Emocijos ir psichologinė būklė turi didelę įtaką mūsų kūno funkcijoms, įskaitant virškinimo fermentų veiklą. Virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl mūsų išgyvenimai, stresas ir kitos emocijos gali turėti reikšmingos įtakos, kaip efektyviai mūsų kūnas apdoroja maistą. Tai natūralu, kad laikmečiais, kai esame patiriame emocinį diskomfortą, mūsų virškinimo sistema gali susidurti su iššūkiais.
Kaip emocijos veikia virškinimo sistemą?
Mūsų virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su autonomine nervų sistema, kuri kontroliuoja daugelį mūsų nevalingų kūno funkcijų, tokias kaip širdies plakimas ir kvėpavimas. Ši sistema yra susijusi su emociniais signalais, kylantys mūsų smegenyse. Kai išgyvename stresą ar kitą stiprų emocinį poveikį, padidėja tokių hormonų, kaip kortizolio ir adrenalino, lygis, kurie gali trukdyti sklandžiai virškinimo proceso eigai.
Smegenų ir žarnyno jungtis
Mūsų smegenys ir žarnynas bendrauja chemijos ir elektriniais signalais, o ši „smegenų ir žarnyno ašis“ vaidina svarbų vaidmenį virškinime. Stiprūs emociniai išgyvenimai gali paveikti šiuos signalus, todėl žarnynas tampa jautresnis ir jautriai reaguoja į maistą. Tyrimai rodo, kad tuo metu, kai emocijos yra stiprios, organizme vykdomas pasirinkimas energiją nukreipti į kitas sritis, o ne į virškinimą, dėl ko fermentų gamyba gali sulėtėti.
Virškinimo fermentų vaidmuo
Virškinimo fermentai yra baltymai, kurie padeda suskaidyti maistą į mažesnius komponentus, leidžiančius organizmui absorbuoti reikalingas maistines medžiagas. Enzimų, tokių kaip amilazė, proteazė ir lipazė, gamyba ir veikla labai priklauso nuo kūno vidinių sąlygų, taip pat ir nuo emocijų.
Streso poveikis virškinimo fermentams
Chroniškas stresas gali turėti neigiamą poveikį virškinimo fermentų gamybai ir veikimui. Dėl streso gali būti sutrikdyta kraujo tekmė į virškinamojo trakto organus, o tai gali apsunkinti maisto virškinimą. Be to, dėl hormonų pokyčių gali sumažėti tiek seilių, tiek skrandžio sulčių sekrecija, kurie yra būtini fermentų aktyvumui.
Žingsniai, padėsiantys pagelbėti virškinimo procesui
Nors negalime visada išvengti emocinių stresorių, tam tikri žingsniai gali padėti pagerinti virškinimo fermentų veiklą kasdieniame gyvenime. Pateikiame keletą patarimų:
- Atsikratykite streso: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar gilaus kvėpavimo pratimai, kad sumažintumėte streso lygį.
- Laikykitės sveikos mitybos: Valgykite reguliariai ir venkite šlamšto maisto, kuris gali papildomai apkrauti jūsų virškinimo sistemą.
- Sportuokite: Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti tiek emocinę būseną, tiek virškinimo veiklą.
- Mitybos papildai: Jei reikalingas papildomas fermentų palaikymas, pasikonsultuokite su gydytoju dėl mitybos papildų.
Mitai apie emocijas ir virškinimą
Dažnai viešai diskutuojama apie emocijų poveikį sveikatai, todėl svarbu skirti faktus nuo mitų. Vienas iš dažnai paplitusių mitų yra tai, kad vien tik stresas gali sukelti opas. Nors stresas gali pabloginti opų simptomus, jos dažniausiai kyla dėl bakterijų, vadinamų Helicobacter pylori, infekcijos.
Kai kurie kiti mitai
- Stresas sukelia IBS (dirgliosios žarnos sindromą): Stresas gali pabloginti simptomus, tačiau tai nėra vienintelis IBS sukėlėjas.
- Emocijos ir mityba nėra susiję: Faktai rodo, kad mūsų emocinė būsena gali tiesiogiai paveikti mitybos įpročius ir virškinimo efektyvumą.
Išvada
Emocijos turi įtakos daugeliui mūsų kūno funkcijų, įskaitant virškinimo fermentų veiklą. Suprasti ir valdyti šias sąsajas gali padėti palaikyti sveikesnę virškinimo sistemą ir bendrą savijautą. Sąmoningumas ir tinkamų praktikų taikymas gali padėti balansą pasiekti tarp psichologinės ir fizinės sveikatos.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
