Krūtų sandara: pieno latakai, audiniai, ligos ir fiziologija

Krūtys yra svarbi ir sudėtinga moters kūno dalis, tačiau jas turi ir vyrai. Nors moters krūtys yra svarbios tiek fiziologiškai (maitinant kūdikį), tiek seksualiai (jas stimuliuojant jaučiamas malonumas), vyrų krūtys fiziologinės funkcijos neatlieka, tačiau taip pat yra jautrios ir gali būti seksualinio jautrumo zona.

Krūtų sandara

Krūties sandara yra gerokai sudėtingesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš išorės matomi speneliai ir tamsesni odos ratilai aplink juos, vadinami areolėmis. Dažniausiai žmonės gimsta su dviem krūtimis.

Moterų krūties sluoksniai

  • Glandulinis audinys (dar vadinamas skiltelėmis) – gamina pieną.
  • Jungiamasis (fibrinis) audinys – suteikia krūtims formą ir palaiko struktūrą.
  • Riebalinis audinys – užpildo erdves tarp kitų audinių ir lemia krūtų dydį.

Moterų krūtis sudaro įvairūs audiniai, kurie jungiasi prie krūtinės raumenų. Svarbu žinoti, kad ir vyrai turi glandulinio ir riebalinio audinio, tačiau jų pieno latakai dažniausiai būna neišsivystę.

Išsamiau apie krūties dalis

  • Riebalinis audinys (adipozinis audinys) apima daugiausia krūties tūrio ir išsidėsto nuo raktikaulio iki pažasties bei žemyn išilgai šonkaulių.
  • Skiltys – kiekvieną krūtį sudaro 15–20 skilčių, kurios išsidėsto aplink spenelį panašiai kaip rato stipinai.
  • Glandulinis audinys (skiltelės) – tai smulkios dalelės, esančios skilčių viduje, kurios gamina pieną.
  • Pieno latakai – plonos vamzdelio formos struktūros, pernešančios pieną nuo glandulinio audinio iki spenelių.
  • Speneliai – išsidėstę areolės centre, kiekviename jų susikerta apie devyni pieno latakai ir gausu nervinių galūnėlių.
  • Areolės – tamsesnė oda aplink spenelį, kurioje yra Montgomerio liaukų, gaminančių natūralų tepalą, apsaugantį šią vietą maitinimo metu.
  • Kraujagyslės – aprūpina krūtį krauju ir palaiko audinius gyvybingus.
  • Limfagyslės – priklauso limfinei sistemai, perneša limfą ir padeda kovoti su infekcijomis. Jos jungiasi su limfmazgiais, kurių daugiausia yra pažastyse ir krūtinėje.
  • Limfmazgiai – mažyčiai organai, padedantys organizmui gintis nuo ligų.
  • Nervingos galūnėlės – speneliuose jų labai daug, todėl ši vieta itin jautri.

Vyrų krūtų struktūra

Vyrų krūtys taip pat turi išorinius spenelius ir areoles, tačiau vidinė jų sandara skiriasi: glandulinio audinio beveik nėra, pieno latakai menkai išsivystę, todėl fiziologinio vaidmens jos neatlieka. Tačiau kai kurie vyrai gali susidurti su krūtų padidėjimu (ginekomastija), o labai retai – ir su krūties vėžiu.

Krūtų funkcijos

Moterų krūtys kuriamos natūraliai taip, kad gebėtų gaminti ir išskirti pieną. Šį procesą reguliuoja keli svarbūs hormonai:

  • Estrogenas – didina pieno latakų ilgį ir išsišakojimą, kad padidėtų pieno talpa.
  • Prolaktinas – pasirūpina, kad krūties liaukos taptų aktyvios ir ruošiasi pieno gamybai.
  • Progesteronas – stimuliuoja skiltelių augimą ir kraujagyslių plėtrą po ovuliacijos.
  • Oksitocinas – atsakingas už pieno išsiskyrimą maitinant kūdikį.

Dažniausios krūties sveikatos problemos

Nors didžiausia grėsmė krūtų sveikatai yra krūties vėžys, yra ir kitų dažnų sutrikimų:

  • Gerybinės (nepavojingos) krūties ligos
  • Krūtų cistos
  • Guzeliai
  • Krūties skausmas (mastalgija)
  • Odos bėrimas krūties srityje
  • Fibrocistiniai pakitimai (neišvystyti mazgeliai, jautrumas)
  • Pieno latakų išsiplėtimas
  • Mastitas (krūties infekcija)
  • Išskyros iš spenelio

Kas yra tankios krūtys?

Tankios krūtys reiškia, kad krūties sudėtyje gausu glandulinio ir jungiamojo audinio, o riebalinio – mažiau. Tiek tankus audinys, tiek navikai mammogramoje matomi kaip balta spalva, todėl vėžio nustatymas tampa sudėtingesnis. Iki pusės moterų nuo 40 iki 74 metų turi tankų krūtų audinį, tačiau šis ypatumas nepriklauso nuo krūties išvaizdos ar dydžio. Jei krūties audinys labai tankus, vėžio tikimybė šiek tiek padidėja, tad verta pasitarti su gydytoju dėl papildomų ištyrimo priemonių.

Krūtų sveikatos priežiūra

Norint laiku aptikti galimus pakitimus, rekomenduojama reguliariai tikrintis krūtis pas specialistą ir darytis mamogramas. Kaip dažnai reikia atlikti tyrimus, priklauso nuo individualių rizikos veiksnių bei šeimos ir asmeninės sveikatos istorijos. Atliekant savityrą, svarbu pažinti, kaip atrodo ir jaučiasi jūsų krūtys, kad lengviau būtų pastebėti pokyčius.

Krūties jautrumas

Speneliuose yra gausybė nervų, todėl ši vieta itin jautri prisilietimui. Moterų krūtys paprastai būna jautresnės dėl hormonų poveikio, nors ir vyrų speneliai gali būti jautrūs ir reaguoti į stimuliaciją.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis pas gydytoją, jei pastebite:

  • Naujai atsiradusį guzą krūtyje
  • Išskyras iš spenelio
  • Skausmą krūtyje
  • Pasikeitusį krūties ar odos išvaizdą ar pojūtį
  • Spenelį, kuris staiga įsitraukė (tapo į vidų įdubęs)
  • Bėrimą krūties srityje

Jei kas nors iš jūsų artimos biologinės šeimos iki 50 metų amžiaus yra sirgęs krūties ar kiaušidžių vėžiu, verta pasitarti su gydytoju dėl genetinių tyrimų ar ankstesnių ištyrimo priemonių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *