Bradikinezija – tai sulėtėję judesiai, kai mums įprasti veiksmai, tokie kaip vaikščiojimas ar gestų atlikimas, tampa lėtesni ir reikalauja daugiau pastangų. Nors pati bradikinezija nelaikoma atskira liga, ji dažnai pasireiškia kaip viena pagrindinių judėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos, simptomų.
Kaip bradikinezija pasireiškia kasdienybėje
Judesių lėtėjimas gali ženkliai apsunkinti kasdienes veiklas. Įprastos užduotys, tokios kaip pasiruošimas ryte ar paprasčiausias apsirengimas, dėl bradikinezijos tampa sudėtingesnės ir gerokai užtrunka. Žmogus gali pastebėti, kad net automatiniai judesiai, apie kuriuos paprastai nesusimąstome, sulėtėja ir reikalauja papildomų pastangų.
- Nebekryžiuojamos rankos ar kojos sėdint
- Žvilgsnis tampa retesnis, nes sumažėja akių mirksėjimų dažnis
- Einant nebesiūbuojama rankomis
- Kyla sunkumų atsistoti iš sėdimos padėties arba persiversti lovoje
- Judesiai gali sustingti, žmogus tarsi užstringa vietoje
- Sudėtinga atlikti ritmiškus veiksmus – ploti ar baksnoti pirštais
Bradikinezijos pradžios požymiai
Pirmieji bradikinezijos simptomai ne visada būna ryškūs, tačiau juos galima atpažinti stebint kasdienius judesius. Dažniausiai pradžioje pastebima, kad atsistoti iš kėdės tampa sunkiau, o pradėjus eiti atsiranda žingsnių vilkimas ar slopinimas. Taip pat gali būti sunku išreikšti emocijas veido mimikomis (hipomimija), o smulkūs judesiai, tokie kaip rašymas ar smulkių daiktų laikymas, ima kelti daugiau sunkumų nei anksčiau.
Bradikinezija iš vidaus: kaip jaučiasi žmogus
Daugelis bradikineziją patiriančių asmenų pastebi ne tik judesių lėtėjimą, bet ir raumenų sustingimą ar silpnumą. Tačiau reikia žinoti, kad iš tikrųjų raumenų stiprumas nuo bradikinezijos nesumažėja – ją lemia smegenų ir raumenų tarpusavio ryšio pokyčiai. Dažnai žmogus net nežino, kad jo judesiai sulėtėję, kol to neišryškina gydytojas per apžiūrą.
Bradikinezijos priežastys
Sulėtėjusius judesius dažniausiai lemia sumažėjusi dopamino koncentracija smegenyse. Dopaminas – tai neuromediatorius ir hormonas, perduodantis signalus tarp nervinių ląstelių tam tikrose smegenų srityse. Kai dopamino išsiskiria per mažai, smegenų siunčiami signalai silpnėja ir judesių kontroliavimas tampa sudėtingesnis.
- Parkinsono liga ar Parkinsonizmo sindromas
- Liujių kūnelių demencija
- Progresuojanti supranuklearinė paralyžius
- Antipsichotiniai vaistai – tokie kaip haloperidolis ar metoklopramidas
Taip pat bradikinezija gali būti nulemta ne tik Parkinsono liga, bet ir kitų judėjimo sutrikimų ar tam tikrų vaistų vartojimo.
Bradikinezijos valdymas ir gydymas
Bradikinezijos gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Dažniausiai skiriami vaistai, skatinantys dopamino apykaitą, tačiau svarbu ir fizinis aktyvumas bei reguliari mankšta. Jei bradikinezija išsivystė kaip vaistų šalutinis poveikis, gydytojas gali pakoreguoti jų dozę ar pakeisti į kitus preparatus.
- Vaistai, kurių sudėtyje yra levodopos (kartais derinami su karbidopa)
- Tolkaponas, entakaponas
- MAOI grupės vaistai – pavyzdžiui, selegilinas
- Amantadinas
Šie preparatai padeda pagerinti signalų perdavimą tarp nervinių ląstelių ir sušvelninti sulėtėjusių judesių požymius. Gydymas parenkamas individualiai, o gydytojas esant poreikiui koreguoja vaistų dozes ar derinius, kad pasiektų geriausią poveikį. Kai kuriais atvejais laikui bėgant pradiniai vaistai gali prarasti veiksmingumą, todėl gydymas nuolat peržiūrimas.
Kokia rizika, jei bradikinezija nelabai gydoma?
Negydoma bradikinezija laikui bėgant gali labai apriboti judrumą ir savarankiškumą. Tai apsunkina kasdienius darbus, tampa sunku atlikti net paprasčiausius veiksmus – užsisegti marškinius, išsivalyti dantis, supjaustyti maistą ar atsistoti. Tokiose situacijose būtina kuo anksčiau kreiptis į savo gydytoją, kad būtų užkirstas kelias traumoms ar kitoms komplikacijoms.
Ar įmanoma išvengti bradikinezijos?
Kol kas nėra žinoma, kaip visiškai išvengti bradikinezijos išsivystymo. Jeigu šis simptomai atsirado vartojant tam tikrus vaistus, gydytojas gali pasiūlyti alternatyvų ar pakeisti dozes. Svarbu jokiu būdu nekeisti gydymo savarankiškai be gydytojo patarimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad jūsų arba artimo žmogaus judesiai tampa lėtesni nei įprasta, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku kreipiantis pagalbos, galima sumažinti bradikinezijos keliamus sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
