo proceso dalis. Menopauzė, kuri įvyksta prieš 45 metus, vadinama ankstyvąja menopauze. Kai menopauzė įvyksta iki 40 metų, ji vadinama priešlaikine menopauze. Jei priešlaikinė menopauzė nėra sukelta medicininių ar chirurginių priežasčių, ji vadinama pirminiu kiaušidžių nepakankamumu.

Menopauzės amžius ir trukmė

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, menopauzė paprastai prasideda apie 50-51 metus. Tačiau individualūs skirtumai gali būti dideli, ir menopauzė gali prasidėti tiek anksčiau, tiek vėliau, priklausomai nuo genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių.

Menopauzės perėjimo laikotarpis, vadinamas perimenopauze, gali prasidėti dar 40-aisiais metais ir trukti iki 10 metų, kol moteris pasiekia menopauzę. Vidutiniškai menopauzės simptomai gali trukti nuo 4 iki 8 metų, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo kiekvienos moters organizmo ypatumų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, menopauzės amžius ir trukmė gali būti įtakoti tokių veiksnių kaip rūkymas, kūno svoris, stresas ir bendra sveikatos būklė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje priešlaikinė menopauzė (iki 40 metų) yra retesnė, tačiau jos atveju būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl tinkamo gydymo ir hormonų pusiausvyros atkūrimo.

Menopauzės simptomai ir priežastys

Menopauzės požymiai

Moteris gali pastebėti, kad artėja menopauzė, jei pradeda jausti kai kuriuos ar visus šiuos simptomus:

• Nereguliarios menstruacijos arba menstruacijos, kurios tampa lengvesnės ar sunkesnės nei įprastai.
• Karščio bangos (staigus šilumos pojūtis, sklindantis per visą kūną).
• Naktinis prakaitavimas ir/arba šalčio bangos.
• Makšties sausumas, sukeliantis diskomfortą lytinių santykių metu.
• Dažnesnis šlapinimosi poreikis.
• Miego sutrikimai (nemiga).
• Emociniai pokyčiai (dirglumas, nuotaikos svyravimai ar depresija).
• Sausa oda, akys ar burna.
• Priešmenstruacinio sindromo (PMS) pablogėjimas.
• Krūtų jautrumas.

Kai kurios moterys taip pat gali patirti:

• Širdies plakimą.
• Galvos skausmus.
• Sąnarių ir raumenų skausmus.
• Libido pokyčius.
• Sunkumą susikaupti arba atminties spragas (dažniausiai laikinai).
• Svorio priaugimą.
• Plaukų slinkimą ar retėjimą.

Šiuos simptomus sukelia hormonų pokyčiai. Vienos moterys menopauzės metu patiria intensyvius simptomus, kitos – lengvus. Ne visos moterys patiria tuos pačius simptomus menopauzės perėjimo metu.

Menopauzės simptomų trukmė

Menopauzės simptomai gali tęstis iki 10 metų, kol ji oficialiai prasidės. Vidutiniškai simptomai trunka apie septynerius metus. Dauguma moterų praneša, kad jų simptomai palengvėja arba visiškai išnyksta, kai jos pasiekia postmenopauzę.

Kas pablogina menopauzės simptomus?

Tai priklauso nuo simptomų. Pavyzdžiui, jei pagrindinis simptomas yra karščio bangos ir prakaitavimas, rekomenduojama vengti karštų aplinkų arba aštraus maisto. Jei simptomai yra nerimas arba nemiga, gali padėti raminančios veiklos, tokios kaip joga ar skaitymas prieš miegą.

Kai kurios moterys laiko simptomų dienoraštį, kad nustatytų, kas sukelia jų pablogėjimą, ir tada imasi veiksmų, kad išvengtų tam tikrų veiklų, kurios pablogina menopauzės simptomus.

Kaip žinoti, kad esate menopauzėje?

