Širdies ritmo sutrikimai

Širdies aritmija yra nereguliarus širdies ritmas. Ji atsiranda, kai elektriniai signalai, kurie valdo širdies plakimą, neveikia tinkamai. Dėl to širdis gali plakti per greitai, per lėtai arba nereguliariai.

Aritmija gali būti jaučiama kaip virpėjimas, stiprus širdies plakimas arba lenktyniaujantis ritmas. Kai kurios aritmijos yra nekenksmingos, tačiau kitos gali sukelti gyvybei pavojingus simptomus.

Tam tikrais atvejais greitas ar lėtas širdies plakimas yra normalus. Pavyzdžiui, širdies ritmas gali pagreitėti mankštinantis arba sulėtėti miegant.

Širdies aritmijos gydymas gali apimti vaistus, prietaisus, tokius kaip širdies stimuliatoriai, arba procedūras ar operacijas. Gydymo tikslai yra kontroliuoti arba pašalinti greitą, lėtą ar kitokį nereguliarų širdies ritmą. Sveikas širdžiai gyvenimo būdas gali padėti išvengti širdies pažeidimų, kurie gali išprovokuoti kai kurias aritmijas.

Širdies aritmijų tipai

Širdies aritmijos paprastai grupuojamos pagal širdies ritmo greitį:

• Supraventrikulinės aritmijos: Šios prasideda širdies prieširdžiuose (viršutinėse širdies kamerose). „Supraventrikulinės” reiškia virš skilvelių arba apatinių širdies kamerų.
• Ventrikulinės aritmijos: Šios prasideda širdies skilveliuose arba apatinėse kamerose.
• Bradikardija ir mazginiai ritmai: Šie gali atsirasti dėl problemų su širdies laidumo sistema, pvz., sinoatrialiniu (SA) mazgu, atrioventrikuliniu (AV) mazgu ar His-Purkinje tinklu.

Kaip rimta yra širdies aritmija?

Kai kurios aritmijos formos yra nekenksmingos ir nereikalauja gydymo, o kitos gali padidinti širdies sustojimo riziką. Dauguma aritmijų yra tarp šių dviejų kraštutinumų. Gydytojas gali nustatyti, kokio tipo aritmiją turite, ir ar jums reikia gydymo.

Širdies aritmijos įspėjamieji ženklai

Širdies aritmijos simptomai gali būti:

• Širdies permušimai.
• Galvos svaigimas arba lengvumo jausmas.
• Nualpimo epizodai.
• Dusulys.
• Krūtinės diskomfortas.
• Silpnumas arba nuovargis.

Kartais širdies aritmija gali būti „tyli“ ir nesukelti jokių simptomų.

Kas sukelia širdies aritmiją?

Aritmijos priežastys gali būti šios:

• Koronarinė širdies liga.
• Dirglūs audiniai širdyje (dėl genetinių arba įgytų priežasčių).
• Aukštas kraujospūdis.
• Širdies raumens pokyčiai (kardiomiopatija).
• Širdies vožtuvų sutrikimai.
• Elektrolitų disbalansas kraujyje.
• Širdies priepuolio padaryta žala.
• Gijimo procesas po širdies operacijos.
• Kitos medicininės būklės.

Kas yra pagrindinė aritmijos priežastis?

Dauguma aritmijų atsiranda dėl problemų su širdies arterijomis, vožtuvais ar raumenimis.

Kokie yra širdies aritmijos rizikos veiksniai?

Širdies aritmijos rizikos veiksniai apima:

• Tabako produktų vartojimą.
• Alkoholio vartojimą.
• Gėrimų ir maisto, kuriuose yra kofeino, vartojimą.
• Stimuliatorių, tokių kaip peršalimo vaistai ar augaliniai papildai, vartojimą.
• Aukštą kraujospūdį.
• KMI (kūno masės indeksą) didesnį nei 30.
• Aukštą cukraus kiekį kraujyje.
• Miego apnėją.

Kokios yra aritmijos komplikacijos?

Be gydymo aritmijos gali sukelti šias komplikacijas:

• Širdies raumens silpnėjimą (kardiomiopatiją).
• Širdies sustojimą.
• Insultą.

Kaip gydoma aritmija?

Aritmijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo. Kai kuriais atvejais gydymas gali būti nereikalingas. Širdies aritmijos gydymo galimybės apima:

• Vaistus.
• Gyvenimo būdo pokyčius.
• Terapijas.
• Prietaisus.
• Chirurgiją.

Vaistai

Yra daug vaistų, kurie gali gydyti aritmijas. Kadangi kiekvienas žmogus yra skirtingas, gali prireikti išbandyti keletą vaistų ir dozių, kad būtų rastas tinkamiausias. Širdies aritmijos gydymui naudojami vaistai apima:

• Antiaritminiai vaistai, kurie konvertuoja aritmiją į sinusinį ritmą (normalų ritmą) arba padeda išvengti aritmijos.
• Vaistai, kurie kontroliuoja širdies ritmą.
• Antikoaguliantai ar antitrombocitiniai vaistai (pvz., varfarinas ar aspirinas), kurie sumažina kraujo krešulių susidarymo riziką.
• Vaistai, kurie gydo susijusias būkles, galinčias sukelti nenormalų širdies ritmą.

Svarbu žinoti:

• Savo vaistų pavadinimus.
• Kodėl juos vartojate.
• Kaip dažnai ir kokiu laiku juos vartoti.
• Galimą vaistų šalutinį poveikį.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti aritmijas. Šie pokyčiai gali apimti:

• Kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje valdymą.
• Tabako produktų vengimą.
• Alkoholio vartojimo sumažinimą.
• Kofeino ir stimuliatorių vengimą.
• Darbą siekiant sveiko svorio.

Terapijos

Be vaistų, kai kuriems žmonėms reikia specialių terapijų, kad būtų gydomas ar pašalinamas nereguliarus širdies ritmas. Gydytojas nustatys jums tinkamiausią gydymo būdą ir aptars su jumis šių terapijų naudą bei riziką.

Terapijos apima:

• Kardioversija: Elektros impulsas sinchronizuoja širdies ritmą ir leidžia normaliai ritmui atsinaujinti.
• Kateterio abliacija: Kateteris siunčia aukšto dažnio elektros energiją į mažą širdies audinio plotą, kad „atsijungtų“ nenormalus ritmo kelias. Ablacija gali gydyti daugumą supraventrikulinių tachikardijų (SVT), prieširdžių plazdėjimą, prieširdžių virpėjimą ir kai kurias skilvelių tachikardijas.
• Plaučių venų izoliacija: Šio tipo abliacija sukuria randų žiedus, kurie izoliuoja zonas, galinčias sukelti prieširdžių virpėjimą. Tai padeda žmonėms, kuriems dažnai pasireiškia paroksizminis arba nuolatinis prieširdžių virpėjimas.

Įrenginiai

Kardiologas gali įterpti tam tikrus prietaisus procedūros metu elektrofiziologijos laboratorijoje. Širdies aritmijai gydyti naudojami prietaisai:

• Nuolatinis širdies stimuliatorius: Šis prietaisas siunčia nedidelius elektros impulsus į širdies raumenį, kad palaikytų normalų širdies ritmą ir išvengtų per lėto širdies plakimo.
• Implantuojamas kardioverteris defibriliatorius (ICD): Šis prietaisas nuolat stebi širdies ritmą. Aptikus labai greitą, nenormalų ritmą, jis siunčia energiją į širdies raumenį, kad širdis grįžtų į normalų ritmą. Šis prietaisas gydo skilvelių tachikardiją ir skilvelių virpėjimą – gyvybei pavojingus širdies ritmus.
• Biventrikuliniai stimuliatoriai ir defibriliatoriai (taip pat vadinami širdies resynchronizacijos terapija arba CRT): Šie prietaisai padeda sinchronizuoti kairiojo skilvelio susitraukimus. Be laidų, einančių į dešinę širdies pusę, jie turi laidą, kuris eina į kairįjį skilvelį. Žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu ir nesinchronizuotais kairiojo skilvelio susitraukimais, gali prireikti šio prietaiso.

Chirurgija

Žmonėms, sergantiems aritmijomis, gali prireikti širdies operacijos dėl šių priežasčių:

• Gydyti širdies ligas, kurios gali sukelti aritmiją, įskaitant vožtuvų operaciją arba vainikinių arterijų šuntavimo operaciją.
• Maze procedūra gali ištaisyti prieširdžių virpėjimą, kuris nereaguoja į vaistus ar nechirurginį gydymą.
• Kai kuriais atvejais gydytojas gali naudoti minimaliai invazines ar chirurgines technikas, kad įterptų biventrikulinius stimuliatorių laidus (mažus laidelius) į jūsų širdį.

Gydymo komplikacijos ir šalutinis poveikis

Šalutinis poveikis ir komplikacijos priklauso nuo gydymo. Jie gali apimti:

• Aritmijos vaistai: Alerginės reakcijos, galvos svaigimas, galvos skausmai, kraujavimas, skrandžio sutrikimai.
• Kardioversija: Kraujo krešulių embolizacija, odos sumušimai, odos bėrimai.
• Kateterio abliacija: Kraujavimas, kraujo krešuliai, insultas, infekcija, venų ar širdies audinių pažeidimas.
• Plaučių venų izoliacija: Alerginė reakcija į dažus (jei naudojami), infekcija, širdies, stemplės ar venos pažeidimas, insultas.
• Įrenginiai: Prietaiso gedimas, infekcija, kraujavimas, plaučių kolapsas.
• Chirurgija: Kraujavimas, infekcija, insultas, širdies priepuolis, poreikis širdies stimuliatoriui.

Kada jausiu pagerėjimą po gydymo?

Gali prireikti šiek tiek laiko, kol bus rastas tinkamas vaistas ir dozė, kurie veikia jūsų aritmiją. Priklausomai nuo procedūros ar operacijos, atsigavimas gali trukti kelias savaites ar mėnesius. Jei jums buvo atlikta tokia procedūra kaip kateterio abliacija ar plaučių venų izoliacija, gali praeiti kelios savaitės, kol aritmijos išnyks, nes jūsų kūnas dar gyja. Gydytojas pasakys, ko tikėtis jūsų konkrečioje situacijoje.

Kaip diagnozuojama aritmija?

Sveikatos priežiūros specialistas gali pastebėti nereguliarų širdies ritmą, paimdamas jūsų pulsą ir klausydamasis širdies. Po simptomų įvertinimo ir fizinės apžiūros gydytojas gali paskirti diagnostinius tyrimus, kurie padės patvirtinti, kad turite aritmiją, bei nustatyti jos priežastį.

Galbūt norėsite kreiptis į elektrofiziologą – kardiologą, turintį papildomą specializuotą mokymą širdies ritmo sutrikimų diagnostikoje ir gydyme.

Kokie tyrimai atliekami aritmijai diagnozuoti?

Kai kurie tyrimai, skirti patikrinti, ar yra nereguliarus širdies ritmas ir susijusios ligos, apima:

• Elektrokardiograma (EKG): Tyrimas, matuojantis širdies elektrinę veiklą.
• Kraujo tyrimai: Nustatyti elektrolitų kiekiui ar genetinėms problemoms.
• Ambulatoriniai monitoriai: Pavyzdžiui, Holterio monitorius, kurį galite nešioti kelias dienas, kad būtų įrašyta širdies veikla.
• Streso testas: Stebima širdies reakcija į fizinį krūvį.
• Echokardiograma: Širdies ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti širdies struktūras.
• Širdies kateterizacija: Procedūra, kurios metu specialus kateteris įvedamas į širdį, siekiant įvertinti širdies kraujagysles ir funkcijas.
• Elektrofiziologinis tyrimas (EPS): Tyrimas, skirtas patikrinti širdies elektrinius signalus.
• Pasvirimo stalo testas: Naudojamas vertinant kraujospūdžio ir širdies ritmo reakcijas į kūno padėties pokyčius.
• Kompiuterinė tomografija (CT): Naudojama širdies ir kraujagyslių vaizdams gauti.
• Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRI): Leidžia išsamiai įvertinti širdies struktūras ir funkcijas.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei jaučiate, kad jūsų širdis plaka per greitai, per lėtai arba praleidžia plakimus, turėtumėte susitarti dėl sveikatos patikrinimo. Jums gali būti rekomenduota kreiptis į kardiologą — gydytoją, kuris specializuojasi širdies ligose.

Skubiai kreipkitės į medicinos pagalbą, jei turite šiuos širdies simptomus:

• Krūtinės skausmą.
• Dusulį.
• Nualpimo epizodus.

Visada skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu, jei manote, kad galite patirti širdies priepuolį.

Ventrikulinė virpėjimo aritmija, viena iš aritmijos formų, gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą. Tai gali sukelti asmens nukritimą ant žemės per kelias sekundes — taip vadinamą kolapsą. Greitai sustoja kvėpavimas ir pulsas. Ventrikulinė virpėjimo aritmija yra skubi medicininė būklė, kuriai reikia nedelsiant suteikti pagalbą. Tai dažniausia staigios širdies mirties priežastis.