Astrovirus – tai virusas, kuris dažnai sukelia viduriavimą. Nors neretai šią infekciją žmonės vadina „skrandžio virusu“ ar net „skrandžio gripu“, ji neturi nieko bendro su gripu. Dažniausiai nuo jos nukenčia maži vaikai, vyresni nei 65 metų asmenys bei silpną imunitetą turintys žmonės.
Kas yra astrovirusas?
Astrovirusas – vienas iš dažniausių virusų, pavojingesnis patiems jauniausiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Imuninė sistema suaugus grūdinasi, todėl dauguma suaugusiųjų jau turi įgytą atsparumą – vaikystėje persirgus, antrą kartą užsikrėsti sunkiau. Pavadinimas „astrovirusas“ kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „žvaigždė“. Taip virusas pavadintas dėl išskirtinės žvaigždės formos, kurią galima pamatyti mikroskopu.
Mokslininkai nustatė, kad iki devynerių metų net 90 % vaikų jau būna sirgę astrovirusine infekcija. Suaugusiems ši liga pasitaiko rečiau, nes imuninei sistemai patyrus vaikystės infekcijas, dažnai susiformuoja atsparumas.
Simptomai ir priežastys
Astrovirusinės infekcijos simptomai
Dažniausiai besergantys jaučia lengvą, vandeningą viduriavimą. Kiti dažni simptomai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar nežymiai pakilusi temperatūra. Kai kuriems liga gali praeiti visai be simptomų – jie net nesupras, jog buvo užsikrėtę.
Kaip plinta ši infekcija?
Pagrindinis užsikrėtimo būdas – per fekalinius-oralinius kelią. Virusas plinta, kai netyčia burna patenka mikroskopinių išmatų likučių su virusu. Galimi būdai užsikrėsti:
- Geriamasis ar pramoginis vanduo, užterštas virusu (ežeruose, baseinuose, pramogų parkuose, taip pat nevalytas geriamasis vanduo);
- Maistas, ypač neplauti vaisiai ar daržovės, nepasterizuotas pienas ar patiekalai, pagaminti iš nesaugiai laikytų produktų;
- Kodėl virusas greitai plinta: per daiktus, paviršius, užkrėstų asmenų rankas (įskaitant globojant kūdikius, keičiant sauskelnes, slaugant senjorus).
Infekcijos rizikos grupės
- Maži vaikai iki 5 metų;
- Senjorai (vyresni nei 65 metų žmonės);
- Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligų ar imunitetą slopinančių vaistų.
Dėl to dažnesni protrūkiai būna darželiuose, globos namuose ar slaugos įstaigose, kur daug žmonių patenka į rizikos grupes.
Galimos komplikacijos
Žmonėms, kurių imuninė sistema stipri, komplikacijos itin retos. Tačiau imuninei sistemai nusilpus, infekcija kartais gali išplisti į nervų sistemą ir sukelti rimtas būkles, tokias kaip encefalitas ar meningitas.
Diagnozė ir tyrimai
Dažniausiai gydytojai astrovirusą diagnozuoja pagal simptomus ir išsiaiškinę, kad nėra kitų ligų priežasčių. Tyrimai dažniau skiriami, jei simptomai sunkesni arba jei ligonis turi nusilpusį imunitetą – tokiu atveju gali būti atliekamas išmatų tyrimas.
Atliekant išmatų tyrimą, gauna specialią talpą mėginiui surinkti. Laboratorijoje gali būti naudojami:
- Enzimų imunologinis testas (EIA), kuris aptinka viruso antigenus išmatose;
- PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas, kuris aptinka viruso genetinę medžiagą.
Abu tyrimai yra jautrūs, todėl virusą ar jo fragmentus galima aptikti net ir tada, kai jų kiekis organizme labai mažas.
Gydymas ir pagalba
Šiuo metu specifinių vaistų nuo astrovirusų nėra. Dauguma sergančiųjų pasveiksta be gydymo – svarbiausia išgerti pakankamai skysčių, kol praeina viduriavimas. Jei netenkama daug skysčių arba pasireiškia stiprūs simptomai, gali prireikti gydytojo paskirtos geriamojo ar lašelinio skysčių terapijos, retais atvejais – vaistų nuo viduriavimo.
Silpną imunitetą turintiems žmonėms gydytojas pirmiausia padės tvarkytis su pagrindine liga ar būkle, kad organizmas lengviau įveiktų infekciją.
