Uždegiminė žarnyno liga (IBD) apima ligas, kurios sukelia lėtinį uždegimą jūsų virškinimo trakte. Dažniausiai pasitaikančios IBD formos yra Krono liga ir opinis kolitas. Šių ligų simptomai gali staiga sustiprėti (paūmėjimai) ir sukelti intensyvius pilvo spazmus, viduriavimą bei kraujo buvimą išmatose. Tačiau IBD gali paveikti ne tik jūsų virškinamąjį traktą — ji taip pat gali daryti įtaką bendram fiziniam, emociniam ir psichologiniam sveikatos būklei.
Uždegiminė žarnyno liga yra lėtinė ir neišgydoma liga. Tai gali skambėti liūdnai, tačiau yra gydymo būdų, kurie padeda valdyti IBD simptomus, ir žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad liga kuo mažiau paveiktų jūsų gyvenimą.
Uždegiminės žarnyno ligos tipai
Pagrindinės uždegiminės žarnyno ligos (IBD) yra Krono liga ir opinis kolitas:
- Krono liga: Ši liga sukelia opos jūsų virškinimo trakte. Ji gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį – nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai vystosi plonojoje žarnoje ir viršutinėje storojoje žarnoje.
- Opinis kolitas (UC): UC sukelia storosios žarnos patinimą ir opas. Liga dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali plisti į visą storąją žarną arba jos dalį.
Kokie yra uždegiminės žarnyno ligos simptomai?
IBD simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Jie gali pasireikšti epizodiškai, vadinami paūmėjimais, ir ne visada galima numatyti, kada jie atsiras. Kai simptomai išnyksta po gydymo, sakoma, kad liga yra remisijoje. Dažniausi IBD simptomai yra:
- Apatinės pilvo dalies skausmas, kuris gali būti panašus į mėšlungį.
- Kraujas išmatose.
- Lėtinis viduriavimas.
- Nuovargis.
- Neplanuotas svorio kritimas.
Kas sukelia uždegiminę žarnyno ligą?
IBD atsiranda, kai imuninės sistemos ląstelės virškinimo trakte klaidingai atakuoja sveikus audinius, sukeldamos uždegimą, kuris lemia Krono ligą arba opinį kolitą. Tyrėjai nežino tikslios priežasties, kodėl tai vyksta, tačiau jie tiria tam tikrų genų mutacijas, kurios paprastai:
- Padeda reguliuoti imuninę sistemą, kad ji nesureaguotų pernelyg stipriai, kai aptinkami svetimkūniai.
- Paveikia žarnyno gleivinę (mukozinę barjerą), kuri yra pirmoji gynybos linija žarnyne.
- Kontroliuoja bakterijų augimą žarnyne.
Kai šie genai mutuoja, padidėja IBD rizika. Tokius genus mokslininkai vadina jautrumo genais, ir jų yra daugiau nei 160. Jei paveldėjote kai kuriuos iš šių genų, kasdienės veiklos gali išprovokuoti IBD simptomus, nors jos nesukelia ligos. Dažniausi IBD sukėlėjai yra:
- Antibiotikai.
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID).
- Rūkymas.
- Stresas.
Tyrėjai taip pat tiria, ar žarnyno mikrobiomo problemos gali prisidėti prie lėtinio uždegimo, kuris sukelia IBD.
Ar maistas gali sukelti IBD simptomus?
Maistas pats savaime IBD simptomų nesukelia, tačiau galite pastebėti, kad kai kurie maisto produktai arba gėrimai pablogina simptomus. Kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai, tačiau dažniausiai simptomus gali pabloginti:
- Alkoholiniai gėrimai.
- Kofeino turintys gėrimai.
- Gazuoti gėrimai.
- Pieno produktai.
- Maistas, kuriame gausu skaidulų.
- Riebus maistas.
Kokie yra IBD rizikos veiksniai?
Didžiausias rizikos veiksnys yra šeimos istorija. Tyrimai rodo, kad nuo 5% iki 20% žmonių, sergančių IBD, turi artimą šeimos narį (tėvą, brolį, seserį ar vaiką), kuris taip pat serga IBD.
Kokios gali būti uždegiminės žarnyno ligos komplikacijos?
IBD gali sukelti kitų medicininių būklių virškinamajame trakte ir už jo ribų. Kai kurios iš jų gali būti neatidėliotinos medicininės situacijos arba sunkios ligos, įskaitant:
- Storosios žarnos vėžį: IBD padidina storosios žarnos vėžio riziką.
- Žarnos perforaciją: Simptomai apima stiprų pilvo skausmą, mėšlungį, pilvo išsipūtimą ir jautrumą liesti pilvą.
- Toksinį megakoloną: Simptomai apima kraujingą viduriavimą, stiprų pilvo skausmą ir jautrumą liesti pilvą.
Kitos IBD komplikacijos, kurios veikia virškinamąjį traktą, yra analinė fistulė ir analinė stenozė. Analinė stenozė įvyksta, kai analinis kanalas susiaurėja, todėl sunku pašalinti išmatas.
IBD taip pat gali padidinti kitų komplikacijų riziką, tokių kaip:
- Anemija (mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis).
- Kraujo krešuliai.
- Akių skausmas ir sudirginimas.
- Inkstų akmenys.
- Burnos opos.
- Kepenų ligos, tokios kaip cirozė ir pirminis sklerozuojantis cholangitas.
- Malabsorbcija ir mitybos trūkumai.
- Sąnarių patinimas.
- Odos opos ir bėrimai.
- Silpni kaulai (osteoporozė).
