Legionierių liga yra viena iš pneumonijos formų – tai plaučių infekcija, kuri išsivysto įkvepiant Legionella bakterijų. Ši infekcija gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir centrinę nervų sistemą bei virškinamąjį traktą. Tos pačios bakterijos gali sukelti ir Pontiac karštligę – lengvesnę, į gripą panašią ligą. Skirtingai nei Pontiac karštligė, legionierių liga gali kelti rimtą pavojų gyvybei.
- 1.Kuo legionierių liga skiriasi nuo kitų pneumonijos formų?
- 2.Kam rizika susirgti legionierių liga yra didesnė?
- 3.Kiek dažna yra legionierių liga?
- 4.Legionierių ligos simptomai
- 5.Kas sukelia legionierių ligą?
- 6.Kaip užsikrečiama legionierių liga?
- 7.Ar legionierių liga yra užkrečiama?
- 8.Kaip diagnozuojama legionierių liga?
- 9.Kokie tyrimai atliekami siekiant nustatyti šią ligą?
- 10.Kaip sužinoti, ar sergama legionierių liga?
- 11.Kaip gydoma legionierių liga?
- 12.Kokie vaistai naudojami legionierių ligai gydyti?
- 13.Ko galima tikėtis susirgus legionierių liga?
- 14.Legionierių ligos komplikacijos
- 15.Ar galima išgyventi susirgus legionierių liga?
- 16.Kaip sumažinti legionierių ligos riziką?
- 17.Kaip sumažinti riziką namų aplinkoje?
- 18.Šaltiniai
Kuo legionierių liga skiriasi nuo kitų pneumonijos formų?
Legionierių liga diagnozuojama tada, kai Legionella bakterijos tiesiogiai užkrečia plaučių audinius. Dauguma dėl šios ligos hospitalizuotų pacientų karščiuoja ir kosėja, tačiau dažnai pasireiškia ir ne tik kvėpavimo sistemai būdingi simptomai. Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, viduriavimas, taip pat neurologinių požymių, tokių kaip sumišimas ar sąmonės pakitimai.
Kam rizika susirgti legionierių liga yra didesnė?
Nors dauguma žmonių, net ir susidūrę su Legionella bakterijomis, nesuserga, tam tikros gyventojų grupės yra jautresnės šiai infekcijai. Tikimybė susirgti legionierių liga padidėja, jeigu asmuo:
- yra vyresnis nei 50 metų;
- šiuo metu rūko arba rūkė anksčiau;
- turi nusilpusią imuninę sistemą. Tai gali lemti tokios ligos kaip ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai, inkstų ar kepenų ligos, taip pat tam tikrų vaistų vartojimas;
- serga lėtine kvėpavimo takų liga, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga ar emfizema;
- gyvena ilgalaikės slaugos ar globos įstaigoje;
- pastaruoju metu buvo gydomas ligoninėje;
- neseniai patyrė chirurginę operaciją, kurios metu buvo taikoma bendroji nejautra;
- neseniai buvo atlikta organų transplantacija.
Kiek dažna yra legionierių liga?
Kasmet tūkstančiai žmonių dėl legionierių ligos patenka į ligonines. Ši infekcija dažniau nustatoma šiltuoju metų laikotarpiu – nuo vasaros pradžios iki rudens vidurio, kai aplinkos sąlygos palankesnės Legionella bakterijų dauginimuisi.
Legionierių ligos simptomai
Legionierių liga pasireiškia į pneumoniją panašiais požymiais, kurie paprastai atsiranda praėjus nuo dviejų iki keturiolikos dienų po kontakto su Legionella bakterijomis. Be kvėpavimo sistemos pažeidimo, ši infekcija gali sukelti ir neurologinius bei virškinamojo trakto sutrikimus.
