Adalimumab – tai vaistas, skirtas sumažinti uždegimą ir skausmą sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios susijusios su imuninės sistemos veikla. Jis ypatingai dažnai skiriamas autoimuninėmis ligomis sergantiems žmonėms – nuo sąnarių ligų iki žarnyno ar odos sutrikimų.
Kam vartojamas adalimumabas
Adalimumabas kuriamas padėti tiems, kurie kenčia nuo autoimuninių sutrikimų, tokių kaip reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, jaunatvinis idiopatinis artritas ar ankilozinis spondilitas. Šis vaistas taip pat taikomas gydant odos ligas, tarp jų – plokštelinę psoriazę ar hidradenitą. Dar viena vartojimo sritis – lėtinės žarnyno uždegiminės ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, taip pat kai kurie akių uždegimai, pavyzdžiui, uveitas.
Vaisto poveikis pagrįstas imuninės sistemos baltymo – navikų nekrozės faktoriaus (TNF) – poveikio slopinimu. TNF skatina uždegiminius procesus organizme, todėl jį blokuodamas adalimumabas padeda sumažinti sąnarių ir aplinkinių audinių tinimą, saugo nuo ilgalaikės žalos ir gerina bendrą savijautą.
Kaip tinkamai vartoti adalimumabą
Adalimumabas leidžiamas po oda, dažniausiai į šlaunį ar pilvą. Dažnis priklauso nuo ligos ir gydytojo paskyrimo – įprasta šį vaistą leistis kas antrą savaitę arba, kai kuriais atvejais, dažniau. Vaikams dozė dažnai koreguojama pagal svorį.
Prieš leidžiant vaistą, jį reikia išimti iš šaldytuvo ir palaikyti kambario temperatūroje apie 15–30 minučių. Svarbu vaisto papildomai nešildyti – nedėti į mikrobangų krosnelę ar karštą vandenį. Prieš injekciją verta apžiūrėti vaistą: jei pastebite daleles ar stiprią spalvos pakitimo, naudoti jo nereikia. Oda, į kurią bus leidžiamas vaistas, turi būti švari – nuvalykite ją spiritu. Injekcijos vietą kiekvieną kartą rekomenduojama keisti, kad neatsirastų odos pažeidimų ar mėlynių, ir nesuleisti į dirglų, paraudusį ar sukietėjusį plotą. Po injekcijos vietos netrinkite, kad nesusidarytų daugiau kraujosruvų.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir leisti vaistą reguliariai – tai užtikrina ilgalaikę ligos kontrolę. Nenutraukite vaisto vartojimo ir nekeiskite dozės savarankiškai.
Kartais gydymo pradžioje, skiriant didesnę arba dažnesnę dozę, gali būti nurodyta kitokia vaisto vartojimo schema – jos būtina laikytis tiksliai, kaip nurodė gydytojas.
Jei pastebite, kad būklė negerėja ar blogėja, apie tai būtinai pasitarkite su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Adalimumabo vartojimo metu dažniausiai pasitaikantys šalutiniai reiškiniai pasireiškia vaisto suleidimo vietoje – gali atsirasti paraudimas, niežėjimas, skausmas ar patinimas. Dažnai šie pojūčiai būna trumpalaikiai, bet jei išlieka ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti infekcijos požymiai – užsitęsęs gerklės skausmas, nuolatinis kosulys, karščiavimas, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas, dusulys ar skausmingas/dažnas šlapinimasis. Taip pat gali atsirasti neįprastų išskyrų iš makšties, baltų apnašų burnoje (pienligė) ar kitaip neįprasta savijauta.
Nedelsdami informuokite gydytoją, jei pastebite šiuos rimtesnius šalutinius poveikius:
- širdies ritmo sutrikimai, veržimo krūtinėje jausmas, dusulys, per didelis kojų ar pėdų tinimas, neįprastas nuovargis, staigus svorio didėjimas
- kraujas išmatose, sunkūs galvos skausmai, kraujosruvos ar kraujavimas be aiškios priežasties
- kojų skausmas ar tinimas, tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse, judesių ar kalbos sutrikimai, raumenų silpnumas ar koordinacijos stoka
- regėjimo pokyčiai, neįprasti sąnarių skausmai, odos bėrimas „drugelio“ forma ant nosies ir skruostų
Nors ir retai, šis vaistas gali sukelti sunkių kepenų pažeidimų, ypač tiems, kuriems anksčiau buvo hepatito B infekcija. Kepenų problemos pasireiškia nuolatiniu pykinimu ar vėmimu, apetito nebuvimu, skausmu dešinėje pilvo pusėje, geltonu odos ar akių atspalviu, tamsiu šlapimu. Jei pastebite šiuos požymius, reikalinga skubi medikų pagalba.
Dar retesni, bet rimti šalutiniai poveikiai yra traukuliai ar stiprus skausmas krūtinėje. Sunki alerginė reakcija taip pat įmanoma – apie tai įspėja bėrimas, niežulys, patinimas ypač veido ar liežuvio srityje, didelis galvos svaigimas, kvėpavimo apsunkinimas.
Šio vaisto nauda dažnai nusveria rizikas, tačiau svarbu būti budriems ir apie bet kokius neįprastus pojūčius pasitarti su gydytoju. Saugus vartojimas – jūsų ir gydymo sėkmės pagrindas.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
