Pilvo aortos aneurizma – tai dažna, bet ilgai nejuntama kraujagyslių liga, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Nors daugelis žmonių apie ją nesužino metų metus, svarbu suprasti, kas tai per sutrikimas, kaip jis atsiranda ir ką galima daryti dėl jo prevencijos bei gydymo.
Kas yra pilvo aortos aneurizma?
Pilvo aortos aneurizma – tai vietinis aortos, didžiausios mūsų kūno kraujagyslės, išsiplėtimas pilvo srityje. Dažniausiai aneurizma atsiranda dėl to, kad aortos sienelė tam tikroje vietoje silpnėja. Sveika kraujagyslės siena tvirta ir elastinga, tačiau dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, ilgalaikio rūkymo, senėjimo, genetinių ar kitų ligų – ji gali susilpnėti. Dėl to ši vieta pamažu plečiasi ir storėja, tarsi balionėlis, kurį sparčiai spaudžia kraujospūdis.
Paprastai aneurizma laikoma susiformavusia, jei aortos diametras toje vietoje padidėja bent 50 procentų, lyginant su normaliu dydžiu – tai reiškia maždaug 3 centimetrų išsiplėtimą. Kuo labiau išsiplečia aneurizma, tuo didesnė rizika, kad ji plyš ir sukels sunkius kraujavimus, kurie gali būti mirtini.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Pilvo aortos aneurizmos diagnozuojamos gana dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Liga dažniau paveikia vyrus – jie serga keturis kartus dažniau nei moterys. Ypač rizikinga ši liga vyrams nuo 65-erių metų: kas dešimtmetį rizika išauga dukart. Aneurizma pasitaiko ir tarp moterų, ypač vyresniame amžiuje bei tiems, kas turi žalingų įpročių ar išplitusias širdies bei kraujagyslių ligas.
Iš visų aortos aneurizmų apie 75 procentus sudaro būtent pilvo srityje atsiradę išsiplėtimai. Nors ši liga pasitaiko įvairiomis rasėmis, baltaodžių tarpe ji nustatoma dažniau. Pastebima ir šeiminė polinkio į aneurizmas įtaka, ypač kai ši būklė nustatyta artimiems giminaičiams.
Pilvo aortos aneurizmos simptomai
Dažniausiai ši būklė vystosi slapta, be jokių požymių. Aneurizma dažniausiai pasireiškia tik tada, kai jau gresia jos plyšimas. Tuomet gali kilti:
- Pastovus, gilus skausmas juosmens, pilvo ar kirkšnies srityje;
- Skausmas kojoje ar dubenyje;
- Juntamas pulsuojantis gumbas ar tvykčiojimas pilve.
Kai aneurizma plyšta, simptomai staiga stiprėja ir gali būti:
- Aštrus, stiprus pilvo, nugaros ar kojų skausmas;
- Dusulys;
- Greitas pulsas;
- Kraujospūdžio kritimas;
- Alpimas, galvos svaigimas, prakaitavimas;
- Pykinimas ar vėmimas;
- Šalta ir prakaituota oda.
Kas lemia šios ligos atsiradimą?
Pagrindinė aneurizmos priežastis – nusilpusi aortos sienelė. Tai gali nutikti dėl įvairių vidinių ir išorinių veiksnių, viso proceso mokslininkai dar iki galo neišaiškino. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – rūkymas. Tabako vartojimas naikina aortos sienelės struktūrą palaikančius baltymus ir silpnina pačią kraujagyslę. Be to, savo vaidmenį gali atlikti aterosklerozė, kai kraujagyslėse kaupiasi apnašos, sukelia uždegimą ir ląstelių žūtį, dar labiau mažinant jų tvirtumą.
Rizikos veiksniai
- Rūkymo istorija (bent 100 surūkytų cigarečių per gyvenimą);
- Vyresnis amžius (ypač vyrai vyresni nei 50-ies, moterys – po 65 m.);
- Lytis – vyrai serga dažniau;
- Šeiminė ligos istorija – didesnė rizika, jei liga nustatyta vienam iš pirmos eilės giminių;
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Aterosklerozinės ligos: širdies kraujagyslių ar periferinių arterijų pažeidimai;
- Paveldimos kraujagyslių jungiamojo audinio ligos.
Galimos komplikacijos
Pavojingiausia pasekmė – aneurizmos plyšimas, dėl kurio kasmet pasaulyje miršta šimtai tūkstančių žmonių. Plyšusi aneurizma sukelia stiprų vidinį kraujavimą, dažnai pasibaigiantį mirtimi, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Kaip nustatoma pilvo aortos aneurizma?
Nesant jokių simptomų, ši liga dažnai nustatoma visiškai atsitiktinai, kai atliekami tyrimai dėl kitų sveikatos sutrikimų. Gydytojai gali rekomenduoti šiuos tyrimus:
- Pilvo kraujagyslių echoskopija – paprastas, neskausmingas būdas ligai nustatyti;
- Kompiuterinės tomografijos angiograma (KT angiograma).
