SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Kūno sandara

Krūtų sandara: pieno latakai, audiniai, ligos ir fiziologija

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Kūno sandara
0
Krūtų sandara: pieno latakai, audiniai, ligos ir fiziologija
Share on FacebookShare on Twitter

Krūtys yra svarbi ir sudėtinga moters kūno dalis, tačiau jas turi ir vyrai. Nors moters krūtys yra svarbios tiek fiziologiškai (maitinant kūdikį), tiek seksualiai (jas stimuliuojant jaučiamas malonumas), vyrų krūtys fiziologinės funkcijos neatlieka, tačiau taip pat yra jautrios ir gali būti seksualinio jautrumo zona.

Krūtų sandara

Krūties sandara yra gerokai sudėtingesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš išorės matomi speneliai ir tamsesni odos ratilai aplink juos, vadinami areolėmis. Dažniausiai žmonės gimsta su dviem krūtimis.

Moterų krūties sluoksniai

  • Glandulinis audinys (dar vadinamas skiltelėmis) – gamina pieną.
  • Jungiamasis (fibrinis) audinys – suteikia krūtims formą ir palaiko struktūrą.
  • Riebalinis audinys – užpildo erdves tarp kitų audinių ir lemia krūtų dydį.

Moterų krūtis sudaro įvairūs audiniai, kurie jungiasi prie krūtinės raumenų. Svarbu žinoti, kad ir vyrai turi glandulinio ir riebalinio audinio, tačiau jų pieno latakai dažniausiai būna neišsivystę.

Išsamiau apie krūties dalis

  • Riebalinis audinys (adipozinis audinys) apima daugiausia krūties tūrio ir išsidėsto nuo raktikaulio iki pažasties bei žemyn išilgai šonkaulių.
  • Skiltys – kiekvieną krūtį sudaro 15–20 skilčių, kurios išsidėsto aplink spenelį panašiai kaip rato stipinai.
  • Glandulinis audinys (skiltelės) – tai smulkios dalelės, esančios skilčių viduje, kurios gamina pieną.
  • Pieno latakai – plonos vamzdelio formos struktūros, pernešančios pieną nuo glandulinio audinio iki spenelių.
  • Speneliai – išsidėstę areolės centre, kiekviename jų susikerta apie devyni pieno latakai ir gausu nervinių galūnėlių.
  • Areolės – tamsesnė oda aplink spenelį, kurioje yra Montgomerio liaukų, gaminančių natūralų tepalą, apsaugantį šią vietą maitinimo metu.
  • Kraujagyslės – aprūpina krūtį krauju ir palaiko audinius gyvybingus.
  • Limfagyslės – priklauso limfinei sistemai, perneša limfą ir padeda kovoti su infekcijomis. Jos jungiasi su limfmazgiais, kurių daugiausia yra pažastyse ir krūtinėje.
  • Limfmazgiai – mažyčiai organai, padedantys organizmui gintis nuo ligų.
  • Nervingos galūnėlės – speneliuose jų labai daug, todėl ši vieta itin jautri.

Vyrų krūtų struktūra

Vyrų krūtys taip pat turi išorinius spenelius ir areoles, tačiau vidinė jų sandara skiriasi: glandulinio audinio beveik nėra, pieno latakai menkai išsivystę, todėl fiziologinio vaidmens jos neatlieka. Tačiau kai kurie vyrai gali susidurti su krūtų padidėjimu (ginekomastija), o labai retai – ir su krūties vėžiu.

Susiję įrašai

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

2025 11 lapkričio
Vestibulinis neuritas

Vestibulinis neuritas

2025 11 lapkričio

Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai

2025 11 lapkričio

Kas yra tetanija?

