Padidėjęs motinos amžius: nėštumas po 35-erių

Pastaruoju metu vis dažniau girdime sąvoką „padidėjusio motinystės amžiaus nėštumas“. Šis terminas apibūdina nėščiąsias, kurioms yra 35 ar daugiau metų. Šiame amžiuje didesnė įvairių nėštumo komplikacijų tikimybė, tačiau daugybė moterų ir toliau sėkmingai susilaukia sveikų kūdikių.

Galimi pavojai vėlyvesnio nėštumo metu

Pastojus vyresniame amžiuje, galima susidurti su tam tikrais iššūkiais. Rizika tam tikroms būklėms bei komplikacijoms šiek tiek padidėja ir tarp jų gali būti:

• aukštas kraujospūdis,
• preeklampsija,
• gestacinis diabetas,
• daugiavaisis nėštumas,
• ankstyvas gimdymas arba mažo svorio naujagimis,
• didelis kūdikis,
• genetinės ligos (pavyzdžiui, Dauno sindromas),
• persileidimas arba negyvas vaisius,
• gali padidėti cezario pjūvio tikimybė.

Visgi reikia nepamiršti, kad šios sąlygos yra rizikos veiksniai, o ne neišvengiama būsena. Moters bendra sveikata, nuoseklūs vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą bei sveika gyvensena turi labai didelę įtaką galutiniam rezultatui.

Kodėl rizika auga su amžiumi?

Bėgant metams, kiaušialąsčių kokybė natūraliai prastėja. Vyresnėms nei 35 metų moterims didėja chromosominių pokyčių tikimybė, o tai gali lemti genetines naujagimių ligas. Nors absoliuti rizika išlieka gana maža, amžėjant ji didėja. Šiuolaikiniai pirmojo nėštumo trimestro tyrimai skirti būtent šioms anomalijoms aptikti.

Kartu didėja ir tikimybė turėti lėtinių ligų, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį ar diabetą. Nėštumo metu tokie susirgimai dažnai sustiprėja ir gali turėti įtakos moters bei vaisiaus sveikatai. Dauguma komplikacijų dažniau pasireiškia moterims po 40 metų.

Kaip prižiūrimas vėlyvo amžiaus nėštumas?

Nors „padidėjusio motinystės amžiaus“ žyma nereiškia visiškai kitokio gydymo, svarbu, kad būsimai mamai būtų skiriamas atidesnis stebėjimas. Jei atrankiniai genetiniai tyrimai rodo galimų pokyčių ar nėščioji serga lėtinėmis ligomis, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnes konsultacijas, papildomus tyrimus ar skirti vizitą pas nėštumo specialistą. Tikslas – kuo anksčiau pastebėti ir spręsti galimus sunkumus.

Šiuolaikinės medicinos pagalba dauguma vyresnių nei 35 metų moterų gali susilaukti visiškai sveikų kūdikių.

Dažnesni nėščiųjų tyrimai vyresniame amžiuje

Paprastai rekomenduojami genetiniai tyrimai, kurių metu tiriama, ar vaisiui kyla rizika paveldėti tam tikrus įgimtus arba genetinius sutrikimus. Dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas bei echoskopija. Echoskopijos metu matuojama, pavyzdžiui, sprando raukšlė – svarbus ankstyvosios diagnostikos rodiklis.

• Chorioninio gaurelio biopsija – atliekama imant mėginį iš placentos, kad būtų patikrinami vaisiaus genai.
• Amniocentezė – procedūra, kai paimama vaisiaus vandenų ir tiriama dėl genetinių ligų.

Vyresnėms nei 35 metų moterims taip pat gali būti atliekami dažnesni ultragarso tyrimai, gestacinio diabeto atranka ankstesnėje nėštumo stadijoje, reguliariai sekama preeklampsijos rizika.

Kaip sumažinti galimas nėštumo komplikacijas?

Tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę, jei laukiatės po 35-erių:

• Reguliariai lankykitės pas nėštumą prižiūrintį specialistą ir atlikite visus rekomenduojamus tyrimus.
• Kontroliuokite ir gydykite visas lėtines ligas.
• Vartokite prenatalinius vitaminus.
• Darykite fizinius pratimus, bent pusvalandį per dieną.
• Nevartokite alkoholio ir nerūkykite.
• Rinkitės įvairų, pilnavertį maistą: daržoves, vaisius, neskaldytus grūdus, liesą mėsą.
• Nerizikuokite priaugti pernelyg daug ar per mažai svorio nėštumo metu.

Persileidimo tikimybė pagal amžių

Nors didėjant amžiui persileidimo tikimybė didėja, šansai pagimdyti sveiką kūdikį vis tiek yra kur kas didesni. Statistiškai:

• 20–30 metų moterims persileidimo rizika siekia 9–17 proc.,
• 35 metų – apie 20 proc.,
• 40 metų – apie 40 proc.,
• 45 metų – net iki 80 proc.

Kiekvienai nėščiajai svarbu aptarti šiuos skaičius su prižiūrinčiu gydytoju, kad galėtumėte įvertinti realią riziką ir pasiruošti nėštumui.

Žinomos naudos pradedant šeimą vėliau

Kai kurie žmonės sąmoningai atidėlioja tėvystę, nes vėliau jaučiasi labiau subrendę emociškai, turi daugiau gyvenimiškos patirties ir dažnai – geresnes finansines galimybes. Vis daugiau porų susituokia būdami vyresni, tad natūraliai ir šeimos pagausėjimo planai nukeliami vėlesniam laikotarpiui.

Natūralios pastojimo galimybės su amžiumi

Moters gebėjimas natūraliai pastoti su amžiumi mažėja. Iki 30-ųjų pabaigos kiekvieno ciklo metu tikimybė pastoti siekia apie 25 proc., o sulaukus 40-ies – sumažėja iki maždaug 10 proc. Vis dėlto nė vieno universalaus amžiaus, kada pastoti neįmanoma, nėra – viskas priklauso nuo individualios sveikatos būklės.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.