Menopauzę galite nustatyti, jei 12 mėnesių iš eilės neturėjote menstruacijų. Jei po menopauzės atsiranda bet koks kraujavimas, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas.

Kodėl menopauzė vyksta?

Kai menopauzė įvyksta natūraliai, ji yra normalus senėjimo proceso etapas. Menopauzė apibrėžiama kaip visi metai be menstruacijų kraujavimo, nesant jokiai chirurginei ar medicininei būklei, kuri galėtų sustabdyti kraujavimą, pavyzdžiui, hormoniniai kontraceptikai, chemoterapija ar radioterapija. Chirurginis kiaušidžių pašalinimas sukels menopauzę, jei pašalinamos abi kiaušidės.

Kai senstate, jūsų reprodukcinis ciklas pradeda lėtėti ir ruošiasi sustoti. Šis ciklas nuolat veikė nuo brendimo. Artėjant menopauzei, jūsų kiaušidės gamina mažiau estrogeno, o kai šis sumažėjimas įvyksta, menstruacijų ciklas tampa nereguliarus ir galiausiai sustoja.

Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu

Tradiciniai menopauzės pokyčiai įvyksta, kai kiaušidės nustoja gaminti didelius hormono kiekius. Kiaušidės gamina estrogeną ir progesteroną, kurie kartu reguliuoja menstruacijas. Estrogenas taip pat veikia, kaip organizmas naudoja kalcį ir palaiko cholesterolio kiekį kraujyje.

Artėjant menopauzei, kiaušidės nustoja išleisti kiaušinėlius, ir jūs patirsite savo paskutinį menstruacijų ciklą.

Menopauzės diagnozavimas ir tyrimai

Kaip diagnozuojama menopauzė?

Sveikatos priežiūros specialistas gali diagnozuoti menopauzę keliais būdais. Pirmiausia yra svarbu aptarti jūsų menstruacijų ciklą per pastaruosius metus. Menopauzė unikali tuo, kad ji diagnozuojama tik po to, kai ji įvyko. Jei 12 mėnesių iš eilės neturėjote menstruacijų, esate menopauzėje ir postmenopauzėje.

Kraujo tyrimai, kurie tikrina tam tikrus hormonų lygius, gali parodyti, kad pasiekėte menopauzę, tačiau paprastai kraujo tyrimai nėra būtini. Kai kuriose situacijose kraujo tyrimai gali būti klaidinantys, nes perimenopauzės etape hormonų lygis labai kinta.

Menopauzės valdymas ir gydymas

Kokie yra menopauzės gydymo būdai?

Menopauzė yra natūralus procesas, kurį jūsų kūnas praeina. Kai kuriais atvejais gali nereikėti jokio gydymo. Kalbant apie menopauzės gydymą su sveikatos priežiūros specialistu, svarbu atsižvelgti į tuos simptomus, kurie trukdo jūsų gyvenimui. Yra daug skirtingų būdų, kaip valdyti menopauzės simptomus, įskaitant:

1. Hormonų terapija (HT): Hormonai skiriami moterims, kurioms menopauzė vyksta natūraliai, po 45 metų.
2. Hormonų pakaitinė terapija (HRT): Terminas „pakaitinė“ naudojamas, kai hormonai skiriami jaunoms moterims, ypač iki 40 metų, kurios patiria menopauzę.
3. Ne hormoniniai gydymo būdai.

Svarbu pasikalbėti su specialistu menopauzės metu, kad būtų sukurtas gydymo planas, tinkantis jums. Kiekviena moteris yra skirtinga ir turi unikalius poreikius. Moterys, kurios patiria menopauzę iki 40 metų, turėtų būti pasiūlytos hormonų pakaitinės terapijos, išskyrus retas išimtis.

Hormonų terapija menopauzės metu

Menopauzės metu jūsų kūnas patiria didelius hormoninius pokyčius, sumažindamas gaminamų hormonų kiekį. Kai kiaušidės nebegamina pakankamai estrogeno ir progesterono, hormonų terapija gali padėti kompensuoti šių hormonų praradimą. Hormonų terapija padidina hormonų lygį ir gali padėti palengvinti tokius simptomus kaip karščio bangos ir makšties sausumas. Ji taip pat gali padėti išvengti osteoporozės.

