Astrocitoma: kas tai, priežastys, simptomai, tipai ir gydymas

Astrocitoma – tai centrinės nervų sistemos navikas, augantis iš žvaigždės formos ląstelių, vadinamų astrocitais. Dažniausiai šie navikai formuojasi galvos smegenyse, tačiau gali rastis ir nugaros smegenyse. Astrocitomos gali būti tiek gerybinės, tiek piktybinės – jų pobūdį lemia augimo greitis ir polinkis plisti į aplinkinius audinius.

Astrocitomų tipai ir klasifikavimas

Astrocitomos skirstomos į keturis laipsnius pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klasifikaciją. Nuo laipsnio priklauso, kaip agresyviai auga navikas ir kokia rizika, kad jis išplis į kitas smegenų sritis. Žemo laipsnio (1 ir 2) astrocitomos auga lėčiau, aukšto laipsnio (3 ir 4) – greitai dauginasi ir plinta. Gerybiniai navikai dažniausiai būna pirmojo laipsnio, o ketvirtojo laipsnio astrocitomos, dar vadinamos glioblastomomis, laikomos pačiomis agresyviausiomis.

Gerybinės astrocitomos

  • Pilocitinė astrocitoma. Lėtai augantis navikas, retai išplitantis už pradinės vietos. Dažniausiai aptinkamas smegenėlėse. Po sėkmingos operacijos papildomo gydymo dažniausiai neprireikia.
  • Pleomorfinė ksantoastrocitoma. Paprastai susidaro smilkininėje smegenų skiltyje, auga palyginti lėtai. Daliai pacientų pasireiškia traukuliai. Chirurginis gydymas dažnai būna veiksmingas.
  • Subependiminė milžiniškųjų ląstelių astrocitoma. Dažniausiai diagnozuojama vaikystėje, ypač sergantiesiems tuberozine skleroze. Navikas auga smegenų skilveliuose, gydomas operacija.

Piktybinės astrocitomos

  • 2 laipsnio astrocitoma. Šie navikai linkę įsiskverbti į aplinkinius audinius, todėl jų pašalinimas operacijos metu būna sudėtingas.
  • 3 laipsnio astrocitoma. Dažnai vystosi iš žemesnio laipsnio astrocitomų, progresuoja greičiau, gydymui taikoma ne tik operacija, bet ir radioterapija, chemoterapija.
  • Glioblastoma (4 laipsnio astrocitoma). Labiausiai paplitusi ir agresyviausia astrocitomų rūšis. Sudaro apie ketvirtadalį visų smegenų navikų.

Kam pasireiškia astrocitoma?

Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau tam tikrų laipsnių navikai dažnesni atskirose amžiaus grupėse:

  • 1 laipsnio astrocitoma – dažniau vaikams ir paaugliams.
  • 2 laipsnio – suaugusiems nuo 20 iki 60 metų.
  • 3 laipsnio – dažniausiai 30–60 metų žmonėms.
  • Glioblastoma – dažniau vyresniems nei 50 metų.

Vyrų imlumas didesnis piktybinei ligos eigai, ypač 3 ir 4 laipsnio navikams.

Kaip dažnai pasitaiko astrocitoma?

  • 1 laipsnio astrocitomos sudaro apie 2 % visų galvos smegenų navikų.
  • 2 laipsnio – 2–5 % visų smegenų navikų.
  • 3 laipsnio – apie 4 %.
  • 4 laipsnio (glioblastomos) – iki 24 % visų galvos smegenų navikų ir tai yra dažniausia pirminė smegenų vėžio forma suaugusiesiems.

Astrocitomos simptomai

Pagrindiniai požymiai priklauso nuo naviko dydžio bei jo vietos smegenyse ar nugaros smegenyse. Dažniausi simptomai:

  • Galvos skausmas.
  • Pykinimas, vėmimas.
  • Traukuliai.
  • Pakitusios protinės funkcijos – sumišimas, atminties sutrikimai, nuotaikos pokyčiai.
  • Nuovargis.
  • Regos sutrikimai.
  • Kalbos arba judesių sutrikimai.
  • Silpnumas ar neįprasti refleksai.

Kas lemia astrocitomos atsiradimą?

Dažniausiai astrocitoma išsivysto atsitiktinai. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra poveikis jonizuojančiai spinduliuotei (pavyzdžiui, gydymas radioterapija) bei paveldimi genetiniai pakitimai. Retais atvejais naviko formavimąsi lemia IDH1 geno mutacija – dėl jo smegenų ląstelėse ima kauptis neįprastos cheminės medžiagos, kurios vėliau gali paskatinti naviko atsiradimą.

Jonizuojančios spinduliuotės poveikis

Vaikams, kuriems dėl kitų ligų buvo taikyta profilaktinė radioterapija, pavyzdžiui, gydant ūminę limfoblastinę leukemiją, ilgainiui rizika susirgti astrocitoma gali išaugti dešimtis kartų.

