Tulžis yra tirštas, lipnus, žalsvai gelsvas skystis, kurį nuolat gamina jūsų kepenys. Nors dažnai apie ją net nesusimąstome, tulžis atlieka labai svarbų vaidmenį virškinime, ypač kai mūsų organizmas susiduria su riebalų skaidymu. Be šio kepenų gaminamo skysčio negalėtume tinkamai pasisavinti vertingų maistinių medžiagų iš riebalų turinčio maisto.
Baziniai faktai apie tulžį
Be pagrindinės funkcijos – padėti virškinti riebalus, tulžis mūsų organizme turi ir daugiau užduočių. Ji transportuoja nuo organizmo nereikalingas ar kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, bilirubiną, kuris susidaro natūraliai “senstant” raudoniesiems kraujo kūneliams. Būtent per tulžį šios jų “griuvimo” atliekos nukeliauja į žarnyną ir pasišalina kartu su išmatomis.
Tulžis taip pat pasižymi savita sudėtimi. Joje yra:
- Cholesterolio
- Tulžies druskų (rūgščių), kurios ypač reikalingos riebalų skaidymui
- Vandens
- Fosfolipidų – sudėtingų riebalų, turinčių fosforo
- Bilirubino
- Skirtingų kūno druskų, pavyzdžiui, kalio ir natrio
- Vario ir kitų mikroelementų
Pagrindinės veikliosios medžiagos – tulžies druskos. Jos “sudrumsčia” didelius riebalų lašus į mažesnius gabalėlius, kad virškinimo fermentams būtų lengviau juos suardyti ir pernešti į kraujotaką.
Kaip gaminasi ir keliauja tulžis?
Kepenys kasdien pagamina maždaug 800–1000 mililitrų tulžies. Kai reikia ją panaudoti, pavyzdžiui, po sočių, riebesnių pietų, specialūs hormonai nurodo tulžies pūslei susitraukti bei išpilti turinį į plonąją žarną, tiksliau – į dvylikapirštę žarną. Čia tulžis susimaišo su maistu ir padeda dalyti riebalus. Kiti virškinimo fermentai tuomet baigia darbą, o organizmas gali lengvai pasisavinti reikalingas riebalų rūgštis energijai gaminti.
Kai nėra reikiamybės, tulžis kaupiama tulžies pūslėje. Tai maža, kriaušės formos talpa po kepenimis, veikianti tarsi laikinas indas. Paprastai ji saugo apie 30–80 mililitrų tulžies – tiek užtenka net ir gausiam maistui virškinti.
Tulžies sistemos sutrikimai
Tulžies gamyba ar nutekėjimas gali sutrikti dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausios problemos susijusios su:
- Tulžies akmenimis – tai kieti dariniai, susidarantys iš cholesterolio, bilirubino arba abiejų. Dažniau jų turi žmonės, kurių mityboje vyras gausus riebalų ar vyksta spartus svorio svyravimas.
- Tulžies pūslės uždegimu (cholecistitu) – dažnai priežastis būna akmuo, užblokavęs lataką, todėl susikaupia tulžis ir vystosi uždegimas.
- Tulžies latakų uždegimu (cholangitu) – dažniausiai kyla, kai akmuo užkemša lataką ir ten ima veistis bakterijos.
- Akmenimis bendrame tulžies latake (choledocholitiaze) – kai akmenys patenka į pagrindinį lataką, jungiantį kepenis, tulžies pūslę ir žarnyną.
- Tulžies latakų užsikimšimu – kliūtys, kylantys dėl akmenų, randų ar navikų, trukdo tulžies tėkmei. Dėl to blogėja riebalų pasisavinimas ir virškinimas.
Tulžies sistemos sutrikimų simptomai
- Stiprus ar bukas skausmas viršutinėje dešinėje arba vidurinėje pilvo dalyje, ypač po valgymo. Kartais skausmas gali plisti į nugarą ar net petį.
- Pykinimas ir vėmimas, pasireiškiantys kartu su pilvo skausmu.
- Virškinimo sutrikimai: sunkumas po valgio, pilnumo jausmas, diskomfortas pilve, skausmas krūtinėje.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis – požymiai, kad galimas uždegimas ar infekcija.
- Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta) – susiformuoja, kai dėl latako užsikimšimo kraujyje susikaupia bilirubinas.
- Išmatų spalvos pakitimai – jos gali tapti šviesesnės ar molio atspalvio dėl tulžies patekimo sutrikimo.
Šiuos simptomus gali sukelti įvairios organizmo būklės. Jei pasireiškia ilgai trunkantys ar stiprūs minėti simptomai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tikslios diagnostikos ir reikalingo gydymo.
Tulžies veiklos vertinimo tyrimai
Sveikatos specialistai, įvertinantys tulžies sistemą, rekomenduoja standartinius kraujo tyrimus:
- Kepenų funkcijos tyrimus – jie parodo tam tikrų fermentų, baltymų ir bilirubino kiekį kraujyje. Pakitimai gali rodyti kepenų, tulžies pūslės ar latakų sutrikimus.
- Bilirubino tyrimą – padidėjęs lygis dažniausiai įspėja apie užsikimšusį tulžies lataką ar kitą problemą.
Tulžies sutrikimų gydymo būdai
Gydymas visada priklauso nuo problemos pobūdžio. Dažniausiai taikomi šie būdai:
- Antibiotikai skiriami tada, kai nustatoma infekcija ir reikia sumažinti uždegimą.
- Cholecistektomija – dažniausias sprendimas esant tulžies pūslės akmenims ar uždegimui. Tai minimaliai invazinė (daugeliu atvejų) operacija, kai pašalinama tulžies pūslė.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – šios procedūros metu specialiu endoskopu gydytojai gali pašalinti akmenis iš latako be atviros chirurgijos.
- Kartais, kai kitos priemonės neveiksmingos arba reikalingas didesnis įsikišimas, prireikia chirurginės operacijos, skirtos pašalinti užkimštį ar uždegimo židinį.
Kaip išlaikyti sveiką tulžies sistemą?
- Subalansuota kūno masė – antsvoris padidina riziką susidaryti akmenims, bet staigus svorio kritimas taip pat gali būti žalingas. Svarbu siekti lėto ir pastovaus svorio mažėjimo.
- Mažai riebalų turinti mityba, ypač vengiant nesveikų, “blogųjų” riebalų. Tai gali padėti išvengti tulžies akmenų ir sumažinti atkryčio riziką po gydymo.
- Mityba, turtinga skaidulomis – daug skaidulų padeda palaikyti virškinimo sveikatą ir cholesterolio lygio kontrolę.
Tulžies sistema – tai tylus pagalbininkas, nuo kurio priklauso mūsų virškinimas ir gera savijauta. Rūpindamiesi savo mityba ir reguliariai tikrindami sveikatą, galime padėti savo organizmui išvengti nemalonių tulžies sukeliamų sutrikimų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