Hormonų terapija yra dviejų pagrindinių tipų:

1. Estrogeno terapija (ET): Šiuo atveju vartojamas vien tik estrogenas. Jūsų specialistas skiria mažą dozę. Estrogenas gali būti įvairių formų: pleistras, tabletė, kremas, makšties žiedas, gelis ar purškalas. Jei dar turite gimdą, estrogeno terapija negali būti vartojama vien tik (be progestogeno).
2. Estrogeno progestogeno terapija (EPT): Šis gydymas taip pat vadinamas kombinuota terapija, nes naudojamos estrogeno ir hormono, panašaus į progesteroną, dozės. Progesteronas gali būti natūralus arba sintetinė jo forma, vadinama progestinu. Progestogenas yra bendras pavadinimas, apimantis natūralų progesteroną ir sintetinius progestinus. Šis hormonų terapijos tipas skirtas moterims, kurios dar turi gimdą.

Hormonų terapija turi rizikų. Pasitarkite su specialistu apie rizikas ir naudą bei ar hormonų terapija jums tinka, atsižvelgiant į jūsų sveikatos istoriją, amžių ir kitus faktorius.

Ne hormoniniai menopauzės gydymo būdai

Nors hormonų terapija yra veiksmingas būdas palengvinti menopauzės simptomus, ji ne visada tinka visiems. Ne hormoniniai gydymo būdai apima gyvenimo būdo pokyčius ir ne hormoninius vaistus. Šie gydymo būdai dažnai yra geras pasirinkimas moterims, kurios dėl medicininių priežasčių negali vartoti estrogeno, įskaitant asmeninę trombozių istoriją arba gydymą nuo krūties vėžio.

Valgymo įpročių keitimas

Kartais valgymo įpročių keitimas gali padėti sumažinti menopauzės simptomus. Rekomenduojama sumažinti kasdien vartojamo kofeino kiekį ir vengti aštraus maisto, kad karščio bangos būtų mažiau intensyvios. Galima valgyti daugiau maisto produktų, turinčių fitoestrogenų (maistinių medžiagų, turinčių estrogeno savybių žmogaus organizme). Tai gali būti:

• Sojos pupelės
• Avinžirniai
• Lęšiai
• Linų sėmenys
• Grūdai
• Pupelės
• Vaisiai
• Daržovės

Karščio bangų sukėlėjų vengimas

Tam tikri kasdieniniai įpročiai gali sukelti karščio bangas. Norėdami sumažinti simptomus, pabandykite nustatyti šiuos sukėlėjus ir jų vengti. Tai gali apimti miegamajame temperatūros palaikymą vėsiai, sluoksniuotos aprangos dėvėjimą arba rūkymo metimą. Palaikant sveiką kūno svorį taip pat galima sumažinti karščio bangas.

Fizinė veikla

Pratimai gali būti sudėtingi, jei patiriate karščio bangas, tačiau reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palengvinti kitus menopauzės simptomus. Bet kokia fizinė veikla yra naudinga, net sodo darbai ar plaukimas. Rami ir ramybę suteikianti veikla, tokia kaip joga, taip pat gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.

Receptiniai vaistai

Yra ne hormoninių receptinių vaistų, kuriuos jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti menopauzės simptomams pagerinti. Kai kurie iš jų yra:

• Kontraceptinės tabletės, padedančios subalansuoti hormonus.
• Antidepresantai (SSRI ir SNRI), kurie padeda valdyti tokius simptomus kaip nuotaikos svyravimai ir karščio bangos.
• Gabapentinas (vaistas nuo traukulių) arba fezolinetantas, skirtas karščio bangoms gydyti.
• Oksibutininas – vaistas nuo šlapimo pūslės hiperaktyvumo, kuris taip pat padeda gydyti karščio bangas.
• Makšties kremai ir lubrikantai, kurie padeda su makšties sausumu.

