Barreto stemplė – tai būklė, kai stemplės gleivinę sudarančios ląstelės pakinta ir tampa labiau panašios į žarnyno epitelį. Šie pokyčiai atsiranda dėl ilgai trunkančio dirginimo arba pažeidimo, dažniausiai susijusio su lėtiniu rūgšties poveikiu. Nors rizika susirgti vėžiu nėra didelė, vis dėlto pakitusios ląstelės padidina vėžinių susirgimų tikimybę, todėl svarbu laiku pastebėti ir stebėti šią būklę.
Kas yra Barreto stemplė?
Barreto stemplė – tai stemplės vidinio sluoksnio ląstelių pakitimas, kuris dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems lėtiniu gastroezofaginiu refliuksu (GERL). Įprastai stemplės gleivinė turi gleivinę, kuri padeda apsaugoti ją nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Tačiau ilgalaikis rūgšties ar kitų dirgiklių poveikis pažeidžia gleivinę ir paskatina jos ląsteles keistis. Šis pakitimas vadinamas žarninės metaplazijos terminu – kai viena audinio rūšis pakeičiama kita, kurios normaliai toje vietoje neturėtų būti.
Pokyčiai gleivinėje lemia, kad ji tampa panaši į žarnyno dangą – storesnė, šiurkštesnė ir įgauna kitą spalvą. Metaplazija – tai apsauginė organizmo reakcija, kai stemplė, neturinti stiprios apsaugos nuo rūgšties, „mėgina“ įgyti tokių savybių, kokias turi žarnų gleivinė. Tačiau dėl šio pokyčio didėja ikivėžinių ir vėžinių susirgimų rizika.
Ligos simptomai
Kokie simptomai išduoda Barreto stemplę?
Pati Barreto stemplė simptomų nesukelia. Dažniausiai pasireiškia požymiai, susiję su ja provokuojančiais veiksniais – ilgalaikiu stemplės uždegimu arba rūgšties refliuksu. Dažni simptomai:
- Rėmuo – deginimo pojūtis stemplėje ar po krūtinkauliu.
- Gerklės perštėjimas ar skausmas, ypač jei uždegimas paveikė viršutinę stemplės dalį.
- Pablogėjęs rijimas ar jausmas, kad maistas stringa gerklėje.
- Lėtinis kosulys, užkimimas ar gerklės perštėjimas.
Ilgalaikis, metų metus trunkantis uždegimas palaipsniui pažeidžia stemplės gleivinę, o simptomai gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys, todėl juos pastebėjus svarbu kreiptis į gydytoją.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kodėl išsivysto Barreto stemplė?
Barreto stemplės atsiradimo mechanizmas nėra pilnai aiškus, tačiau pagrindine priežastimi laikomas ilgalaikis stemplės gleivinės dirginimas. Dauguma žmonių Barreto stemplę įgyja po daugelio metų trunkančio gastroezofaginio refliukso (GERL), kai skrandžio rūgštis nuolat patenka į stemplę. Taip nuolatinis uždegimas skatina ląstelių atsinaujinimą ir pakitimus.
Nors dažniausiai Barreto stemplė išsivysto sergantiems GERL, visgi ne visi ją turintys žmonės suserga Barreto stemple. Kiti dirgikliai – rūkymas ar įvairūs cheminiai veiksniai – taip pat gali paskatinti gleivinės pokyčius.
Kas daugiausiai rizikuoja susirgti?
- Vyrai šia liga serga 2–3 kartus dažniau nei moterys.
- Žmonės, perkopę 55 metų amžių – esant ilgai trunkančiai ligos eigai.
- Tie, kurie daugelį metų serga GERL – Barreto stemplė diagnozuojama net 10–15 % šių pacientų.
- Rūkantieji – tabakas didina riziką susirgti šia liga.
Diagnostika
Kaip nustatoma Barreto stemplė?
Barreto stemplę diagnozuoja gastroenterologai. Svarbiausias žingsnis – endoskopinis tyrimas. Jo metu į stemplę per burną įvedama plona vamzdelio formos kamera, kuri leidžia apžiūrėti gleivinę ir paimti nedidelius audinio mėginius (biopsijas). Procedūra atliekama taikant nuskausminimą.
Įprastai sveika stemplė yra blyškiai rožinės spalvos ir lygi, o pakitusios vietos – šiurkštesnės, salamio spalvos. Jei gleivinė uždegusi, pokyčiai gali būti prislopinti, todėl gydytojui gali prireikti paimti biopsijas iš kelių skirtingų vietų. Mikroskopu tiriama, ar gleivinėje yra metaplazijos arba displazijos požymių.
Normalioje stemplėje ląstelės būna plokščios, susluoksniuotos – vadinamos daugiasluoksnėmis plokščiosiomis. Jei randama stačiakampių, vienoje eilėje išsidėsčiusių ląstelių, būdingų žarnynui, patvirtinamas Barreto stemplės diagnozė.
Barreto stemplės skirstymas
- Trumpo segmento Barreto stemplė: pakitusi vieta mažesnė nei 3 cm ilgio.
- Ilgo segmento Barreto stemplė: pažeidimo ilgis didesnis nei 3 cm.
Atskirai įvertinama, ar gleivinėje jau yra displazija (ikivėžiniai pokyčiai):
- Metaplazija be displazijos – maža vėžio rizika.
- Metaplazija su nedidele displazija – rizika šiek tiek didesnė.
- Metaplazija su ryškia displazija – vėžio rizika didžiausia.
- Karcinoma – gleivinėje jau yra vėžinių ląstelių.
Kiti galimi pakitimai
- Susiaurėjusi stemplė (striktūra) – gali sunkinti rijimą dėl randėjimo.
- Opeliai (pepsinės opos) – atviros žaizdos, susidarančios dėl rūgšties pažeistų audinių.
Gydymas ir stebėjimas
Kaip gydoma Barreto stemplė?
Barreto stemplės gydymo tikslas – stabdyti ligos progresavimą ir mažinti vėžio riziką. Gydymas paprastai apima keletą svarbių žingsnių:
- Pašalinti ligą sukėlusią priežastį (pavyzdžiui, rūgšties refliuksą).
- Sistemingai stebėti gleivinės būklę atliekant endoskopijas.
- Pašalinti ikivėžinius pakitimus, jei jų randama.
Gydymo metodai
Choninis rūgšties refliuksas efektyviai gydomas vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Rekomenduojama keisti mitybą, atsisakyti kenkiančių įpročių bei vartoti vaistus, mažinančius rūgšties išsiskyrimą. Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) itin efektyviai slopina rūgšties gamybą ir skatina gleivinės gijimą. Kai kuriais atvejais padeda ir mažos apimties chirurginės intervencijos, pašalinančios pagrindinius refliukso mechanizmus.
Vaistai refliuksui gydyti
- Omeprazolis
- Lansoprazolis
- Pantoprazolis
- Rabeprazolis
- Esomeprazolis
- Dekslansoprazolis
Gleivinės stebėsena
Barreto stemplės atvejais būtina reguliariai atlikti endoskopinius tyrimus – jų dažnį nustato gydytojas pagal tai, ar yra displazijos. Jei jos nėra, endoskopija atliekama kas kelerius metus; jei ikivėžiniai pokyčiai jau nustatyti, tyrimus tenka kartoti kasmet.
Gydymas atsižvelgiant į displazijos laipsnį
Jei biopsyje randama displazija, nustatomas jos sunkumas (lengva ar ryški). Lengva displazija dažniau stebima, esant ryškiai – rekomenduojama greičiau šalinti pakitusį audinį.
Galimi intervencijos būdai:
- Ablacijos terapija – poveikis šalčiui, karščiui ar bangoms (pvz., šalčio dujos, lazeris, radijo dažniai) per endoskopą leidžia pašalinti pakitusį gleivinės sluoksnį.
- Endoskopinė gleivinės rezekcija – minimaliai invazinė intervencija, kai dalis pažeisto audinio išpjaunama per endoskopą.
- Chirurgija (ezofagektomija) – taikoma, kai displazija ryški, įtariamas vėžys ar yra dideli randiniai pokyčiai. Pažeista stemplės dalis pašalinama, o likusi atstatoma žarnyno segmentais.
Profilaktika
Ar galima apsisaugoti nuo Barreto stemplės?
Dauguma veiksnių, sukeliančių lėtinį stemplės uždegimą, gali būti valdomi. Ilgai trunkančios ligos dažniau baigiasi Barreto stemplės išsivystymu, todėl, pajutus GERL ar kitų stemplės dirginimo problemų, svarbu nelaukti ir kreiptis dėl gydymo. Būtina atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, kuris didina šios ligos riziką.
Ligos prognozė
Ar galima visiškai išgyti?
Metaplazija savaime neišnyks, tačiau specialiomis procedūromis galima pašalinti pakitusį audinį. Be displazijos ši būklė nedaro didelės įtakos gyvenimui – svarbiausia nuolat tikrintis pas gydytoją. Svarbu spręsti pagrindinę stemplės pažeidimo priežastį (pvz., gydyti refliuksą). Jei pašalinamas dirginantis veiksnys ir pakitusi gleivinė, Barreto stemplė gali išnykti, tačiau liga gali pasikartoti, tad būtina likti stebėjimui.
Kiek laiko galima gyventi su Barreto stemple?
Su šia būkle galima gyventi pilnavertį gyvenimą, jei tik laiku stebima ir gydoma. Vėžio ar stiprių ikivėžinių pokyčių atsiradimas turi įtakos gyvenimo trukmei, tačiau dauguma Barreto stemplės turinčių asmenų niekada nesusirgs vėžiu. Kuo anksčiau nustatoma ir pradedama gydyti, tuo geresnė prognozė. Laiku pastebėti pokyčiai leidžia išvengti ar pašalinti vėžinius pakitimus dar jų pradžioje.
