Akių tinginystė, dar žinoma kaip ambliopija, yra viena iš dažniausių vaikystėje pasitaikančių regos sutrikimų. Ši būklė atsiranda, kai vienos akies regėjimas tampa silpnesnis dėl skirtumų tarp abiejų akių gebėjimo fokusuotis į objektus. Laiku nepastebėjus ir negydant ambliopijos, silpnesnė akis būna vis mažiau naudojama, o regėjimas ja dar labiau prastėja.
Kas yra akių tinginystė?
Ambliopija – tai būklė, kai viena akis mato aiškiai, o kita – neryškiai. Smegenys ima „ignoruoti“ neryškią akį, todėl matymui naudoja tik stipresnę akį. Dėl tokios adaptacijos silpnesnės akies regėjimas laikui bėgant blogėja. Nors dažnai vartojamas terminas „tinginė akis“ ar „tinginystė“, jis gali būti klaidinantis – tai nėra nei žmogaus sprendimas, nei charakterio trūkumas, ir nėra susijęs su fizine „tinginyste“.
Kaip dažnai pasitaiko ambliopija?
Ambliopija yra pagrindinė vaikų regėjimo sutrikimų priežastis. Manoma, kad apie 5 % vaikų iki 15 metų patiria šią problemą.
Ambliopijos simptomai
Neretai ambliopija nustatoma tik profilaktinio vizito pas gydytoją metu, nes vaikas gali pats nesiskųsti regėjimo pokyčiais. Visgi, tėvai arba artimieji gali pastebėti tam tikrų požymių kasdienėje vaiko elgsenoje:
- Vaikas gali dažniau užkliūti ar atsitrenkti į daiktus, ypač iš vienos kūno pusės.
- Pastebimas palankumas vienai kūno pusei arba dominuojanti pusė atliekant kasdienius veiksmus.
- Dažnas akių merkimas ar stiprus primerkimas, užsimerkiant viena akimi.
- Galvos pakreipimas kiekvieną kartą, kai žiūrima į ką nors.
- Krypuojantis ar iškrypęs akių žvilgsnis.
- Netipinis, nuleistas voko kraštas, uždaresnė viena akis.
Kaip atrodo ambliopija?
Išoriškai vaikų akys dažnai atrodo visiškai normaliai, tačiau kartais gali pasirodyti, jog viena akis nesižiūri tiesiai, o nukrypsta į šoną arba „pabėga“ nuo bendro žvilgsnio krypties. Tai pastebima ne visada.
Kas sukelia akių tinginystę?
Ši būklė išsivysto tada, kai egzistuoja skirtumų tarp akių gebėjimo sufokusuoti vaizdą arba kai viena akis dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, struktūrinių pakitimų, negali normaliai dalyvauti regėjimo procese. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Lūžio ydos – jei vaikas turi nediagnozuotą trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą, viena akis ima matyti blogiau ir vystosi akių tinginystė.
- Strabizmas – kitaip žinomas kaip akių krypavimas, kai viena akis nežiūri tiesiai kartu su kita. Tuomet smegenys ima ignoruoti blogiau matančios akies vaizdą.
- Struktūriniai akių pokyčiai – priežastimi gali tapti nukaręs vokas, kuris dalinai dengia akį, katarakta (lęšiuko drumstis) arba problemos su ragenos skaidrumu.
Kas padidina riziką susirgti ambliopija?
- Paveldėtos regos problemos šeimoje.
- Šeimos nariai, turėję ambliopiją ar kitų akių ligų.
- Vaiko vystymosi sutrikimai.
- Priešlaikinis gimimas (prieš pasibaigiant 37 nėštumo savaitei).
- Maža gimimo masė (mažiau nei 2,5 kg).
Kokios galimos komplikacijos?
Negydoma ambliopija gali tapti nuolatiniu regėjimo sutrikimu – kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresni rezultatai ir didesnė tikimybė visiškai atstatyti regėjimą.
Kaip nustatoma ambliopija?
Diagnozė dažniausiai patvirtinama profilaktinės akių apžiūros metu pas šeimos gydytoją ar akių specialistą. Apžiūros metu įvertinamas ne tik išorinis akių vaizdas, bet ir atliekami specialūs regėjimo tikrinimo testai. Daugeliu atvejų požymiai aptinkami anksčiau nei tėvai ar pats vaikas spėja juos pastebėti. Svarbu pasidalinti su gydytoju visais pastebėjimais: keistu galvos laikymu, galvos pakreipimu ar kitais elgesio pasikeitimais.
