Absencijos priepuoliai – trumpi ir staigūs sąmonės sutrikimo epizodai, kai žmogus tiesiog sustingsta ir tarsi atsijungia nuo aplinkos. Dažnai tai primena užsimiršimą ar išsiblaškymą, tačiau iš tikrųjų tuo metu smegenyse vyksta specifiniai elektrocheminiai pokyčiai. Šie priepuoliai būdingi vaikams, tačiau gali pasitaikyti ir suaugusiesiems.
Kas yra absencijos priepuolis?
Šio tipo epilepsijos priepuoliai paprastai prasideda staiga – be jokio įspėjimo. Gali trukti tik 3–15 sekundžių. Priepuolio metu žmogus tiesiog nustoja kažką veikti – jis gali sustoti viduryje pokalbio ar veiklos, net nepastebėjęs, kas įvyko. Aplinkiniai neretai tai palaiko užsigalvojimu ar dėmesio praradimu.
Kaip dažnai pasitaiko absencijos priepuoliai?
Su absencijos priepuoliais per metus susiduria apie 6–8 iš 100 000 vaikų iki 15 metų. Suaugusiems tokie priepuoliai žymiai retesni. Dažniausiai jie prasideda vaikystėje, apie 6–7 gyvenimo metus, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Absencijos simptomai
Nors absencijos trunka labai trumpai, jos gali stipriai išmušti žmogų iš vėžių.
- Staigus sustingimas su „tuščiu žvilgsniu“.
- Trumpam visiškai prarandamas ryšys su aplinka ir nebevykdoma pradėta veikla.
- Kartais pasireiškia akių mirksėjimas, galvos linkčiojimas ar automatiniai judesiai – pvz., lūpų laižymas, rankų krutėjimas.
Pasibaigus priepuoliui, žmogus gali:
- Tiesiog vėl tęsti nutrūktą veiklą, lyg nieko nebūtų įvykę.
- Nepastebėti, kad buvo priepuolis ir jaustis visiškai sąmoningas.
- Neatsiminti įvykusių dalykų ar dalies pokalbio.
Priepuoliai gali kartotis kelis kartus dienoje arba pasitaikyti rečiau – kas kelias savaites ar mėnesius. Yra atvejų, kai per parą jų ištinka dešimtys ir net šimtai.
Kodėl atsiranda absencijos?
Absencijas sukelia smegenų neuronų elektrinės veiklos trumpalaikiai sutrikimai – žaibiški signalų pliūpsniai. Nemažai įtakos gali turėti paveldimumas, tačiau genetiniai mechanizmai dar neišaiškinti iki galo.
Kas gali išprovokuoti absencijos priepuolį?
- Ryški ar mirksinti šviesa.
- Gilus, greitas kvėpavimas (hiperventiliacija).
Kas padidina riziką?
- Kitų tipų epilepsijos priepuoliai (pvz., toniniai-kloniniai, miokloniniai, atoniniai).
- Tam tikri vaistai nuo epilepsijos (pvz., fenitoinas, karbamazepinas, gabapentinas ir pan.).
Net jei absencijos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, dažniausiai jos fiksuojamos vaikams, ypač nuo 3 iki 13 metų amžiaus. Nereti atvejai, kai su amžiumi šie priepuoliai išnyksta.
Galimos absencijų komplikacijos
Absencijos paprastai nesukelia pavojaus gyvybei, nes net ir sustojus žmogus dažniausiai vis tiek lieka stovėti ar sėdėti. Tačiau dažni priepuoliai gali lemti šias problemas:
- Dėmesio sutrikimus ir sunkumus sekant nurodymus.
- Mokymosi ar elgesio sunkumus, ypač vaikų amžiuje.
- Didėja rizika patirti traumas, jei atsitinka nesaugiomis aplinkybėmis.
- Apribojimai atliekant veiklas, kurioms būtinas dėmesys (vairavimas, plaukimas, laipiojimas ir pan.).
