Šis vaistų derinys naudojamas laikinai palengvinti kosulį, užsikimšusios nosies ir krūtinės užgulimo simptomus. Tokie požymiai dažnai būdingi peršalus, sergant gripu, alergijomis, šienlige ar esant kitoms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, sinusitui ar bronchitui.
Kaip veikia šie vaistai?
Šiame derinyje esantis guaifenezinas padeda skiesti ir lengviau pašalinti gleives iš kvėpavimo takų – tai palengvina atsikosėjimą. Deksitrometorfanas veikia kaip kosulio slopiklis, mažina norą kosėti veikdamas tam tikras smegenų sritis. Papildomas komponentas – dekongestantas – mažina nosies gleivinės tinimą, tad leidžia lengviau kvėpuoti.
Kada nereikėtų vartoti šių vaistų?
Šio tipo vaistai netinka ilgai trunkančiam kosuliui, kurį sukelia tokios ligos kaip astma, lėtinis bronchitas, išplitusi emfizema ar stiprus kosulys dėl rūkančiųjų įpročių, nebent kitaip paskirtų gydytojas. Nerekomenduojama juos naudoti ir tada, kai kosulį lydi gausios gleivės.
Naudojimas vaikams
Šie vaistai neįrodė saugumo ir veiksmingumo jaunesniems nei 6 metų vaikams. Vaikams iki 6 metų jų naudoti be gydytojo nurodymo negalima, o ilgai veikiantys preparatai (tablečių ar kapsulių pavidalu) nerekomenduojami jaunesniems nei 12 metų.
Ką svarbu žinoti apie vartojimą?
Prieš vartodami be recepto parduodamą preparatą, atidžiai perskaitykite pakuotės instrukciją ir laikykitės dozavimo rekomendacijų. Jei vaistą paskyrė gydytojas, vartokite tiksliai pagal jo nurodymus.
- Tabletes, kapsules ar skystį vartokite per burną, užgerdami pakankamu skysčių kiekiu, išskyrus atvejus, kai gydytojas nurodė kitaip. Skysčiai padeda suskystinti gleives bronchų gleivinėje.
- Geriau vengti namuose esančių šaukštelių – skysčiams matuoti naudokite specialią dozavimo priemonę. Jei vartojate suspensiją, ją prieš kiekvieną dozę gerai suplakite.
- Prailginto veikimo tablečių ar kapsulių negalima kramtyti ar traiškyti, nes tai gali sumažinti veiksmingumą ir padidinti šalutinio poveikio riziką.
Dozė priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės bei reakcijos į gydymą.
Negalima vartoti šio vaisto dažniau ar didesnėmis dozėmis nei nurodė gydytojas ar nuorodos ant pakuotės. Piktnaudžiavimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip smegenų pažeidimas ar traukuliai.
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai užsitęsė ilgiau nei savaitę, stiprėja ar pasireiškia kartu su neišnykstančiu galvos skausmu, karščiavimu ar odos bėrimu – tai gali būti rimtesnės ligos požymis.
Ką dar svarbu žinoti?
- Vaistai nuo peršalimo ir kosulio negydo šių ligų priežasčių ir nesutrumpina jų trukmės.
- Nedirkite šių produktų tam, kad vaikas užmigtų.
- Nevartokite kelių kosulį ar peršalimą malšinančių vaistų vienu metu, jei jie gali turėti tų pačių ar panašių veikliųjų medžiagų.
- Norint susilpninti simptomus, svarbu gerti daugiau skysčių, drėkinti patalpos orą ar naudoti jūros vandens lašus ar purškiklį nosiai.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant šį vaistą gali atsirasti galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, nervingumas ar miego sutrikimai. Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir trumpalaikiai, tačiau, jei jie stiprėja arba ilgai nepraeina, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir rimtesni šalutiniai poveikiai, tokie kaip sumišimas, haliucinacijos, drebėjimas, staigus silpnumas ar pakitęs širdies ritmas (per greitas, lėtas ar nereguliarus). Pajutus tokių reiškinių, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Nors sunkios alerginės reakcijos šiam vaistui pasitaiko retai, jos galimos. Tokiu atveju gali išberti odą, varginti niežėjimas, patinti veidas, liežuvis arba gerklė, atsirasti stiprus galvos svaigimas ar kvėpavimo pasunkėjimas. Pajutus tokius simptomus, nedelsiant kreipkitės pagalbos.
Ši informacija nepraplečia visų galimų šalutinių reiškinių sąrašo. Kitus netikėtus simptomus praneškite gydytojui ar vaistininkui.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, informuokite gydytoją ar vaistininką, jei esate alergiškas šiam preparatui ar jo sudėtinėms dalims. Taip pat pasakykite apie visas lėtines ligas – ypač kvėpavimo takų problemas (astmą, emfizemą), širdies ir inkstų ligas, padidėjusį kraujospūdį, skydliaukės ar akių ligas (glaukomą), prostatos padidėjimą ar diabetą.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
