Vidurių užkietėjimas atsiranda, kai tuštinimasis tampa retesnis, o išmatos sunkiai išsiskiria. Tai dažniausiai įvyksta dėl mitybos ar gyvenimo ritmo pokyčių arba nepakankamo skaidulų kiekio maiste. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stiprų skausmą, pastebite kraują išmatose arba vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei tris savaites.
Kas yra vidurių užkietėjimas?
Mažiau nei trys tuštinimosi epizodai per savaitę yra techniškai apibrėžiami kaip vidurių užkietėjimas. Tačiau tuštinimosi dažnis kiekvienam žmogui gali labai skirtis. Kai kurie žmonės tuštinasi kelis kartus per dieną, o kiti – tik vieną ar du kartus per savaitę. Koks bebūtų jūsų tuštinimosi ritmas, jis yra unikalus ir normalus, kol jis ženkliai nesiskiria nuo jūsų įprasto modelio.
Nepaisant individualaus tuštinimosi dažnio, viena taisyklė yra aiški: kuo ilgiau laukiate iki kito tuštinimosi, tuo sunkiau išmatoms praeiti. Kiti pagrindiniai vidurių užkietėjimo požymiai:
- Išmatos yra sausos ir kietos.
- Tuštinimasis yra skausmingas, o išmatos sunkiai praeina.
- Jaučiate, kad žarnynas nėra pilnai išsituštinęs.
Kaip atsiranda vidurių užkietėjimas?
Vidurių užkietėjimas atsiranda, kai jūsų storoji žarna (gaubtinė žarna) sugeria per daug vandens iš išmatų. Tai džiovina išmatas, todėl jos tampa kietos ir sunkiai išstumiamas iš kūno.
Norint suprasti procesą, verta prisiminti, kad maistas, keliaudamas per virškinamąjį traktą, palaipsniui praranda maistines medžiagas. Iš dalies suvirškintas maistas (atliekos), kuris pereina iš plonosios žarnos į storąją, tampa išmatomis. Storoji žarna iš šių atliekų sugeria vandenį, todėl jos tampa tvirtesnės. Jei yra vidurių užkietėjimas, maistas gali judėti per lėtai per virškinamąjį traktą. Tai suteikia storojoje žarnoje per daug laiko sugerti vandenį iš atliekų, todėl išmatos tampa sausos, kietos ir sunkiai išstumiamos.
Kas sukelia vidurių užkietėjimą?
Vidurių užkietėjimą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant gyvenimo būdo ypatumus, vaistus ir medicinines būkles.
Gyvenimo būdo veiksniai
Dažniausios gyvenimo būdo priežastys, kurios sukelia vidurių užkietėjimą:
- Nepakankamas skaidulų vartojimas.
- Nepakankamas vandens vartojimas (dehidratacija).
- Nepakankamas fizinis aktyvumas.
- Kasdieninės rutinos pokyčiai, pavyzdžiui, kelionės, valgymo ar miego režimo keitimas.
- Didelis pieno ar sūrio vartojimas.
- Stresas.
- Atsispyrimas norui tuštintis.
Vaistai
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir kai kurie vaistai, tokie kaip:
- Stiprūs skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, narkotikai, turintys kodeino, oksikodono (Oxycontin®) ir hidromorfono (Dilaudid®).
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID), tokie kaip ibuprofenas (Advil®, Motrin®) ir naproksenas (Aleve®).
- Antidepresantai, įskaitant selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), kaip fluoksetinas (Prozac®), arba triciklius antidepresantus, kaip amitriptilinas (Elavil®).
- Antacidai su kalciu ar aliuminiu, tokie kaip Tums®.
- Geležies papildai.
- Vaistai nuo alergijos, tokie kaip antihistaminai (pvz., difenhidraminas [Benadryl®]).
- Kai kurie kraujospūdį reguliuojantys vaistai, įskaitant kalcio kanalų blokatorius (pvz., verapamilis [Calan SR®], diltiazemas [Cardizem®] ir nifedipinas [Procardia®]) ir beta blokatorius (pvz., atenololis [Tenormin®]).
- Psichiatrijos vaistai, kaip klozapinas (Clozaril®) ir olanzapinas (Zyprexa®).
- Vaistai nuo traukulių, tokie kaip fenitoinas ir gabapentinas.
- Vaistai nuo pykinimo, tokie kaip ondansetronas (Zofran®).