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozei svarbu detaliai aprašyti priepuolių metu pastebimus simptomus bei situacijas, kuriose jie pasireiškia. Dažnai tėvai ar draugai pirmi atkreipia dėmesį į neįprastą elgesį – iš pažiūros tarsi „svajojimą“. Dėl klaidingų interpretacijų neretai diagnozė užtrunka.
- Gydytojai gali išprovokuoti priepuolį – pvz., prašydami vaiką 2 minutes pūsti į popieriaus ratuką ar tiesiog giliai kvėpuoti.
- Elektroencefalograma (EEG) parodo būdingą smegenų bangų aktyvumą per priepuolį.
- Galvos MRT ar kompiuterinė tomografija padeda atmesti kitas galimas smegenų ligas.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai reikalingi kitų ligų paieškai.
Tipinės ir netipinės absencijos
Paprastai absencijos būna dviejų tipų: tipiškos ir netipinės. Tipinės pasireiškia tik sustingimu ir sąmonės netekimu, o netipinės gali dar papildomai lydėti liemens, galūnių ar akių trūkčiojimas, dažnesni nevalingi judesiai. Dažniau netipinės absencijos pasitaiko vaikams, turintiems sunkesnius epilepsijos sutrikimus ar vystymosi sunkumų.
Gydymas ir valdymas
Pagrindinis gydymas – vaistai nuo epilepsijos, kuriuos individualiai parenka gydytojas atsižvelgęs į simptomus. Tinka ne visi vaistai – yra tokių, kurie gali net pabloginti absencijas, todėl svarbu laikytis paskirto gydymo plano.
- Etosuksimidas
- Lamotriginas
- Topiramatas
- Valproatas
Kai kurioms situacijoms gali būti pasiūlyta speciali keto dieta arba net chirurginis gydymas, jei nei vaistai, nei gyvenimo būdo pokyčiai nėra veiksmingi.
Kiek saugios absencijos?
Nors šie priepuoliai dažniausiai trumpalaikiai ir nekelia pavojaus gyvybei, žmogus gali susižeisti, jei priepuolis ištinka atliekant atsakingą veiklą. Todėl, kol gydymas nėra stabilus ar priepuoliai būna dažni, svarbu atsisakyti tokių veiklų kaip vairavimas ar pavojingi sportai.
Gyvenimas su absencijomis
Dažniausiai vaikystėje prasidėjusios absencijos sunyksta paauglystėje, ypač jei nėra kitų epilepsijos rūšių. Užsitęsus priepuoliams ar jei prie jų jungiasi kitokios epilepsijos formos, gydymas tampa sudėtingesnis.
Absencijos gali neigiamai veikti pasitikėjimą savimi ar mokymosi procesą, todėl neretai prireikia psichologinės pagalbos.
Kaip atskirti absenciją nuo užsigalvojimo?
Paprasta taisyklė: jei kalbant su vaiku, kuris atrodo „išsiblaškęs“, jis tuoj pat reaguoja, greičiausiai jis tiesiog užsisvajojęs. Jei nepradeda reaguoti ir nereaguoja į jokius dirgiklius – didelė tikimybė, kad tai absencijos priepuolis.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kreiptis dėl ištyrimo svarbu pastebėjus staiga atsirandantį „atsijungimą“ ar dažnus sustingimo epizodus. Dažnai pirmi simptomus pastebi šeimos nariai ar auklėtojai, nes pats žmogus gali net neišjausti, kad kažkas vyksta. Jei jau diagnozuotos absencijos, gydytojui reikia pranešti apie naujus ar stiprėjančius simptomus ar šalutinį vaistų poveikį.
Kuo skiriasi absencijos ir vaikystės absencinė epilepsija?
Vaikystės absencinė epilepsija diagnozuojama, kai priepuoliai prasideda 3–8 metų amžiaus vaikams, kartojasi dažnai – kartais net po kelis šimtus kartų per dieną, ir būna tipiškos formos. Jei absencijos pasireiškia kituose amžiaus tarpsniuose ar nesilaikoma kitų specifinių raidos dėsningumų, gali būti nustatoma kita diagnozė.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
