Blefarochalazija – tai nedažnai pasitaikanti akių vokų liga, pasireiškianti periodiškai atsirandančiu, neskausmingu akių vokų patinimu. Šie uždegiminiai periodai, dar vadinami epizodais, būna trumpalaikiai – simptomai dažniausiai atsiranda ir praeina, o tarp epizodų žmogus nejunta jokių pakitimų.
Bendri faktai apie blefarochalaziją
Ši būklė gali būti vadinama ir blefarochalazijos sindromu – šie terminai reiškia tą patį. Nors dėl šios ligos regėjimas pažeidžiamas retai, stipresnio patinimo metu viršutinis vokas gali dalinai uždengti akį, kuriam laikui sumažindamas periferinį matymą. Nors blefarochalazija akių nesugadina, ilgainiui ir po ne vieno epizodo voko oda dažnai išsitempia, praranda elastingumą.
Dažniausiai patinimas atsiranda abiejuose viršutiniuose vokuose, tačiau retais atvejais gali būti pažeistas tik vienas vokas. Ligos epizodai pasikartoja kas kelis mėnesius keletą metų, o vėliau būklė nurimsta ir ilgą laiką gali neprogresuoti. Pradžios amžius – dažniausiai vaikystė ar ankstyva paauglystė. Dalis tyrimų pastebi, kad blefarochalazija gali būti dažnesnė mergaitėms.
Kas gali sirgti blefarochalazija?
Ši liga gali išsivystyti bet kam, tačiau dažniausiai pirmieji požymiai prasideda vaikystėje ir dažnai išryškėja iki paauglystės. Tikslus sergamumas nėra žinomas, kadangi daugelis atvejų neteisingai nustatomi kaip kitos akių ligos.
Blefarochalazijos simptomai
- Pagrindinis požymis – neskausmingas viršutinio voko patinimas, kuris trunka kelias dienas epizodo metu.
- Akių vokų oda tampa plona, pernelyg elastinga arba išsitampanti.
- Pastebima voko odos spalvos pakitimas, paraudimas, akių ašarojimas arba paraudusi akis.
Blefarochalazija nesukelia regėjimo pablogėjimo ar akių vidaus pažeidimų, tačiau stipraus patinimo metu vokas gali užstoti dalį akies ir sutrukdyti matymui.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kol kas nėra aišku, kodėl išsivysto ši liga. Pastebėta, kad epizodai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais: brendimu, menstruacijomis, streso periodais. Kartais priepuolį gali išprovokuoti bitės įgėlimas, nuovargis, infekcinės ligos su karščiavimu ar akies sužeidimai.
Kaip nustatoma blefarochalazija?
Diagnozę patvirtina akių gydytojas atlikęs akių, vokų ir junginės apžiūrą. Papildomai gali būti paskirtas kraujo tyrimas siekiant atmesti infekcines ar kitas ligas. Gydytojas taip pat stengsis atmesti kitas galimas voko paburkimo priežastis, pavyzdžiui:
- Blefaritą
- Angioedemą
- Skydliaukės sukeltą akių ligą
- Sarkoidozę
- Ašerio sindromą
- Idiopatinį orbitos uždegimą
- Flopinio voko sindromą
Gydymas ir priežiūra
Dauguma žmonių medicininio gydymo dažnai neprireikia. Kadangi blefarochalazija neturi įtakos regėjimo išsaugojimui ir nesukelia skausmo, gydytojai daugiausia rekomenduoja priemones, padedančias mažinti uždegimą ir paburkimą per epizodą. Tam skiriami
- kortikosteroidai,
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo,
- antihistamininiai vaistai,
- imunosupresantai.
Jei voko oda dėl pasikartojančių paburkimų praranda elastingumą arba tampa nuolat išsitampusi, gali būti rekomenduojama akių vokų plastikos operacija (blefaroplastika), kurios metu atkuriamas normalus voko atvartas.
Ar galima išvengti blefarochalazijos?
Kadangi tiksli ligos priežastis nežinoma, profilaktikos nėra. Svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su akių gydytoju, vos pastebėjus bet kokį akių vokų ar akių patinimą.
Ligos eiga ir prognozė
Žmonės, sergantys blefarochalazija, dažniausiai susiduria su kelis metus vis pasikartojančiais epizodais, trukdančiais kelias dienas. Ligai pasižymi neprognozuojama eiga – kiek laiko truks atskiras epizodas ar kada liga visiškai nurims, numatyti sunku. Konsultuojantis su gydytoju galima aptarti savo atvejį detaliau.
Blefarochalazija taip pat didina kitų voko ligų riziką, tokių kaip:
- vokų užkritimas (ptozė),
- entropionas (vokų užsilenkimas į akies pusę),
- ektropionas (voko atsilenkimas į išorę).
Kaip dažnai tikrintis akis?
- Vaikams: pirmas patikrinimas atliekamas tuomet, kai išmoksta pažinti raides, vėliau – kas 1–2 metus.
- Suaugusiesiems iki 40 metų: kas 5–10 metų.
- Žmonėms nuo 40 iki 54 metų: kas 2–4 metus.
- Vyresniems nei 55 metų: kas 1–3 metus.
Akių gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius patikrinimus, jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą nedelsdami, jeigu staiga prarandate regėjimą, jaučiate stiprų akių skausmą arba ima blyksėti šviesos ar atsiranda naujų juodų taškelių regėjimo lauke. Visiems kitiems pokyčiams – voko, akių ar regėjimo pakitimams – taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju kuo greičiau.
Dažnai užduodami klausimai apie blefarochalaziją
Kuo blefarochalazija skiriasi nuo dermatochalazijos?
Abi ligos pažeidžia akių vokų odą, lemia jos pertempimą ar užkritimą, tačiau jų priežastys skirtingos. Blefarochalazija išsivysto po pasikartojančių vokų paburkimų, kuomet audiniai ilgainiui išsitampo ir gali užkristi virš akies. Dermatochalazija dažniausiai atsiranda dėl senėjimo – oda ir jungiamasis audinys laikui bėgant praranda stangrumą, ypač viršutiniuose vokuose, todėl jie gali užstoti periferinį matymą.
Kuo skiriasi blefarochalazija nuo blefarito?
Blefarochalazija paveikia visą voką ar abu vokus, vyksta epizodiškai, o jos priežastys dažnai neaiškios. Blefaritas pasireiškia tik voko krašto paburkimu ir paraudimu, jį sukelia odos ligos, infekcijos ar užsikimšusios riebalinės voko liaukos. Tai sukelia sudirgimą, skausmingumą ar deginimo pojūtį voke.
Pastebėjus bet kokius naujus pokyčius akių ar vokų srityje – patinimą, uždegimą, skausmą ar regėjimo pakitimus – svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su akių priežiūros specialistu, kuris po patikros paskirs tinkamiausią gydymą ar stebėjimą.

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.