Dažniausiai stebimi legionierių ligos simptomai:
- karščiavimas, dažnai viršijantis 40 °C;
- kosulys, dažniausiai sausas;
- dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas;
- viduriavimas;
- raumenų skausmai;
- galvos skausmas;
- pykinimas;
- sąmonės ar orientacijos sutrikimai;
- kraujo atkosėjimas;
- pilvo skausmas.
Kas sukelia legionierių ligą?
Legionierių ligą sukelia Legionella genties bakterijos. Nors yra žinoma daugiau kaip 60 šių bakterijų rūšių, dažniausia ligos priežastis yra Legionella pneumophila. Infekcija išsivysto tada, kai bakterijos patenka į plaučius ir juose pradeda daugintis.
Natūraliai Legionella aptinkamos ežeruose, upeliuose ir dirvožemyje, tačiau jos gali patekti ir į geriamojo vandens sistemas bei oro kondicionavimo ar ventiliacijos įrenginius, ypač dideliuose pastatuose. Žmogus gali įkvėpti smulkių užteršto vandens lašelių, kurie tiesiogiai patenka į plaučius, arba vanduo gali netyčia patekti į kvėpavimo takus, pavyzdžiui, aspiracijos metu.
Kaip užsikrečiama legionierių liga?
Legionierių liga perduodama įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio arba tuomet, kai užterštas vanduo patenka į plaučius.
Šios ligos protrūkiai yra fiksuoti viešbučiuose, ligoninėse, ilgalaikės slaugos įstaigose ar kruiziniuose laivuose, tačiau dauguma atvejų pasireiškia pavieniui, be aiškiai nustatyto židinio.
Dažniausi galimi užsikrėtimo šaltiniai:
- sūkurinės vonios;
- dušo galvutės;
- vandens čiaupai;
- oro drėkintuvai;
- dekoratyviniai vandens fontanai ar kiti vandens elementai;
- šildymo ir vėsinimo sistemos, ypač dideliuose pastatuose;
- kvėpavimo takų intubacija chirurginių operacijų metu;
- dirvožemis.
Ar legionierių liga yra užkrečiama?
Legionierių liga nėra perduodama nuo žmogaus žmogui. Šia infekcija neįmanoma užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu.
Kaip diagnozuojama legionierių liga?
Legionierių liga nustatoma taikant laboratorinius tyrimus ir vaizdinius diagnostikos metodus. Dažniausiai naudojami šlapimo ir skreplių tyrimai, padedantys aptikti Legionella bakterijų požymius. Be to, plaučių būklei įvertinti atliekami krūtinės ląstos rentgeno arba kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Diagnozės metu sveikatos priežiūros specialistas taip pat apžiūri pacientą, išsamiai domisi jo sveikatos būkle, buvusiomis ligomis bei pastarojo meto kelionėmis, kurios gali būti reikšmingos nustatant galimą užsikrėtimo šaltinį.
Kokie tyrimai atliekami siekiant nustatyti šią ligą?
Norint patvirtinti legionierių ligą, atliekami tyrimai, skirti Legionella bakterijoms aptikti, bei plaučių vaizdiniai tyrimai. Dažniausiai taikomi šie metodai:
Šlapimo ir skreplių tyrimai
Pacientui gali būti paprašyta surinkti šlapimo mėginį arba atsikosėti gleivių į specialų indą. Šie mėginiai tiriami laboratorijoje, siekiant nustatyti Legionella bakterijų antigenus ar kitus infekcijos požymius.
Kraujo tyrimai
Iš venos paimtas kraujo mėginys leidžia įvertinti, ar organizme yra infekcijos požymių, taip pat padeda nustatyti, kaip veikia pagrindiniai organai ir ar liga nesukėlė sisteminių sutrikimų.
Vaizdiniai tyrimai (krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija)
Speciali įranga naudojama plaučių vaizdams gauti. Šie tyrimai leidžia pastebėti plaučių audinio pakitimus, būdingus pneumonijai ar kitoms uždegiminėms būklėms.