Ambliopijos gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – priversti smegenis naudoti silpnesnę akį, taip stiprinant jos ir smegenų ryšį. Paprastai naudojamos šios priemonės:
- Akies uždengimas pleistru – užklijuojamas stipresnę akį dengiantis pleistras, kad smegenys būtų „priverstos“ matyti ir dirbti su silpnesne akimi. Gydytojas nurodo laiką, kiek kasdien vaikas turi nešioti pleistrą.
- Akinių nešiojimas – jei ambliopiją sukėlė lūžio yda, dažnai pakanka akinių regai pagerinti. Dažnai akinių nešiojimas derinamas su kitomis priemonėmis.
- Vaistiniai akių lašai – į stipresnę akį lašinama specialių lašų, dažniausiai su atropinu. Tai laikinai neryškina regėjimą stipresne akimi ir priverčia smegenis naudoti silpnesniąją.
- Chirurginis gydymas – prireikia retai, dažniausiai, jei ambliopiją lemia kitos struktūrinės akies problemos, pavyzdžiui, katarakta ar stipriai nukaręs vokas.
Dažniausiai gydymas trunka kelis mėnesius. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas laikytųsi gydymo rekomendacijų ir motyvuoti jį nenusiminti, jei rezultatai matomi ne iš karto. Palaikymas iš šeimos – labai svarbus šio proceso metu.
Ar akių pratimai padeda?
Nėra įrodymų, kad specialūs akių pratimai galėtų išgydyti ambliopiją. Kartais gydytojas siūlo, kol vaikas nešioja pleistrą ar naudoja lašus, užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, žaisti žaidimus, dėlioti dėliones), kad būtų lavinami ryšiai tarp smegenų ir silpnesnės akies. Tačiau pratimai ar akių judesiai patys vieni problemos neišsprendžia.
Kaip apsisaugoti nuo ambliopijos?
Nėra būdų išvengti pačios ambliopijos ar jos pagrindinių priežasčių: lūžio ydų, strabizmo, įgimtų akies pakitimų. Svarbiausias dalykas – reguliariai tikrinti vaiko akis ir regėjimą, kad galimos problemos būtų pastebėtos kuo anksčiau.
Prognozė ir gyvenimas su ambliopija
Sėkmingiausias gydymas – kuo anksčiau jis pradedamas, tuo geresni rezultatai. Dauguma vaikų, kuriems ambliopija nustatoma ankstyvoje vaikystėje ir laiku gydoma, pasiekia didelę regos atstatymo pažangą ir išvengia ilgalaikių regos bėdų. Kartais, jei buvo reikalingas regėjimo koregavimas akiniais ar lęšiais, vaikas gali jų prireikti nuolat.
Ambliopija savaime neišnyksta – ji negydoma gali sukelti nuolatinius regėjimo sutrikimus ar net aklumą pažeistoje akyje.
Kaip dažnai tikrinti vaiko akis?
Profilaktiniai akių patikrinimai vaikams – efektyviausias būdas anksti nustatyti ir laiku pradėti gydymą. Prieš mokyklą vaikus rekomenduojama tikrinti kasmet arba pagal šeimos gydytojo rekomendacijas. Pastebėjus bet kokius regėjimo ar vaiko elgsenos pokyčius, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į akių specialistą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei matote, kad vaikas pradėjo dažniau užmerkt akį, pakreipti galvą, sunkiau orientuojasi aplinkoje ar pradėjo vengti žaidimų, kuriuose reikia matyti iš toli ar iš arti. Svarbu kuo greičiau reaguoti į tokias situacijas, nes ankstyvas gydymas – efektyvesnis.
Klausimai gydytojui apie ambliopiją
- Kokia priežastis lėmė ambliopijos atsiradimą?
- Kokio gydymo reikės ir kiek laiko jis truks?
- Ar reikalinga chirurginė intervencija?
- Kaip galiu padėti vaikui neprarasti motyvacijos laikytis gydymo?
Ar ambliopija blogėja su amžiumi?
Negydoma ambliopija vaikystėje ilgainiui gali nulemti nuolatinius regėjimo sutrikimus. Paauglystėje ar suaugus jau sunkiau pasiekti gerų rezultatų, gydymas tampa ilgesnis ir ne visada toks efektyvus kaip vaikystėje.
Pastebėjus pakitusią vaiko akių padėtį, nuolatinį galvos pakreipimą, užmerkimą vienos akies ar kitus elgesio pokyčius, reikėtų netrukus pasikonsultuoti su akių specialistu.
