Kraujo šlapalo azoto (BUN) tyrimas padeda nustatyti, kiek šlapalo azoto yra jūsų kraujyje. Tai vienas iš paprastų, bet informatyvių būdų įvertinti, kaip veikia inkstai ir kaip jūsų organizmas šalina baltymų skaidymo metu susidariusias atliekas.
Ką rodo šlapalo azoto kiekis kraujyje?
Šlapalo azotas – tai šlakų medžiaga, atsirandanti jūsų kepenyse baltymams skaidantis. Vėliau su krauju ji keliauja į inkstus, kurie šį junginį pašalina su šlapimu. Nedidelis šlapalo azoto kiekis kraujyje yra visiškai normalus, tačiau didesnis nei įprasta rodo, kad inkstai gali nesusidoroti su šių atliekų pašalinimu. Tokiu atveju galima įtarti tam tikras inkstų ligas.
Kada atliekamas šis tyrimas?
BUN tyrimą gydytojai dažniausiai skiria kaip dalį išsamaus ar bazinio metabolinio panelio kraujo tyrimų per profilaktinius sveikatos patikrinimus. Taip pat šis tyrimas naudingas, jei asmuo patenka į padidintos inkstų ligų rizikos grupę. Riziką gali kelti:
- Inkstų ligų pasitaikymas biologinėje šeimoje
- Diabetas
- Aukštas kraujospūdis
- Širdies ligos
Esant vėlesnėms inkstų ligos stadijoms, simptomai aiškesni. Tuomet tyrimas ypač aktualus.
Inkstų ligos simptomai
- Dažnesnis šlapinimasis nei įprastai
- Putojantis šlapimas
- Kraujas šlapime
- Silpnumas, nuovargis
- Sumažėjęs apetitas
- Pabrinkimai, ypač plaštakose, kojose ar čiurnose
Normos pagal amžių ir lytį
BUN rodikliai šiek tiek skiriasi pagal amžių ir lytį:
- Vaikams nuo 1 iki 17 metų – 7–20 mg/dL
- Suaugusioms moterims – 6–21 mg/dL
- Suaugusiems vyrams – 8–24 mg/dL
Ką reiškia padidėjęs šlapalo azoto kiekis?
Jei šlapalo azoto kiekis didesnis nei įprasta, dažniausiai tai rodo, kad inkstai gali prastai šalinti šlapalo atliekas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai inkstai sveiki, o BUN vis tiek padidėjęs. Dažniausios priežastys:
- Didelis baltyminis maistas racione
- Skysčių trūkumas organizme (dehidratacija)
- Natūralus organizmo senėjimas (vaikų BUN paprastai mažesnis)
- Tam tikri vaistai, tokie kaip karbamazepinas, metotreksatas ar tetraciklinas
- Dideli nudegimai
- Šlapimo takų obstrukcija, dėl kurios sunku pasišlapinti
- Stresas
- Širdies smūgis
- Kraujavimas virškinamajame trakte
Ką rodo mažas BUN kiekis?
Mažas šlapalo azoto kiekis pasitaiko retai. Dažniausiai taip nutinka dėl šių priežasčių:
- Baltymų stoka mityboje
- Lieknas kūno sudėjimas
- Per didelis suvartojamų skysčių kiekis
- Kepenų ligos
Kaip pasiruošti tyrimui?
Prieš atliekant tyrimą svarbu informuoti gydytoją, jei turite kraujavimo sutrikimų ar vartojate kraują skystinančius vaistus. Kartais tuo pačiu metu gali būti atliekami ir kiti kraujo tyrimai, kuriems reikėtų pasninkauti 8–12 valandų. Gydytojas tiksliau nurodys, ar prieš šį tyrimą reikia nevalgyti ar negerti.
Kaip atliekamas BUN tyrimas?
Kraujo paėmimas BUN tyrimui vyksta kaip įprastas veninio kraujo tyrimas. Slaugytojas ar gydytojas dezinfekuoja jums rankos veną, tada plona adata paima šiek tiek kraujo į mėgintuvėlį. Procedūra gali šiek tiek dilgčioti, o po jos gali likti maža mėlynė, tačiau ji greitai išnyksta. Kraujo mėginys siunčiamas į laboratoriją, atsakymai dažniausiai būna per 1–3 darbo dienas.
Ką daryti, jei rezultatai nenormalūs?
Kai gaunami tyrimo rezultatai, gydytojas juos interpretuoja ir, esant nukrypimų, gali paskirti papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna:
- Kreatinino tyrimas, kuris padeda įvertinti, kaip šalinamas kitas atliekų produktas – kreatininas
- Skaičiuojamas glomerulų filtracijos rodiklis (eGFR), padedantis tiksliau įvertinti inkstų darbą. Jis atsiranda pagal kreatinino kiekį, baltymų lygį, amžių, lytį, kūno sudėjimą
Kaip sumažinti padidėjusį kraujo šlapalo azotą?
Šlapalo azoto kiekio paprastai nemažinama tiesiogiai. Svarbiausia – ieškoti priežasties, kodėl inkstai pašalina mažiau šlakų. Pirmas žingsnis – vandens balanso atstatymas. Esant nedidelei dehidratacijai, kai kartu su BUN pakilimu nėra kreatinino padidėjimo, pakanka daugiau gerti. Rekomenduojama kasdien vyrams išgerti apie 3 litrus, moterims – apie 2,2 litro skysčių.
Racione verta sumažinti baltymų kiekį, rintis daugiau grūdų, daržovių, vaisių. Baltymų šaltinius, tokius kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, reikėtų riboti. Daugumai žmonių pakanka 40–60 g baltymų per parą, tačiau esant padidėjusiam BUN šį kiekį gali tekti dar sumažinti.
- Grūdai: avižos, ryžiai, makaronai
- Vaisiai: obuoliai, uogos, bananai
- Daržovės: lapinės, paprikos, brokoliai
- Sveiki riebalai: avokadai, riešutai, kokosų aliejus
Ką reikėtų riboti, jei BUN lygis aukštas?
- Mėsa: jautiena, paukštiena, kiauliena, lašiša
- Pieno produktai: pienas, sūris, jogurtas
Baltymų ribojimą būtina derinti su gydytoju arba mitybos specialistu.
Narkotikų paskyrimas BUN pokyčiams gydyti
Vaistai nėra paskiriami tiesiog BUN kiekiui mažinti ar didinti. Svarbu pašalinti priežastinę problemą ir prižiūrėti bendra sveikatos būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus klausimų dėl tyrimo rezultatų ar pastebėjus naujų simptomų, būtina susisiekti su gydytoju. Taip pat verta teirautis:
- Ką reiškia mano analizės?
- Ar reikia papildomų tyrimų?
- Kokie žingsniai padėtų pagerinti BUN rodiklius?
- Ar yra liga, kuri sukėlė šiuos pokyčius?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
