SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Lytiškai plintančios ligos

Kaip sužinoti, ar esu užsikrėtęs (-usi) ŽPV?

Erika Kazlauskaitė Paskelbė Erika Kazlauskaitė
2026 7 balandžio
Kategorija Lytiškai plintančios ligos
0
Kaip sužinoti, ar esu užsikrėtęs (-usi) ŽPV?
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?

Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?

2026 18 balandžio
Ar liposakcija saugi?

Ar liposakcija saugi?

2026 18 balandžio

Ar Parkinsono liga yra paveldima?

2026 18 balandžio

Ar psoriazė užkrečiama? Ne, psoriazė nėra užkrečiama.

2026 18 balandžio

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai dažna infekcija, kuri neretai nesukelia jokių pastebimų simptomų. Dėl to žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Kai požymiai vis dėlto atsiranda, jie dažniausiai pasireiškia lytinių organų ar išangės srities karpomis.

Turinys
  1. 1.Kokie simptomai gali pasireikšti
    • 1.1Burnos ir ryklės sritis
    • 1.2Lytinių organų ir išangės sritis
  2. 2.Mažos ir didesnės rizikos ŽPV tipai
  3. 3.Kaip nustatoma ŽPV infekcija
  4. 4.Ką daryti įtariant ŽPV
  5. 5.Esmė

Pagal dabartines medicinos žinias yra daugiau kaip 200 ŽPV tipų, o daugiau nei 40 jų gali būti perduodami lytinių santykių metu. Skirtingi viruso tipai sukelia nevienodus pokyčius: vieni dažniau lemia karpas, kiti gali sukelti ląstelių pakitimų, kurie ilgainiui didina tam tikrų vėžinių susirgimų riziką.

Medicinos praktikoje pastebima, kad didelė dalis ŽPV infekcijų praeina savaime: maždaug 90 % atvejų organizmas virusą nuslopina per maždaug 2 metus be specifinio gydymo. Vis dėlto ŽPV vertėtų vertinti rimtai, nes infekcija tuo laikotarpiu gali būti perduodama kitiems, o kai kurie viruso tipai siejami su didesne onkologinių ligų rizika.

Kokie simptomai gali pasireikšti

Požymiai priklauso nuo to, kurią kūno vietą ŽPV paveikia, ir nuo konkretaus viruso tipo.

Burnos ir ryklės sritis

Jei ŽPV pažeidžia burnos ar gerklės gleivinę, galimi šie simptomai:

  • užkimimas;
  • gerklės skausmas;
  • užsitęsęs kosulys;
  • burnos ar gerklės gleivinės pažeidimai;
  • padidėję kaklo (gerklės srities) limfmazgiai.

Lytinių organų ir išangės sritis

Dažniausias pasireiškimas šiose vietose – karpos. Jos gali atrodyti įvairiai:

  • smulkūs gumbeliai arba jų sankaupos;
  • iškilę arba visai plokšti pakitimai;
  • primenantys žiedinį kopūstą;
  • kūno spalvos arba balkšvi.

Kartais tokie pakitimai sukelia niežėjimą, diskomfortą ar kraujavimą aplinkinėje srityje.

Nors lytinių organų karpos pasitaiko dažniausiai, karpos gali atsirasti ir kitose vietose, pavyzdžiui, ant rankų, pėdų ar kitų kūno sričių.

Svarbu suprasti, kad gumbeliai ar „spuogeliai“ lytinių organų srityje ne visada reiškia ŽPV. Jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pūslelinės, cistų, įaugusių plaukų ar odos uždegimo. Todėl tiksliausia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins pakitimus, nustatys priežastį ir aptars tinkamiausią taktiką.

Mažos ir didesnės rizikos ŽPV tipai

Klinikinėje praktikoje ŽPV tipai dažnai skirstomi į mažos ir didesnės rizikos pagal tai, kiek jie siejami su vėžinių susirgimų atsiradimu.

