Akanthocitozė – būklė, kai kraujyje randama neįprastai formuotų, dygliuotų raudonųjų kraujo kūnelių, vadinamų akanthocitais. Skirtingai nei įprasti apvalūs eritrocitai, šie ląstelės turi nelygius, tarsi spygliais suformuotus išsikišimus. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „spyglys“ arba „duriantis“. Paprastai nedidelis kiekis šių ląstelių kraujyje yra nepavojingas, tačiau jų gausėjimas gali reikšti rimtesnę sveikatos problemą.
Kaip susiformuoja akanthocitai
Kraujagyslėse cirkuliuoja eritrocitai su tam tikru paviršiaus sluoksniu, sudarytu iš riebalų ir baltymų. Esant kai kurioms ligoms, šio sluoksnio sudėtis pakinta, dėl ko eritrocitai netenka savo įprastos apvalios formos ir tampa dyglėtais, sunkiai atpažįstamais imuninei sistemai kūnais. Dauguma šių deformuotų ląstelių, keliaudamos per blužnį, yra šalinamos – tai natūrali kraujo valymo funkcija.
Tiesa, daugumai žmonių vienas kitas akanthocitas natūraliai aptinkamas, tačiau jei tokių ląstelių kiekis reikšmingai padidėja, blužnis jas skuba pašalinti, todėl gali pradėti trūkti normalių raudonųjų kraujo kūnelių – išsivysto hemolizinė anemija. Patologinis akanthocitų kiekis dažnai rodo, kad organizme vystosi kokia nors liga ar sutrikimas.
Akanthocitozės simptomai
Akcentuotinas pagrindinis pavojus – mažėjantis raudonųjų kraujo kūnelių kiekis organizme dėl jų greitesnio naikinimo. Tai sukelia anemijos požymius, o pasireikšti gali tokie simptomai:
- Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta)
- Ryški nuovargio būsena
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Greitas širdies plakimas
- Kraujas šlapime
- Pilvo skausmas, dažniausiai dėl padidėjusios blužnies
Prie akanthocitų atsiradimą lėmusių ligų simptomų gali prisidėti:
- Kūno svorio mažėjimas (kūdikiams – augimo sulėtėjimas)
- Nekoordinuoti kūno judesiai, nenumatytas raumenų trūkčiojimas
- Atminties ir mąstymo sunkumai
- Virškinimo problemos (bėdos su maisto įsisavinimu, išbalusios išmatos)
- Tamsi šlapimo spalva
Kokios ligos sukelia akanthocitozę
Pagrindinė priežastis – raudonųjų kraujo kūnelių membranos sudėties pakitimai. Tam įtakos turi įvairios ligos, kurios paveikia membranos riebalus arba baltymus. Štai dažniau pasitaikančios akanthocitozės priežastys:
- Sunkūs kepenų veiklos sutrikimai – dažnai tai signalizuoja apie gyvybei pavojingas kepenų ligas. Kartais vystosi spygliuotų eritrocitų anemija, kai stipriai sumažėja eritrocitų kiekis.
- Paveldima abetalipoproteinemija – reta genetinė liga, sutrikdanti riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) pasisavinimą.
- Neuroakanthocitozė – grupė retų genetinių sutrikimų, dėl kurių žmogus praranda kūno judesių kontrolę. Tai gali būti chorėja su akanthocitais, McLeod sindromas, pantoteno kinazės nepakankamumo sukelta neurodegeneracija ir kiti panašūs sutrikimai.