Genetiniai sindromai

  • Li-Fraumeni sindromas – dėl genų pokyčių padidėja rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis, tarp jų ir astrocitoma.
  • Neurofibromatozė 1 tipo (NF1) – liga, kai navikai dažnai susiformuoja ankstyvame amžiuje, būdingi odos pigmentiniai dėmeliai.
  • Tuberozinė sklerozė – genetinė liga, sukelianti neurologinius ir vystymosi sutrikimus bei įvairių navikų atsiradimą.
  • Turcot sindromas – retas genetinis sindromas, dėl kurio gali susiformuoti tiek polipai žarnyne, tiek navikai galvos ar nugaros smegenyse.

Astrocitomos diagnostika

Astrocitomos simptomai panašūs į kitų neurologinių ligų, todėl jų atpažinimas gali būti sudėtingas. Įvertinę paciento nusiskundimus ir ištyrę neurologinę būklę, gydytojai dažniausiai nurodo atlikti smegenų vaizdinius tyrimus.

  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – pagrindinis naviko ištyrimo būdas.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) – alternatyva, kai negalima atlikti MRT, pavyzdžiui, turint širdies stimuliatorių ar sąnario protezą.
  • Pamatę įtartiną darinio vaizdą, specialistai gali rekomenduoti biopsiją arba auglio pašalinimą, siekiant tiksliai nustatyti diagnozę.

Astrocitomos gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo naviko vietos, jo dydžio, tipo, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Dažnai gydymui reikia kelių specialistų – neurologų, neurochirurgų, onkologų radioterapeutų. Kiekvienu atveju parenkamas individualus gydymo planas.

  • Chirurginis gydymas – dažniausiai pirmasis žingsnis kovojant su astrocitoma. Operacijos metu surenkami naviko audiniai, kad būtų galima tiksliai nustatyti naviko rūšį ir ištirti galimus genetinius ar baltymų pokyčius, kurie gali lemti tolesnį gydymą. Kuo daugiau naviko pašalinama, tuo palankesnė ligos eiga, ypač esant žemo laipsnio astrocitomoms.
  • Pagalbinės (adjuvantinės) terapijos – po operacijos, ypač esant 2–4 laipsnio navikams, taikomi papildomi gydymo metodai: radioterapija (spindulinis gydymas), chemoterapija (vaistai, tokie kaip temozolomidas), o kai kuriais atvejais – biologinė terapija ar specialūs elektriniai prietaisai, stabdantys naviko augimą (ypač gydant glioblastomas).

Astrocitomos profilaktika

Astrocitomos atsiradimo išvengti praktiškai neįmanoma. Dauguma atvejų išsivysto be aiškios priežasties. Jei priklausote rizikos grupei dėl paveldimų ligų, svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus – kuo anksčiau navikas aptinkamas, tuo daugiau gydymo galimybių.

Ligos prognozė

Ateities perspektyvas lemia keletas rodiklių:

  • Naviko laipsnis – kuo laipsnis aukštesnis, tuo liga progresuoja greičiau.
  • Kiek naviko pavyksta pašalinti – žemo laipsnio navikai dažnai pašalinami visiškai, tuo tarpu aukšto laipsnio navikų visiškai išoperuoti neįmanoma, tačiau kuo daugiau audinio pašalinama, tuo geriau.
  • Naudojamos papildomos terapijos – chemoterapija, spindulinis gydymas gali prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti būklę.
  • Jaunesnis amžius ir normali neurologinė būklė dažniausiai susiję su ilgesniu išgyvenamumu.

Išgyvenamumo rodikliai pagal ligos laipsnį:

  • 1 laipsnio astrocitoma (pilocitinė): daugiau nei 10 metų.
  • 2 laipsnio astrocitoma: daugiau nei 5 metai.
  • 3 laipsnio astrocitoma: vidutiniškai 2–5 metai.
  • 4 laipsnio astrocitoma (glioblastoma): apie metus.

Reikia prisiminti, kad šie skaičiai – tik bendri vidurkiai. Kiekvieno asmens prognozę ir gydymo eigą gali tiksliausiai įvertinti gydymo komanda.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Po gydymo gali prireikti reguliarių vizitų neurologui, onkologui ar neurochirurgui, kad būtų įsitikinta, jog gydymas veiksmingas. Reikėtų nedelsti kreiptis į specialistus, jei vėl pasireiškia ar stiprėja šie simptomai:

  • Atminties silpnėjimas.
  • Traukuliai.
  • Stiprūs galvos ar regos sutrikimai.
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas.

Papildoma informacija apie astrocitomas

  • Skirtumas tarp astrocitomos ir glioblastomos: glioblastoma yra 4 laipsnio astrocitoma – greitai augantis, agresyvus navikas, dažniausiai diagnozuojamas kaip pirminis piktybinis galvos smegenų auglys.
  • Ar astrocitoma visada yra vėžys? Vieni navikai būna gerybiniai (1 laipsnio), kiti – piktybiniai (2–4 laipsniai). Taigi astrocitoma nebūtinai reiškia vėžį, tačiau piktybiniai variantai yra labai agresyvūs ir pavojingi.
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *