Autoimuninės ligos: rūšys, simptomai ir gydymas

Autoimuninės ligos gali pažeisti beveik bet kurią organizmo dalį – nuo galvos iki kojų. Šios būklės vystosi tuomet, kai žmogaus imuninė sistema, kuri turėtų saugoti organizmą nuo pavojingų infekcijų, pradeda klaidingai atakuoti savo paties audinius ir organus.

Kas yra autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos – tai lėtiniai sveikatos sutrikimai, kurių metu imuninė sistema nebeatpažįsta kai kurių savų ląstelių ir pradeda jas naikinti. Šis procesas sukelia įvairius simptomus, priklausančius nuo to, kuri organizmo dalis yra pažeista. Kadangi autoimuninės ligos neišgydomos visam laikui, jas dažniausiai tenka kontroliuoti visą gyvenimą.

Autoimuninių ligų tipai

Šiuo metu žinomos daugiau nei 100 skirtingų autoimuninių ligų. Imuninės sistemos „taikinys“ gali būti labai įvairus – sąnariai, oda, endokrininė sistema, kraujagyslės, virškinimo traktas, raumenys ar net nervų sistema. Dažniausiai pasitaikančios ligos ir jų paveikiamos sritys yra:

Sąnariai ir raumenys: reumatoidinis artritas, vilkligė, miozitas.
Oda ir kraujagyslės: psoriazė, psoriazinis artritas, dermatomiozitas, sklerodermija, vaskulitas, vitiligo, Sjögreno sindromas.
Virškinimo sistema: Krono liga, celiakija, opinis kolitas, autoimunitinis gastritas.
Endokrininė sistema: 1 tipo cukrinis diabetas, Adisono liga, Hašimoto tiroiditas, Greivso liga.
Nervų sistema: išsėtinė sklerozė, miastenija, Gijeno-Barré sindromas, lėtinis demielinizuojantis polineuropatija.

Kaip dažnos yra autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos – gana dažnas reiškinys, ypač turint omenyje, kiek įvairių tipų ligų priskiriama šiai grupei. Manoma, kad jos gali užklupti maždaug vieną iš penkiolikos žmonių.

Susiję įrašai

Autoimuninių ligų simptomai

Šios ligos gali sukelti pačių įvairiausių simptomų, priklausomai nuo to, koks organas ar sistema pažeista. Pavyzdžiui, pažeidus raumenis, gali atsirasti silpnumas, o jei nukenčia sąnariai – jaučiamas skausmas, patinimas ar sustingimas. 1 tipo diabetas pasireiškia padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje. Kai kurios ligos sutrikdo regėjimą.

Daugelis autoimuninių būklių sukelia uždegimą. Jo požymiai gali apimti:

Šilumos pojūtį ar kaitrą
Odos paraudimą arba pakitusią spalvą
Patinimą
Skausmą

Būdinga, kad simptomai gali atsirasti bangomis – paūmėti ir vėl nurimti. Šie paūmėjimai vadinami „atkryčiais“ ar „priepolių“ laikotarpiais.

Kas lemia autoimuninių ligų išsivystymą

Nors tikroji šių ligų atsiradimo priežastis vis dar nežinoma, faktas, kad imuninė sistema klaidingai atakuoja savus audinius, yra esminis ligos mechanizmas. Vis dar tiriama, kodėl organizmas ima taip elgtis.

Rizikos veiksniai

Virusinės infekcijos, tokios kaip COVID-19 ar Epšteino-Barro virusas
Lytis: moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis
Paveldimumas: jei šeimoje yra sergančiųjų šiomis ligomis, rizika didėja
Tos pačios ligos buvimas: sergant viena autoimunine liga, gali išsivystyti ir kita
Aplinkos veiksniai: tam tikrų cheminių medžiagų, teršalų poveikis, darbo ar gyvenamosios aplinkos ypatybės
Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas

Kaip nustatomos autoimuninės ligos

Diagnozuoti autoimuninę ligą padeda išsamus fizinis ištyrimas bei pokalbis apie paciento sveikatą ir šeimos ligų istoriją. Gydytojas gali atlikti įvairius kraujo tyrimus, ieškodamas specifinių žymenų, rodančių imuninės sistemos veiklą. Prireikus, skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso ar ultragarsiniai tyrimai, padedantys įvertinti vidinius kūno pokyčius.

Kadangi daugelis simptomų būdingi ne vienai ligai, dažnai tenka atmesti kitas galimas priežastis – šis procesas vadinamas diferencine diagnostika.

Gydymo galimybės

Autoimuninių ligų valdymas paprastai reikalauja derinti skirtingus gydymo metodus, priklausomai nuo tikslios diagnozės bei individualių organizmo ypatumų. Kiekvienam žmogui gali prireikti skirtingų priemonių.

Skausmą malšinantys vaistai
Vaistai nuo uždegimo – nesteroidiniai preparatai ar kortikosteroidai
Imunosupresantai, kurie slopina pernelyg aktyvią imuninės sistemos veiklą
Fizioterapija ir ergoterapija
Intraveninės imunoglobulinų infuzijos (IVIG)

Kai kurių autoimuninių ligų gydymas yra specifinis: sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu privalo vartoti insuliną, o sergantys celiakija privalo laikytis dietos be gliuteno.

Ar įmanoma išvengti autoimuninių ligų?

Sunku užkirsti kelią šių ligų atsiradimui, nes pagrindinės jų priežastys vis dar nėra aiškios. Nėra veiksmingų būdų visiškai apsisaugoti nuo jų išsivystymo.

Ligos eiga ir prognozė

Autoimuninės ligos – tai lėtiniai sutrikimai, kurie dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Šiuo metu nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti šias ligas. Kai kuriais atvejais simptomai ilgesnį laiką būna labai silpni – tokia būsena vadinama remisija. Tačiau net ir tada liga visiškai neišnyksta.

Kasdienybė su autoimunine liga

Kiekvienas žmogus gyvena su autoimunine liga skirtingai. Svarbu bendradarbiauti su gydytoju – jis padės pasirinkti tinkamiausią gydymo ir gyvenimo būdo korekcijos planą. Kai kuriems gali tekti keisti mitybos įpročius, fizinio aktyvumo lygį ar kasdienius įpročius.

Nors kai kurios autoimuninės ligos (pavyzdžiui, vilkligė, reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė) gali kelti rimtų sunkumų, vis daugiau simptomų galima sėkmingai valdyti, o kartais liga ir ilgam laikui aprimsta.

Gyvenimo trukmė sergant autoimunine liga

Paveikiamos gyvenimo trukmės prognozuoti vienareikšmiškai neįmanoma, nes atskirų ligų eiga gali varijuoti nuo visai nesunkių iki pavojingų gyvybei komplikacijų. Tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė ar miozitas gali būti pavojingos, bet toli gražu ne visada. 1 tipo diabetas be gydymo taip pat gali tapti mirtinas, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia kontroliuoti šią ligą.

Kiekvieną atvejį vertina gydytojas – tik jis gali pakomentuoti, kaip konkretus susirgimas paveiks gyvenimo kokybę ar trukmę.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei pastebite naujų, nepaaiškinamų ar stiprėjančių simptomų, ypač jei jie neleidžia užsiimti įprasta veikla, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat, jei jau esate nustatyta diagnozė, svarbu informuoti gydytoją, jei gydymas praranda efektyvumą arba paūmėjimai dažnėja.