  • Mažos rizikos tipai dažniau sukelia karpas ir įprastai nėra siejami su vėžiu.
  • Didesnės rizikos tipai siejami su didesne tikimybe vystytis tam tikroms onkologinėms ligoms, pavyzdžiui, gimdos kaklelio, išangės ar burnaryklės srities vėžiui.

Ankstyvose stadijose tiek mažos, tiek didesnės rizikos infekcija gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl vien pagal savijautą jos patikimai atpažinti neįmanoma.

Kaip nustatoma ŽPV infekcija

Patikimiausias būdas sužinoti, ar yra ŽPV, – medicininiai tyrimai. Šiuo metu klinikinėje praktikoje plačiausiai taikomi tyrimai makštį turintiems asmenims, nes galima atlikti diagnostiką iš gimdos kaklelio mėginių.

Vienas iš būdų – laboratorinis ŽPV (DNR) tyrimas, padedantis nustatyti, ar infekcija priklauso didesnės ar mažos rizikos grupei.

Taip pat naudojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas), kurio metu paimamos gimdos kaklelio ląstelės ir įvertinama, ar nėra netipinių pakitimų. Jei randama pakitimų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, kad būtų aiškiau, ar jie susiję su ŽPV ir kokia gali būti rizika.

Svarbu pabrėžti: netipinis citologinio tyrimo atsakymas savaime nereiškia vėžio. Vis dėlto tokia ankstyva patikra padeda laiku pastebėti pokyčius ir sumažinti komplikacijų tikimybę, o kai kuriais atvejais leidžia nustatyti ir jau esantį gimdos kaklelio vėžį.

Ką daryti įtariant ŽPV

Jeigu įtariate ŽPV arba pastebite karpas, neįprastus darinius ar gleivinės pažeidimus, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas gali pasiūlyti reikalingus tyrimus ir įvertinti, ar pakitimai būdingi ŽPV, ar labiau tikėtina kita priežastis.

Kai kuriais atvejais gali būti atliekama biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys iš karpos ar pažeistos vietos ir ištiriamas laboratorijoje. Tai padeda tiksliau nustatyti pakitimo pobūdį.

Jei reguliariai atliekate gimdos kaklelio patikrą, kartais tuo pačiu metu gali būti atliekamas ir ŽPV įvertinimas. Vis dėlto, jei kyla nerimas dėl galimos infekcijos, svarbu tai aptarti su gydytoju – pagal simptomus ir individualius rizikos veiksnius jis gali rekomenduoti tinkamiausią ištyrimo planą.

Esmė

ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, kuris dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl profilaktiniai patikrinimai ir dėmesys kūno pokyčiams yra svarbūs. Pastebėjus karpas ar neįprastus pažeidimus, vertėtų nelaukti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Ankstyvas įvertinimas ir stebėsena padeda sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Erika Kazlauskaitė

Erika Kazlauskaitė

Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą. Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus. Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.

Susiję Pranešimai

Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?
Ligų simptomai

Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 18 balandžio
Ar liposakcija saugi?
Operacijos

Ar liposakcija saugi?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 18 balandžio
Ar Parkinsono liga yra paveldima?
Ligos

Ar Parkinsono liga yra paveldima?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 18 balandžio
Kitas įrašas
**Seksualumas ir LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga)**

**Seksualumas ir LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga)**

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
skauda desini sona prie sonkauliu

Skausmas po dešiniuoju šonkauliu

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?

Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?

2026 18 balandžio
Ar liposakcija saugi?

Ar liposakcija saugi?

2026 18 balandžio
Ar Parkinsono liga yra paveldima?

Ar Parkinsono liga yra paveldima?

2026 18 balandžio
Ar psoriazė užkrečiama? Ne, psoriazė nėra užkrečiama.

Ar psoriazė užkrečiama? Ne, psoriazė nėra užkrečiama.

2026 18 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Diabetas ir geltoni nagai: ar yra ryšys?
  • Ar liposakcija saugi?
  • Ar Parkinsono liga yra paveldima?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.