Pasitarkite su savo specialistu, ar ne hormoniniai vaistai gali padėti valdyti simptomus.

Menopauzės prognozė

Ką geriausia daryti menopauzės metu?

Kiekviena moteris menopauzę patiria skirtingai. Dėl to nėra vieno universalaus būdo, kaip ją valdyti. Yra daug skirtingų požiūrių į menopauzės simptomų gydymą. Tai, kas veikia vienai moteriai, gali neveikti kitai. Svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu apie savo simptomus ir leisti jam rekomenduoti geriausią sprendimą jūsų atveju.

Menopauzės sveikatos rizikos

Po menopauzės padidėja rizika susirgti tokiomis ligomis kaip osteoporozė ir širdies ir kraujagyslių ligos. Tai daugiausia dėl sumažėjusio estrogeno lygio. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali norėti atidžiai stebėti jūsų sveikatą, kad įsitikintų, jog rizika šioms ligoms nėra per didelė. Jei reikia, gali būti paskirtas gydymas.

Osteoporozė

Osteoporozė pasireiškia, kai kaulai tampa mažiau tankūs, todėl jie tampa trapesni ir lengviau lūžta. Estrogenas atlieka svarbų vaidmenį išlaikant kaulų masę. Estrogenas siunčia signalus kaulų ląstelėms sustabdyti jų ardymą.

Žmonės praranda vidutiniškai 25% kaulų masės nuo menopauzės pradžios iki 60 metų amžiaus. Tai daugiausia dėl estrogeno praradimo. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali norėti patikrinti jūsų kaulų stiprumą laikui bėgant. Kaulų mineralinio tankio tyrimas yra greitas būdas pamatyti, kiek kalcio turite tam tikrose kaulų dalyse.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Po menopauzės jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja dėl kelių veiksnių, įskaitant:

• Estrogeno praradimą.
• Padidėjusį kraujo spaudimą.
• Tam tikrus gyvenimo būdo įpročius, pvz., rūkymą, alkoholio vartojimą ar nesveiką mitybą (jei šie įpročiai jums būdingi).
• Fizinio aktyvumo sumažėjimą, kuris gali sukelti aukštą cholesterolį ir kitas būkles (priklausomai nuo jūsų fizinio aktyvumo po menopauzės).

Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?

Jei menopauzės simptomai jums trukdo ir kenkia jūsų gyvenimo kokybei, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Dauguma moterų pradeda menopauzės perėjimą su lengvais simptomais, tokiais kaip nereguliarios menstruacijos ar menstruacinio ciklo pokyčiai. Tačiau simptomai gali tapti sunkūs ir trukdyti kasdieniam gyvenimui. Jūsų specialistas gali rekomenduoti gydymo būdus, kurie padės palengvinti simptomus.

Nereguliarus kraujavimas gali kartais būti kitų sveikatos problemų ženklas. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali norėti įsitikinti, kad menopauzė yra jūsų simptomų priežastis. Kaip atsargumo priemonę, turėtumėte kreiptis į specialistą, jei turite bet kurį iš šių simptomų:

• Jūsų menstruacijos tampa daug sunkesnės nei įprasta.
• Jūs išskiriate didelius kraujo krešulius (didesnius nei ketvirtis).
• Jūsų menstruacijos tęsiasi ilgiau nei septynias dienas.
• Laikotarpis tarp menstruacijų yra trumpesnis nei 21 diena.
• Praleidžiate menstruacijas iki 45 metų amžiaus.
• Kraujuojate arba pastebite kraują tarp menstruacijų.
• Kraujuojate po lytinių santykių.