Bronchoskopija
Kai kuriais atvejais gydytojas gali atlikti bronchoskopiją – procedūrą, kurios metu į kvėpavimo takus įvedamas plonas, apšviestas vamzdelis. Jos metu paimami plaučių sekreto ar audinių mėginiai, kurie vėliau tiriami dėl Legionella bakterijų.
Torakocentezė
Jeigu aplink plaučius susikaupia skysčių, gali būti atliekamas jų nutraukimas adata. Gauti skysčiai tiriami laboratorijoje, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją.
Kaip sužinoti, ar sergama legionierių liga?
Vienintelis patikimas būdas nustatyti užsikrėtimą Legionella bakterijomis yra profesionali medicininė diagnostika. Legionierių liga dažnai pasireiškia pneumonijai būdingais simptomais, tačiau ją iš kitų plaučių infekcijų išskiria papildomi požymiai, tokie kaip viduriavimas ir psichikos būklės pakitimai, pavyzdžiui, sumišimas ar dezorientacija.
Kaip gydoma legionierių liga?
Legionierių liga gydoma antibakteriniais vaistais. Antibiotikai gali būti skiriami tiek per burną vartojamų vaistų forma, tiek leidžiami tiesiai į veną, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento būklės. Esant kvėpavimo nepakankamumui, taikomos papildomos priemonės, padedančios užtikrinti pakankamą deguonies kiekį organizme. Daugeliu atvejų gydymas atliekamas ligoninėje, nes būtina nuolatinė medicininė stebėsena.
Kokie vaistai naudojami legionierių ligai gydyti?
Legionierių ligos gydymui taikomi antibiotikai, veiksmingi prieš Legionella bakterijas. Dažniausiai naudojamos šios vaistų grupės ir veikliosios medžiagos:
- azitromicinas;
- fluorochinolonai, tokie kaip levofloksacinas, moksifloksacinas arba ciprofloksacinas;
- tetraciklinų grupės antibiotikai, įskaitant tetracikliną, doksicikliną ar minocikliną;
- rifampicinas.
Be antibakterinio gydymo, pacientui gali būti skiriamas papildomas deguonis per nosies kaniulę arba kaukę. Sunkiais atvejais, kai savarankiškas kvėpavimas tampa nepakankamas, gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos, kol kvėpavimo funkcija atsistato ir pacientas vėl gali kvėpuoti savarankiškai.
Ko galima tikėtis susirgus legionierių liga?
Legionierių liga dažnai sukelia sunkią bendrą būklę, todėl daugumai pacientų prireikia gydymo stacionare. Nors liga yra rimta, laiku pradėtas gydymas antibiotikais leidžia ją suvaldyti ir išgydyti.
Išrašius iš ligoninės, gydymas dažnai dar nėra visiškai baigtas. Gali tekti toliau vartoti paskirtus vaistus, kad infekcija būtų visiškai pašalinta iš organizmo ir būtų išvengta atkryčio.
Net ir praėjus keliems mėnesiams po persirgimo, kai kurie žmonės vis dar jaučia liekamuosius simptomus, tokius kaip:
- nuolatinis nuovargis;
- pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai;
- sunkumai vaikštant;
- neaiški ar sulėtėjusi kalba;
- raumenų skausmai.
Jeigu šie požymiai nepraeina arba kelia nerimą, būtina aptarti juos su sveikatos priežiūros specialistu.
Legionierių ligos komplikacijos
Legionierių liga gali sukelti sunkias, kartais gyvybei pavojingas komplikacijas, kurios pažeidžia įvairius organus ar raumenų audinį. Dažniausios komplikacijos yra šios:
Kvėpavimo nepakankamumas
Ši būklė išsivysto tada, kai plaučiai nepajėgia aprūpinti kraujo pakankamu deguonies kiekiu. Tokiais atvejais reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, kai kvėpavimą laikinai perima speciali medicininė įranga.