Prevencija
Rankų higiena – pats veiksmingiausias būdas išvengti šios infekcijos. Rankas reikia plauti dažnai, ypač prieš valgant ir po tualeto. Svarbu žinoti, kad rankų dezinfekantai neveiksmingi kovoje su šiuo virusu.
- Vengti maudytis, jei viduriuojate – bent dvi savaites po simptomų niekur neplaukite;
- Nenuskleisti vandens plaukiojant upėse, ežeruose ar viešuose baseinuose;
- Gerti tik saugų, patikrintą vandenį, taip pat vengti nepasterizuoto pieno ir produktų iš jo;
- Kruopščiai plauti, lupti ar virti vaisius ir daržoves prieš vartojant;
- Jei kyla abejonių dėl vandens švaros – naudoti fasuotą vandenį gaminant ar geriant;
- Mokyti vaikus rankų higienos nuo mažumės ir priminti jiems, kad rankas reikia plauti po tualeto ir prieš valgį.
Ligos eiga ir gyvenimas sergant
Dažniausiai gydytojo įsikišimo nereikia: labai svarbu stebėti savo būklę, gerti pakankamai skysčių ir ilsėtis. Jei jūsų imuninė sistema silpna, būtinai praneškite gydytojui apie infekcijos simptomus ar bet kokius pablogėjimus.
Kiek trunka infekcija?
Sergant astrovirusine infekcija, ligos eiga paprastai trunka nuo vienos iki keturių dienų.
Kaip padėti sau pasveikti?
- Gerkite daug skysčių – rekomenduojamos vanduo, sultinys, sportiniai gėrimai ar specialūs tirpalai skysčių balansui atstatyti;
- Nevartokite alkoholio, kofeino – šie gėrimai gali dar labiau skatinti netekti skysčių;
- Vaistų nuo viduriavimo vartokite tik pasikonsultavę su gydytoju. Dideli vaistų, pvz., loperamido, kiekiai gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, ypač jei turite širdies ar kepenų problemų;
- Niekada neduokite vaistų kūdikiams ar vaikams nepasitarę su jų gydytoju, nes kai kurie vaistai, saugūs suaugusiesiems, vaikams gali būti žalingi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Prireikia medikų pagalbos, jei simptomai užsitęsia daugiau nei kelias dienas, arba jei labai gausiai ir dažnai viduriuojate. Nusilpusiam imunitetui, vos pasirodžius simptomams, rekomenduojama nedelsti.
Kada būtina vykti į skubios pagalbos skyrių?
- Daugiau nei 10 kartų per dieną pasikartojantis gausus viduriavimas;
- Nepavyksta sulaikyti skysčių ar maisto;
- Atsiranda stiprus silpnumas, sumišimas, galvos svaigimas, stovint apima silpnumas;
- Ilgą laiką nesituštinate arba šlapinatės labai mažai;
- Šlapimas tampa tamsus.
Klausimai gydytojui
- Kaip rūpintis savimi namuose?
- Kokius vaistus galiu vartoti esant simptomams?
- Ką valgyti, gerti? Ko vengti?
- Kaip geriausiai palaikyti skysčių balansą?
- Ką daryti, jei simptomai paūmėja ar pasikeičia?
- Kokie požymiai turėtų priversti nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų astrovirusinė infekcija praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos ar sunkesnės eigos požymių. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kūdikius, vyresnius žmones ir nusilpusį imunitetą turinčius pacientus. Jei simptomai stiprėja arba žmogus tampa vangus, geriau nelaukti.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Vandeningas viduriavimas tampa labai gausus arba nepraeina;
- Atsiranda kraujo išmatose ar juodos išmatos;
- Pakyla aukšta temperatūra arba ji laikosi ilgiau nei tikėtasi;
- Vemia tiek, kad nepavyksta išlaikyti skysčių;
- Ryškiai sumažėja šlapinimasis, džiūsta burna, svaigsta galva;
- Simptomai pasireiškia kūdikiui, vyresniam žmogui ar sergančiam lėtine liga.
Jei žmogus atrodo labai silpnas, sutrinka sąmonė ar atsiranda stiprus skausmas, reikalinga skubi medicinos pagalba. Toks vertinimas padeda atskirti įprastą žarnyno infekciją nuo būklės, kuriai jau reikia gydytojo apžiūros ir skysčių atstatymo.
