Dažnas šaltkrėtis gali būti nemalonus pojūtis, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Nors dažniau jis yra susijęs su karščiavimu ar infekcija, galima patirti šaltkrėtį ir be akivaizdžios temperatūros pakilimo. Sužinokime, ką gali reikšti šis simptomas ir kaip jį valdyti kasdieniame gyvenime.
Kodėl pasireiškia šaltkrėtis be temperatūros?
Šaltkrėtis atsiranda dėl kūno raumenų susitraukimo, kuris sukelia šilumos gamybą ir bandymą išlaikyti kūno temperatūrą. Nors šis procesas paprastai yra susijęs su hipertermija, kartais jis gali atsirasti be pastebimų pokyčių kūno temperatūroje. Toliau aptariame kelias galimas priežastis.
Pabrinkimas ir stresas
Pabrėžimas ir emocinis stresas yra dažni šio nemalonaus simptomo kaltininkai. Kai kūnas reaguoja į stresą, jis išskiria adrenaliną – hormoną, kuris padeda pasiruošti kovai arba pasitraukimui. Šis procesas gali sukelti trumpalaikį kūno temperatūros pokytį ir tuo pačiu metu – šaltkrėtį.
Hormoniniai pokyčiai
Hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno svyravimai moterims, gali sukelti šaltkrėtį. Tai ypač pastebima menopauzės metu, kai organizmas prisitaiko prie sumažėjusio hormonų lygio. Tokiu atveju gali pasireikšti karščio bangos ir šaltkrėtis be aiškios temperatūros pakilimo.
Atsakas į aplinkos veiksnius
Įvairios fizinės sąlygos taip pat gali paskatinti šaltkrėčius. Pavyzdžiui, ilgas buvimas šaltose ar drėgnose vietose gali sukelti kūno bandymą išlaikyti šilumą. Be to, padidėjęs jautrumas šalčiui arba tam tikros alergijos gali daryti įtaką šaltkrėčio atsiradimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma šaltkrėčio atvejų be temperatūros yra nepavojingi, kai kurios situacijos gali signalizuoti apie sveikatos problemas, kurias reikėtų atidžiau ištirti ar gydyti. Žemiau pateikiame požymius, kada verta kreiptis į medicinos specialistą.
Jungiantis kitiems simptomams
Jei šaltkrėtis lydi kitais susijusiais simptomais, tokiais kaip nuolatinis nuovargis, svorio kritimas, stiprus galvos skausmas arba nejautrumas, tai gali būti rodiklis, jog reikėtų konsultuotis su gydytoju.
Ilgalaikis pojūtis
Jei šaltkrėtis yra nuolatinis arba dažnai pasikartojantis be aiškios priežasties, tai gali būti signalas, kad reikėtų ištirti vidaus ligų ar autoimuninių sutrikimų galimybę. Tokiais atvejais svarbu atlikti kraujo tyrimus ir kitus diagnostikos veiksmus, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį.
Kaip valdyti šaltkrėtį kasdien
Atsižvelkant į tai, kad šaltkrėtis be temperatūros gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti į šį simptomą siekiant pagerinti kasdienę savijautą.
Streso valdymo technikos
Praktikuojant nuolatinį streso mažinimą, galite efektyviai valdyti šaltkrėtį, kuris kyla dėl emocionalinio nestabilumo. Tokios praktikos kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti adrenalino lygį organizme.
Aprangos pritaikymas
Rinkitės drabužius, atitinkančius aplinkos sąlygas, kad išvengtumėte pernelyg didelio šalčio pojūčio. Pasirūpinkite papildomais sluoksniais, kurie suteikia šilumą prireikus ir leidžia jaustis komfortiškai bei išvengti netikėtų temperatūros svyravimų.
Hidratacija ir mityba
Pakankama skysčių suvartojimas ir subalansuota mityba taip pat svarbūs elementai šaltkrėčio valdyme. Dėl nepakankamo hidratacijos organizmas gali tapti jautresnis temperatūros pokyčiams, todėl svarbu nuolat palaikyti pakankamą skysčių lygį. Be to, svarbu pasirūpinti kokybišku maistu, turinčiu pakankamai vitaminų ir mineralų.
Mitai apie šaltkrėtį
Dažnai šaltkrėtis nepelnytai laikomas rimtesniu negu yra. Paneikime keletą mitų, kurie dažniausiai susiję su šiuo simptomu.
Šaltkrėtis visada reiškia infekciją
Dažnas klaidingas supratimas yra, kad šaltkrėtis visada signalizuoja apie infekciją. Nors tai yra vienas iš tipinių požymių infekcinio proceso metu, tai ne vienintelis simptomas. Kūnas gali jausti šaltkrėtį ir dėl kitų, aukščiau aprašytų, priežasčių.
Karštai nusirengti yra geriausias būdas
Daugelis žmonių mani, jog karštai nusirengti gali padėti sumažinti šaltkrėtį. Tiesą sakant, tai gali būti neefektyvu ir netgi pavojinga, jei šaltkrėtį iš tiesų sukelia išorinis šaltis. Svarbiau yra rasti tinkamą pusiausvyrą apsirengimo sluoksnių skaičiuje.
Šaltkrėtis be akivaizdžios temperatūros gali kelti rūpesčių, bet jį galima valdyti įvertinant pagrindinius simptomų priežastis ir pritaikant tinkamas strategijas kasdieniniame gyvenime. Tinkama diagnostika ir gydymo planas padės rasti pagrindinę priežastį ir užtikrinti gerą sveikatos būklę.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