Ūminis inkstų pažeidimas
Kai inkstai nustoja tinkamai funkcionuoti, jie nebegali pašalinti iš kraujo medžiagų apykaitos atliekų. Ši būklė gydoma vaistais arba, sunkesniais atvejais, taikoma dializė, kurios metu kraujas filtruojamas specialiu aparatu.
Encefalopatija
Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip sumišimas, koordinacijos problemos ar kalbos sutrikimai, gali progresuoti ir tapti ryškesni ligos eigoje.
Empiema
Empiema – tai pūlių sankaupos pleuros ertmėje aplink plaučius. Tokiais atvejais gali prireikti krūtinės ląstos drenavimo, kad susikaupęs skystis būtų pašalintas.
Širdies audinio uždegimas
Bakterinė infekcija gali paveikti širdį ir sukelti uždegiminius procesus. Kai kuriais atvejais ši komplikacija valdoma medikamentiniu gydymu.
Rabdomiolizė
Tai būklė, kai dėl raumenų pažeidimo pradeda irti raumenų ląstelės, o jų skilimo produktai patenka į kraują. Gydymas nukreiptas į toksinių medžiagų šalinimą iš organizmo ir komplikacijų prevenciją.
Ar galima išgyventi susirgus legionierių liga?
Legionierių liga laikoma sunkia infekcine liga, tačiau dauguma pacientų pasveiksta, ypač jei gydymas pradedamas laiku. Taikant tinkamą antibakterinį gydymą, mirtingumas nuo Legionella sukeltų plaučių infekcijų siekia apie 5–10 procentų.
Negydoma legionierių liga yra žymiai pavojingesnė – tokiais atvejais mirties rizika gali siekti nuo 30 iki 80 procentų, priklausomai nuo paciento būklės, amžiaus ir gretutinių ligų.
Kaip sumažinti legionierių ligos riziką?
Legionierių ligos prevencija labai priklauso nuo tinkamos vandens ir oro sistemų priežiūros. Pastatų administratoriai ir techniniai prižiūrėtojai gali reikšmingai sumažinti užsikrėtimo riziką reguliariai prižiūrėdami, valydami ir dezinfekuodami vandens tiekimo bei vėdinimo sistemas, ypač dideliuose pastatuose, kur vanduo gali užsistovėti ir sudaryti palankias sąlygas Legionella bakterijoms daugintis.
Kaip sumažinti riziką namų aplinkoje?
Asmeninėje aplinkoje taip pat galima imtis priemonių, padedančių apsisaugoti nuo legionierių ligos. Svarbu reguliariai ir kruopščiai valyti bei prižiūrėti:
- dušo galvutes;
- vandens čiaupus;
- sūkurines vonias;
- oro drėkintuvus.
Šie įrenginiai turi būti valomi pagal gamintojų rekomendacijas, siekiant išvengti bakterijų kaupimosi ir plitimo per vandens aerozolius.
Papildomai rekomenduojama nenaudoti paprasto vandens vietoje specialaus langų plovimo skysčio automobilio valytuvų sistemoje, nes stovintis vanduo šioje sistemoje taip pat gali tapti palankia terpe mikroorganizmams daugintis.
Šaltiniai
- World Health Organization (WHO). Legionellosis.Pasaulio sveikatos organizacijos apžvalga apie legioneliozės epidemiologiją, perdavimo kelius, prevenciją ir protrūkių valdymą.
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Legionella (Legionnaires’ Disease and Pontiac Fever).Išsamūs klinikiniai, diagnostiniai, gydymo ir prevencijos duomenys, dažnai cituojami moksliniuose darbuose.
- European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Legionnaires’ disease – Factsheet and surveillance reports.Europinis kontekstas, epidemiologinė stebėsena, rizikos veiksniai ir visuomenės sveikatos rekomendacijos.
- Phin, N., Parry-Ford, F., Harrison, T. et al. Epidemiology and clinical management of Legionnaires’ disease.The Lancet Infectious Diseases.Recenzuotas mokslinis straipsnis, apimantis patogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymo strategijas.