Daugelis vaistų gali sukelti vidurių užkietėjimą. Jei turite klausimų ar abejonių dėl vaistų, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą arba vaistininką.
Medicininės būklės
Medicininės ir sveikatos būklės, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, yra šios:
- Endokrininės būklės, tokios kaip sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė), diabetas, uremija ir hiperkalcemija.
- Kolorektalinis vėžys.
- Dirgliosios žarnos sindromas (IBS).
- Divertikulitas.
- Išmatų sulaikymo disfunkcija. Tai yra defektas dubens dugno raumenų koordinacijoje. Šie raumenys palaiko dubens ir apatinės pilvo dalies organus ir yra būtini norint tinkamai tuštintis.
- Sunkiai paaiškinamas tuštinimosi sutrikimas. Kartais nežinomos ar sudėtingos priežastys gali sutrikdyti normalų tuštinimąsi.
- Žarnyno pseudo-obstrukcija. Kartais storosios žarnos motorinė sistema gali laikinai paralyžiuotis (kaip paralyžiniame ileuse ar Ogilvie sindrome).
- Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip stuburo traumos, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ir insultas.
- Tinginio žarnos sindromas. Tai būklė, kai storosios žarnos susitraukimai yra per silpni, kad išstumtų išmatas.
- Žarnyno obstrukcija.
- Struktūriniai virškinamojo trakto defektai (pvz., fistulės, storosios žarnos atrezija, volvulus, intususcepcija, neišsivystęs išangės anga arba malrotacija).
- Daugybė organų ligų, tokių kaip amiloidozė, vilkligė ir skleroderma.
- Nėštumas.
Kokie yra vidurių užkietėjimo simptomai?
Vidurių užkietėjimo simptomai yra:
- Mažiau nei trys tuštinimaisi per savaitę.
- Išmatos yra sausos, kietos ir/arba gumbėtos.
- Išmatos sunkiai ar skausmingai praeina.
- Jaučiate pilvo skausmą ar spazmus.
- Jaučiatės išsipūtę ir jaučiate pykinimą.
- Jaučiate, kad žarnynas nėra visiškai išsituštinęs po tuštinimosi.
Kokie yra vidurių užkietėjimo rizikos veiksniai?
Vidurių užkietėjimą gali patirti bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau tam tikri rizikos veiksniai padidina tikimybę patirti nuolatinį vidurių užkietėjimą („lėtinį vidurių užkietėjimą“). Šie veiksniai yra:
- Amžius. Vyresni nei 65 metų žmonės dažnai yra mažiau aktyvūs, jų medžiagų apykaita yra lėtesnė, o jų virškinimo traktas susitraukia mažesne jėga nei anksčiau.
- Buvimas moterimi, ypač nėštumo metu ir po gimdymo. Hormonų pokyčiai gali padidinti polinkį į vidurių užkietėjimą. Vaisiaus spaudimas gimdoje gali sulėtinti išmatų judėjimą per žarnyną.
- Nepakankamas skaidulų kiekis maiste. Skaidulos padeda maistui judėti per virškinimo sistemą.
- Tam tikrų vaistų vartojimas.
- Tam tikros neurologinės (smegenų ir nugaros smegenų ligos) bei virškinimo sistemos ligos.
Ar vidurių užkietėjimas gali sukelti vidinę žalą ar sukelti kitų sveikatos problemų?
Yra keletas komplikacijų, kurios gali atsirasti, jei nepasireiškia minkštas ir reguliarus tuštinimasis. Kai kurios komplikacijos apima:
- Ištinusios ir uždegusios venos tiesiojoje žarnoje (hemorojus).
- Ašaros išangės gleivinėje nuo sukietėjusių išmatų, bandant jas išstumti (analinės įplėšos).
- Infekcija divertikulėse (kišenėlėse), kurios kartais susidaro storosios žarnos sienelėje dėl įstrigusių ir užsikrėtusių išmatų (divertikulitas).
- Per didelis išmatų kaupimasis tiesiojoje žarnoje ir išangėje (fekalinė impakcija).
- Dubens dugno raumenų pažeidimai nuo per ilgo stanginimosi tuštinimosi metu. Šie raumenys padeda kontroliuoti šlapimo pūslę, ir per ilgas stanginimasis gali sukelti šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės (stresinę šlapimo nelaiką).