Jei nustatomas aneurizmos rizikos veiksnių, siūloma reguliariai tikrintis ultragarsu. Jei aneurizma didėja ar iškyla plyšimo grėsmė, gydytojas rekomenduos operaciją.
Gydymo galimybės
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo išsiplėtimo dydžio. Nedidelės aneurizmos dažnai stebimos – atliekant reguliarius ultragarsus ar KT tyrimus, gydytojas seka, ar išsiplėtimas nedidėja. Didelėms aneurizmoms, ypač jei jų skersmuo siekia 5 cm ar daugiau (vyrams – 5,5 cm, moterims – 5,0 cm), dažniausiai rekomenduojama operacija.
Stebėjimas (stebėsena)
Jei aneurizmos dydis nesiekia aukščiau minėto ribinio dydžio ir nesukelia simptomų, ji tik stebima. Kaip dažnai atlikti tyrimus – priklauso nuo aortos dydžio. Kuo didesnė aneurizma, tuo dažnesni patikrinimai. Prieš plyšimą artėjant prie rizikingo dydžio, dažnai pasirenkama ne tik ultragarsinė kontrolė, bet ir KT tyrimai.
Papildomai gydytojas rekomenduos visiškai atsisakyti tabako gaminių, laikytis širdžiai palankios mitybos, sportuoti, mažinti kraujospūdį bei cholesterolį. Nors gyvenimo būdo pokyčiai neišgydys aneurizmos, jie gali sulėtinti jos augimą ir sumažinti širdies ligų pavojų.
Chirurginis gydymas
Operacija būtina, jei:
- Aneurizma didesnė nei 5,5 cm vyrams arba 5,0 cm moterims (kai kuriais atvejais gali būti rekomenduota ir mažesnėms aneurizmoms, atsižvelgiant į bendrą būklę ir rizikos veiksnius);
- Išsiplėtimas sukelia simptomus, nepriklausomai nuo dydžio;
- Aneurizma plyšo – tai skubi situacija, kai gyvybę gali išgelbėti tik nedelsiant atliekama operacija.
Atlikti aneurizmos operaciją galima dviem pagrindiniais būdais: atvira chirurgine operacija arba endovaskuliniu būdu (EVAR). Pirmuoju atveju pažeista aortos vieta pakeičiama dirbtiniu implantu, antruoju – į kraujagyslės vidų įstatomas specialus vamzdelis (stentas), kuris iš vidaus sutvirtina aortą. Procedūros pasirinkimas priklauso nuo individualių anatominių savybių ir kitų sveikatos veiksnių. Po EVAR būtina periodiška kontrolė ultragarsu ar KT, nes su laiku gali atsirasti naujų komplikacijų ar pasikartoti ligos požymiai.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Nors nėra būdo visiškai apsisaugoti nuo pilvo aortos aneurizmos susidarymo, galima reikšmingai sumažinti riziką. Verta pasitarti su gydytoju, jei šeimoje yra buvę aneurizmos atvejų – tuomet rekomenduotina profilaktiškai atlikti echoskopiją. Rizikos mažinimui patariama:
- Mesti rūkyti ir atsisakyti kitų tabako gaminių;
- Sportuoti pagal gydytojo rekomendacijas;
- Rinktis sveikatai palankią mitybą;
- Kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir cukraus lygį;
- Apriboti alkoholinių gėrimų vartojimą.
Ką reikia žinoti, jei diagnozuota pilvo aortos aneurizma?
Jeigu jums nustatyta ši būklė, jūsų sveikata priklauso nuo aneurizmos dydžio, taikomų gydymo priemonių ir bendros sveikatos būklės. Svarbiausia – nuolat stebėti būklę pagal gydytojo nurodymus ir laikytis visų rekomendacijų.
Kasdienė priežiūra
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite paskirtus tyrimus;
- Palaikykite sveiką gyvenimo būdą, venkite žalingų įpročių;
- Vaistus vartokite griežtai taip, kaip paskirta;
- Kai kuriems žmonėms po operacijos prireikia specialių profilaktinių priemonių prieš tam tikras medicinines procedūras – dėl to visada pasitarkite su gydytoju.
Kreipimasis į gydytoją
Būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, jei atsiranda naujų ar pasunkėjusių simptomų, kyla klausimų dėl gydymo ar pastebite neįprastų pašalinių reakcijų į vaistus.
Taip pat svarbu reguliariai tikrinti aneurizmos dydį: gydytojas informuos, kaip dažnai reikia atlikti echoskopiją ar kitus tyrimus, kad laiku pastebėtų pavojingus pokyčius bei galimas po operacijos atsirandančias komplikacijas.
Skubi pagalba
Staiga prasidėję stiprūs pilvo ar nugaros skausmai, silpnumas, sąmonės netekimas – tai rimti požymiai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant, nes jie gali rodyti aneurizmos plyšimą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