2025 11 lapkričio

Krūtų funkcijos

Moterų krūtys kuriamos natūraliai taip, kad gebėtų gaminti ir išskirti pieną. Šį procesą reguliuoja keli svarbūs hormonai:

  • Estrogenas – didina pieno latakų ilgį ir išsišakojimą, kad padidėtų pieno talpa.
  • Prolaktinas – pasirūpina, kad krūties liaukos taptų aktyvios ir ruošiasi pieno gamybai.
  • Progesteronas – stimuliuoja skiltelių augimą ir kraujagyslių plėtrą po ovuliacijos.
  • Oksitocinas – atsakingas už pieno išsiskyrimą maitinant kūdikį.

Dažniausios krūties sveikatos problemos

Nors didžiausia grėsmė krūtų sveikatai yra krūties vėžys, yra ir kitų dažnų sutrikimų:

  • Gerybinės (nepavojingos) krūties ligos
  • Krūtų cistos
  • Guzeliai
  • Krūties skausmas (mastalgija)
  • Odos bėrimas krūties srityje
  • Fibrocistiniai pakitimai (neišvystyti mazgeliai, jautrumas)
  • Pieno latakų išsiplėtimas
  • Mastitas (krūties infekcija)
  • Išskyros iš spenelio

Kas yra tankios krūtys?

Tankios krūtys reiškia, kad krūties sudėtyje gausu glandulinio ir jungiamojo audinio, o riebalinio – mažiau. Tiek tankus audinys, tiek navikai mammogramoje matomi kaip balta spalva, todėl vėžio nustatymas tampa sudėtingesnis. Iki pusės moterų nuo 40 iki 74 metų turi tankų krūtų audinį, tačiau šis ypatumas nepriklauso nuo krūties išvaizdos ar dydžio. Jei krūties audinys labai tankus, vėžio tikimybė šiek tiek padidėja, tad verta pasitarti su gydytoju dėl papildomų ištyrimo priemonių.

Krūtų sveikatos priežiūra

Norint laiku aptikti galimus pakitimus, rekomenduojama reguliariai tikrintis krūtis pas specialistą ir darytis mamogramas. Kaip dažnai reikia atlikti tyrimus, priklauso nuo individualių rizikos veiksnių bei šeimos ir asmeninės sveikatos istorijos. Atliekant savityrą, svarbu pažinti, kaip atrodo ir jaučiasi jūsų krūtys, kad lengviau būtų pastebėti pokyčius.

Krūties jautrumas

Speneliuose yra gausybė nervų, todėl ši vieta itin jautri prisilietimui. Moterų krūtys paprastai būna jautresnės dėl hormonų poveikio, nors ir vyrų speneliai gali būti jautrūs ir reaguoti į stimuliaciją.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis pas gydytoją, jei pastebite:

  • Naujai atsiradusį guzą krūtyje
  • Išskyras iš spenelio
  • Skausmą krūtyje
  • Pasikeitusį krūties ar odos išvaizdą ar pojūtį
  • Spenelį, kuris staiga įsitraukė (tapo į vidų įdubęs)
  • Bėrimą krūties srityje

Jei kas nors iš jūsų artimos biologinės šeimos iki 50 metų amžiaus yra sirgęs krūties ar kiaušidžių vėžiu, verta pasitarti su gydytoju dėl genetinių tyrimų ar ankstesnių ištyrimo priemonių.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Kodėl čiaudžiu pavalgius?
Ligų simptomai

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 11 lapkričio
Vestibulinis neuritas
Ligos

Vestibulinis neuritas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 11 lapkričio
Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai
Fitnesas

Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2025 11 lapkričio
Kitas įrašas
Krūtų kalcifikatai: tipai, priežastys, tyrimai ir gydymas

Krūtų kalcifikatai: tipai, priežastys, tyrimai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Kodėl čiaudžiu pavalgius?

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

2025 11 lapkričio
Vestibulinis neuritas

Vestibulinis neuritas

2025 11 lapkričio
Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai

Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai

2025 11 lapkričio
Kas yra tetanija?

Kas yra tetanija?

2025 11 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Kodėl čiaudžiu pavalgius?
  • Vestibulinis neuritas
  • Išlikite puikios formos: 5 geriausi pratimai vidinei šlaunų daliai

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.