Uždegiminės žarnyno ligos komplikacijos
Opinis kolitas ir Krono liga turi bendrų komplikacijų, taip pat specifinių, būdingų kiekvienai ligai. Bendros abiejų ligų komplikacijos gali būti:
- Storosios žarnos vėžys: Turint opinį kolitą ar Krono ligą, kuri pažeidžia didžiąją dalį storosios žarnos, padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Vėžio patikra, naudojant kolonoskopiją, paprastai prasideda po 8–10 metų nuo ligos diagnozės. Pasitarkite su savo gydytoju, kada ir kaip dažnai reikėtų atlikti šį tyrimą.
- Odos, akių ir sąnarių uždegimas: Tam tikri sutrikimai, įskaitant artritą, odos pažeidimus ir akių uždegimą (uveitą), gali pasireikšti IBD paūmėjimų metu.
- Vaistų šalutinis poveikis: Tam tikri IBD gydymo vaistai yra susiję su infekcijų rizika. Kai kurie gali padidinti tam tikrų vėžio formų riziką. Kortikosteroidai gali sukelti osteoporozę, padidėjusį kraujospūdį ir kitas ligas.
- Pirminis sklerozuojantis cholangitas: Ši reta būklė, pastebima žmonėms, sergantiems IBD, pasireiškia dėl uždegimo, sukeliančio randus tulžies latakuose. Randėjimas siaurina latakus, ribodamas tulžies tekėjimą, o tai gali sukelti kepenų pažeidimą.
- Kraujo krešuliai: IBD padidina kraujo krešulių susidarymo venose ir arterijose riziką.
- Sunki dehidratacija: Pernelyg dažnas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją.
Krono ligos komplikacijos gali apimti:
- Žarnyno obstrukcija: Krono liga pažeidžia visą žarnyno sienelės storį. Laikui bėgant tam tikros žarnyno dalys gali sustorėti ir susiaurėti, blokuodamos virškinimo turinio judėjimą. Gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta pažeista žarnyno dalis.
- Mitybos nepakankamumas: Viduriavimas, pilvo skausmas ir spazmai gali trukdyti valgyti arba trukdyti žarnynui tinkamai absorbuoti maistines medžiagas. Taip pat dažnai išsivysto anemija dėl mažo geležies ar vitamino B-12 kiekio.
- Fistulės: Kartais uždegimas gali praeiti per visą žarnyno sienelę, sukeldamas fistulę — netipinį junginį tarp skirtingų kūno dalių. Dažniausiai pasitaiko perianalinės fistulės (apie išangę), tačiau jos gali formuotis ir vidaus organuose arba pilvo sienelės srityje. Kartais fistulė gali tapti infekuota, suformuojant pūlingą kišenę, vadinamą abscesu.
- Analinė įplėša: Tai nedidelis plyšimas audinyje, kuris dengia išangę arba odą aplink išangę, kur gali atsirasti infekcija. Tai dažnai siejama su skausmingu tuštinimusi ir gali sukelti perianalinę fistulę.
Opinio kolito komplikacijos gali apimti:
- Toksinis megakolonas: Opinis kolitas gali sukelti greitą storosios žarnos išsiplėtimą ir patinimą – tai pavojinga būklė, vadinama toksiniu megakolonu.
- Storosios žarnos perforacija: Skylė storosios žarnos sienelėje dažniausiai atsiranda dėl toksinio megakolono, tačiau gali atsirasti ir pati savaime.
Kaip diagnozuojama uždegiminę žarnyno ligą?
Gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir paklaus jūsų apie simptomus, įskaitant tai, kiek laiko jie trunka, ar simptomai yra lengvi ar sunkūs, ir ar jie pasireiškia periodiškai. Taip pat gali būti paskirti šie tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (CBC).
- Kapsulinė endoskopija.
- Kolonoskopija.
- Kompiuterinė tomografija (CT).
- Endoskopinė ultragarsinė tyrimo technika (EUS).
- Lanksti sigmoidoskopija.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Viršutinė endoskopija.
Kaip gydoma uždegiminė žarnyno liga (IBD)?
Gydymas priklauso nuo IBD tipo, tačiau visų gydymo būdų tikslas yra sukelti ligos remisiją ir ją palaikyti. Gydytojas gali paskirti vaistų, kurie padeda palengvinti simptomus. Kai kuriais atvejais, jei vaistai neveikia, gali prireikti operacijos.
Vaistai
Apskritai, IBD gydymui naudojami vaistai yra skirti uždegimo kontrolei ir imuninės sistemos atsako reguliavimui. Gydytojai gali skirti tuos pačius vaistus tiek Krono ligai, tiek opiniam kolitui gydyti. Vaistai gali būti:
- Antibiotikai: Jei yra infekcija dėl analinės fistulės, gali būti skiriami antibiotikai.
- Antidiarėjiniai vaistai: Jei sergate Krono liga, gydytojas gali skirti vaistų, tokių kaip loperamidas (Imodium® A-D).
- Biologiniai vaistai: Šie vaistai ramina imuninę sistemą, kad ji nereaguotų per stipriai ir nesukeltų uždegiminės žarnyno ligos.
- Kortikosteroidai: Šie vaistai gali būti skiriami uždegimui malšinti.
- Imunomoduliatoriai ir imunosupresantai: Šie vaistai taip pat padeda nuraminti imuninę sistemą.
Chirurgija
IBD gydymas vaistais gali padėti kontroliuoti simptomus daugelį metų. Tačiau jei vaistai tampa neveiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurgines procedūras, tokias kaip kolektomija (dalinis arba visiškas storosios žarnos pašalinimas).
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