Kitos galimos priežastys:
- Anoreksija
- Skydliaukės veiklos nepakankamumas (hipotireozė)
- Kraujodaros sutrikimai (pvz., mielodisplastinis sindromas)
- Inkstų ligos
- Blužnies šalinimo operacija
- Tam tikri vaistai (ypač cholesteroliui mažinti skirti preparatai)
Kaip nustatoma akanthocitozė
Diagnozuojant šią būklę, dažniausiai atliekamas periferinio kraujo tepinėlio tyrimas. Tiriant tepinėlį mikroskopu, ieškoma būdingų dyglėtų eritrocitų. Sužinoti tikslias priežastis padeda papildomi kraujo ir biocheminiai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (eritrocitų, hemoglobino skaičius)
- Kepenų funkcijos rodikliai
- Inkstų funkcijos tyrimai
- Skydliaukės funkcijos tyrimas
- Lipidų kiekio kraujyje tyrimas
- Genetiniai tyrimai paveldimiems sutrikimams nustatyti
Esant poreikiui, gali būti paskirti ir vaizdiniai tyrimai, siekiant įvertinti organų ar audinių būklę.
Gydymo galimybės
Akanthocitozės gydymo sėkmė priklauso nuo pagrindinės ligos. Dažniausiai, pašalinus priežastį, raudonieji kraujo kūneliai vėl įgauna normalią formą. Esant kepenų ligoms ar neuroakanthocitozei, daugiausia dėmesio skiriama simptomų valdymui medikamentais, tačiau ligos eiga dažniausiai progresuoja. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant sunkiai kepenų ligai, išgijimą gali užtikrinti tik organo persodinimas.
Esant abetalipoproteinemijai, svarbu rinktis mažiau riebalų turinčią mitybą ir užtikrinti pakankamą kalorijų kiekį. Taip pat gali prireikti papildomai vartoti vitaminus (A, D, E, K), kad kraujyje galėtų formuotis sveiki eritrocitai.
Akanthocitozė, susijusi su anoreksija ar hipotireoze, regresuoja gydant šias ligas. Jei būklę sukelia tam tikri vaistai, jų nutraukimas paprastai padeda atstatyti normalią eritrocitų formą.
Ar galima išvengti akanthocitozės?
Genetinių ligų, sukeliančių šį sutrikimą, išvengti neįmanoma. Visgi tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti riziką:
- Vengti piktnaudžiavimo alkoholiu – tai mažina kepenų pažeidimo tikimybę.
- Rinktis visavertę, subalansuotą mitybą, užtikrinančią reikiamą maistinių medžiagų kiekį, svarbų eritrocitų gamybai.
- Anksti pradėjus gydyti pagrindinę ligą ar sutrikimą, galima išvengti komplikacijų bei sveikatos pablogėjimo.
Ligos eiga ir prognozė
Kai kuriais atvejais, ypač pašalinus priežastį, akanthocitozė išgydoma. Tačiau jei pagrindinė liga progresuoja, prognozė gali priklausyti nuo laiku pradėto gydymo ir individualios sveikatos būklės. Pavyzdžiui, neuroakanthocitozė ar abetaliproteinemija gali sukelti ilgalaikius organų pažeidimus, bet ankstyvas gydymas gali pristabdyti simptomų stiprėjimą.
Kepenų ligos atveju spur ląstelių anemija dažnai praneša apie itin rimtą būklę ir, nesant gydymo, gali smarkiai sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Bendras sveikatos būklės vertinimas ir pagrindinių sutrikimų kontrolė – pagrindinis veiksnys lemiantis ilgalaikę ligos eigą.
Kaip rūpintis savimi esant akanthocitozei
Būtina laikytis gydytojo rekomenduoto gydymo plano ir pasirūpinti paskirtų tyrimų atlikimu. Jei yra genetinių ligų rizika, verta pasitarti su genetinės konsultacijos specialistu, kuris padės įvertinti paveldimumą ir galimą ligos plitimą šeimoje.
Klausimai, kuriuos galite aptarti su savo gydytoju:
- Ar turiu jaudintis dėl akanthocitų rasto kiekio savo kraujyje?
- Kokius papildomus tyrimus vertėtų atlikti?
- Kokie būtų rekomenduojami gydymo metodai?
- Ką galima tikėtis pradėjus gydymą?
- Ar verta kreiptis dėl genetinės konsultacijos?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