Ar vidurių užkietėjimas gali sukelti toksinų kaupimąsi organizme ir priversti jus susirgti?
Tai paprastai nėra dažna problema. Nors užkietėjus jūsų storoji žarna ilgiau laiko išmatas, o tai sukelia diskomfortą, tai yra išplečiamas konteineris atliekoms. Toksinų nutekėjimas į organizmą (toksinis megakolonas) atsiranda tik sergant sunkia storosios žarnos liga.
Vidurių užkietėjimo diagnozavimas
Gydytojas pradės nuo klausimų apie jūsų medicininę istoriją, gyvenimo būdą ir įpročius bei tuštinimosi dažnį. Jis taip pat atliks fizinį tyrimą ir gali atlikti tiesiosios žarnos tyrimą. Tai greita apžiūra, kurios metu gydytojas įstato pirštą į jūsų tiesiąją žarną, kad patikrintų, ar nėra problemų, pvz., guzų.
Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti vidurių užkietėjimo priežastį:
- Kraujo, išmatų ir šlapimo tyrimai: Šie tyrimai tikrina hormonus ir tokias ligas kaip diabetas, anemija ar vėžys. Taip pat nustatoma, ar yra infekcija ar uždegimas.
- Kolonoskopija ar sigmoidoskopija: Gydytojas įterpia mažytę kamerą į jūsų tiesiąją žarną ir storąją žarną, kad patikrintų galimas problemas.
- Vaizdiniai tyrimai: Rentgeno nuotraukos, kompiuterinės tomografijos (CT) ar magnetinio rezonanso (MRI) tyrimai gali padėti gydytojui pamatyti, ar jūsų virškinimo sistemoje nėra kažko neįprasto.
- Žarnyno funkcijos tyrimai: Defekografija, anorektinė manometrija, baliono išstūmimas, radioaktyvūs žymenys ir scintigrafija yra tyrimai, kurie tikrina, kaip veikia jūsų storosios žarnos funkcija ir kaip išmatos juda per žarnyną.
Vidurių užkietėjimo gydymas
Jei jūsų vidurių užkietėjimas nepraeina po gyvenimo būdo pokyčių ir nereceptinių vaistų, gydytojas gali paskirti stipresnius vaistus, tokius kaip:
- Lubiprostonas (Amitiza)
- Linaklotidas (Linzess)
- Laktuliozė (Cephulac®, Kristalose®)
- Plekanatidas (Trulance)
- Prukalopridas (Motegrity)
Jei jūsų vidurių užkietėjimą sukelia opioidiniai skausmo vaistai, gydytojas gali paskirti:
- Metilnaltreksonas (Relistor)
- Naldemedinas (Symproic)
- Naloksegolis (Movantik)
Šie vaistai padeda neutralizuoti opioidų poveikį išmatų judėjimui per storąją žarną.
Chirurgija dėl vidurių užkietėjimo
Vidurių užkietėjimo atveju chirurgijos greičiausiai neprireiks. Tačiau jei problema susijusi su jūsų storosios žarnos struktūra, operacija gali padėti išspręsti šią problemą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Operacijos gali prireikti, jei:
- Yra išangės įplyšimas
- Žarnyno blokada
- Žarnyno susiaurėjimas
- Tiesiosios žarnos griuvimas į makštį
Vidurių užkietėjimo prevencija
Kai vidurių užkietėjimas praeis, galite išvengti jo pasikartojimo laikydamiesi šių patarimų:
- Valgykite daugiau maisto, kuriame gausu skaidulų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų
- Valgykite mažiau maisto, kuriame mažai skaidulų, pavyzdžiui, perdirbtų produktų ir mėsos
- Valgykite maisto, kuriame yra probiotikų, pavyzdžiui, jogurto ir kefyro
- Bent 30 minučių per dieną sportuokite ar būkite aktyvūs
- Gerkite bent aštuonias stiklines vandens per dieną
- Venkite alkoholio ir kofeino, kurie gali dehidratuoti
- Sudarykite tuštinimosi grafiką, pavyzdžiui, tuštinkitės po pusryčių ryte
- Eikite į tualetą, kai tik pajuntate norą, ir nepalaukite
- Vartokite skaidulų papildus
- Vartokite magnio papildus
- Laikykite maisto dienoraštį ir venkite maisto, kuris sukelia vidurių užkietėjimą
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.