Klausimai, kuriuos galite užduoti sveikatos priežiūros specialistui

Kai kurie klausimai, kuriuos galite norėti užduoti savo specialistui, apima:

• Kaip žinoti, kada pasiekiau menopauzę?
• Kokie gydymo būdai padės man suvaldyti simptomus?
• Ar hormonų terapija yra tinkama man?
• Kiek laiko turėčiau tikėtis, kad simptomai tęsis?
• Ar rekomenduojate kokius nors gyvenimo būdo pokyčius?
• Kaip žinoti, kad tai menopauzė, o ne kažkas kitas?

Dažniausiai užduodami klausimai apie menopauzę

Ar galiu pastoti menopauzės metu?

Taip. Kol neesate visiškai įsitikinusi, kad praėjote menopauzę, yra galimybė pastoti. Jei nenorite pastoti, tęskite tam tikrą kontracepcijos formą, kol būsite tikra, kad praėjote menopauzę.

Ar menopauzė gali paveikti miegą?

Taip, menopauzės metu galite patirti miego sutrikimų. Tai gali būti normalus menopauzės šalutinis poveikis arba kitas menopauzės simptomas. Karščio bangos yra dažna priežastis, dėl kurios menopauzės metu sunku miegoti.

Ar menopauzė gali paveikti mano lytinį gyvenimą?

Taip, gali. Hormonų lygio sumažėjimas gali paveikti, kaip malonu yra seksas. Tokie simptomai kaip makšties sausumas gali padaryti seksą skausmingu ar nepatogiu. Ne visos moterys patiria sumažėjusį lytinį potraukį. Kai kuriais atvejais yra atvirkščiai. Tai gali būti dėl to, kad nebėra baimės pastoti, kaip buvo prieš menopauzę. Dėl to daugelis moterų gali mėgautis seksu be rūpesčių dėl šeimos planavimo.

Nebijokite pasikalbėti su savo specialistu apie savo lytinį potraukį ar kaip jaučiatės sekso metu. Jūsų specialistas aptars galimybes, kaip padėti jums jaustis geriau.

Ar menopauzė sukelia svorio priaugimą?

Gali būti. Hormonų pokyčiai gali paveikti jūsų svorį. Pavyzdžiui, su amžiumi galite prarasti raumenų masę, kas gali paveikti jūsų kūno svorio pasiskirstymą.

Ar menopauzė gali sukelti emocinius pokyčius?

Menopauzė gali sukelti įvairius emocinius pokyčius, įskaitant:

• Motyvacijos trūkumą ir sunkumą susikaupti.
• Nerimą, depresiją, nuotaikos pokyčius ir įtampą.
• Agresyvumą ir dirglumą.

Šie emociniai pokyčiai gali pasireikšti ir ne menopauzės metu. Tikriausiai esate patyrę kai kuriuos iš jų per visą gyvenimą.

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti vaistų, kurie padėtų jums. Taip pat gali būti naudinga tiesiog žinoti, kad šiems jausmams yra pavadinimas. Pagalbos grupės ir konsultacijos gali būti naudingos priemonės, padedančios susidoroti su emociniais pokyčiais menopauzės metu.

Ar vyrai patiria menopauzę?

Vyrų menopauzė, dar vadinama andropauze, yra terminas, apibūdinantis testosterono lygio mažėjimą vyrams ar asmenims, kuriems priskirta vyriškoji lytis gimimo metu (AMAB). Testosterono gamyba vyrams mažėja apie 1% per metus – daug lėčiau nei estrogeno gamyba moterims. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai diskutuoja, ar šį lėtą testosterono mažėjimą reikėtų vadinti „menopauze“, kadangi tai nėra toks ryškus hormonų pokytis ir nekelia tokių intensyvių šalutinių poveikių kaip moterų menopauzė. Kai kurie vyrai net nepastebi šio pokyčio, nes jis vyksta per daugelį metų ar dešimtmečių. Kiti terminai, vartojami apibūdinti vyrų menopauzei, yra su amžiumi susijęs žemas testosterono lygis, vyrų hipogonadizmas ar androgenų trūkumas.