Krūtų kalcifikatai: tipai, priežastys, tyrimai, gydymas

Krūties kalcifikatai – tai smulkios kalcio nuosėdos, kurios susidaro krūties audiniuose. Jie paprastai nesukelia skausmo ir yra tokie maži, kad jų neįmanoma apčiuopti pirštais. Dažniausiai jie aptinkami tik atliekant mamogramą – specialų krūties rentgenologinį tyrimą, padedantį pamatyti netipinius darinukus krūties audinyje.

Krūties kalcifikatų tipai

Kalcifikatai krūtyse gali būti skirtingų rūšių, kurios mamogramoje matomos nevienodai. Skiriamos dvi pagrindinės rūšys:

Makrokalcifikatai – didesnės, ryškios baltos dėmelės, išsibarstę po visą krūtį. Jie pasitaiko dažniausiai, yra nepavojingi ir paprastai tolesnių tyrimų nereikalauja.
Mikrokalcifikatai – labai smulkūs, balti taškeliai, galintys pasiskirstyti grupėmis arba būti išsidėstę linijoje. Jie dažniausiai irgi būna nepiktybiniai, tačiau kartais gali būti ankstyvas vėžinių pokyčių požymis. Jei mamogramoje matomi tokie dariniai, gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus, kad įsitikintų, ar nėra ikivėžinių ar vėžinių ląstelių.

Kaip dažnai aptinkami krūties kalcifikatai?

Kalcifikatai krūtyse – labai dažnas reiškinys, ypač vyresnėms nei 50 metų moterims. Statistika rodo, kad apie pusė visų moterų bent kartą susiduria su gerybiniais krūties kalcifikatais.

Simptomai

Krūties kalcifikatai dažniausiai nesukelia jokių pojūčių – jų aptikti apčiuopos metu paprastai nėra įmanoma. Dažniausiai apie juos sužinoma tik gavus mamogramos atsakymą profilaktinio tyrimo metu.

Susiję įrašai

Kalcifikatų atsiradimo priežastys

Tiksliai žinoma, kodėl krūtyse susiformuoja kalcifikatai, nėra, bet manoma, kad tai – organizmo reakcija į tam tikrus procesus krūties audiniuose. Gerybiniai kalcifikatai dažnai būna susiję su:

Krūties traumomis
Cistomis (skysčiu užpildytais dariniais)
Infekcijomis
Senstančiomis kraujagyslėmis krūties audiniuose
Gerybiniais mazgeliais (fibroadenomomis)
Praeinančiųjų latakų išsiplėtimu (ductectazija)
Ankstesnėmis krūties operacijomis ar gydymu nuo krūties vėžio

Piktybiniai kalcifikatai dažniausiai siejami su pieno latakų viduje besivystančiomis vėžinėmis ląstelėmis – tokia būklė dar vadinama pieno latakų karcinoma in situ.

Ką neturi įtakos kalcifikatų atsiradimui?

Kai kas mano, kad kalcifikatai krūtyse atsiranda dėl padidėjusio kalcio kiekio maiste ar papildų vartojimo, tačiau šie veiksniai tam neturi įtakos.

Nustatymas ir diagnostika

Dažniausiai krūties kalcifikatai yra nepavojingi ir papildomo ištyrimo nereikia. Tačiau kartais net gerybiniai kalcifikatai mamogramoje gali atrodyti panašiai kaip tie, kurie būdingi anksti besivystančiam krūties vėžiui. Ypač jei matoma glaudi kalcifikatų grupė ar mažos dėmelės, išsidėsčiusios linijoje, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, kad įsitikintų, ar nėra piktybinių pokyčių.

Išsami mamograma – atliekamas detalesnis rentgeninis tyrimas, iš įvairių kampų nufotografuojant įtartiną sritį. Tai leidžia tiksliau įvertinti kalcifikatų formą ir jų išsidėstymą.
Biopsija – jei reikia, imamas nedidelis krūties audinio mėginys, kuris laboratorijoje ištiriamas dėl ligos požymių. Dažniausiai biopsija atliekama pasitelkiant vaizdo kontrolę, vadinamą stereotaksine biopsija, kai speciali adata paimami audinio gabalėliai būtent ten, kur aptikti kalcifikatai.

Klaidingos radinių interpretacijos

Kartais kalcifikatai gali atsirasti dėl nepiktybinių mazgelių ar cistų. Netgi kremai, pudros ir dezodorantai, patekę ant krūties odos, gali sukelti kalcifikatams būdingus šešėlius mamogramoje. Todėl prieš atliekant tyrimą rekomenduojama nenaudoti dezodoranto, o jei vis dėlto užsitepėte, būtinai nuvalykite prieš procedūrą.

Kalcifikatų valdymas ir gydymas

Daugeliu atvejų krūties kalcifikatai nepavojingi ir jokio gydymo jiems nereikia. Gydytojas nuosekliai lygins būsimas mamogramas su ankstesnėmis, kad galėtų stebėti ar kalcifikatai nesikeičia. Jei papildomi tyrimai parodo, kad kalcifikatai gali būti susiję su vėžiu ar nesaugiais pokyčiais, tikslinga siųsti konsultacijai pas krūtų ligų specialistą.

Nuolatinis stebėjimas – kartais užtenka sistemingai stebėti, ar nėra pokyčių.
Operacija – prireikus gali būti pašalintas tik pažeistas audinys arba visa krūtis.
Cheminė terapija, spindulinė terapija ar tikslingi vaistai gali būti taikomi priklausomai nuo diagnozės.

Geriausias gydymo planas visada aptariamas su gydytoju individualiai, pagal konkrečią situaciją.

Ar kalcifikatai turėtų būti šalinami?

Dažniausiai pašalinti kalcifikatų nėra būtina – jie patys savaime žalos nesukelia. Pašalinimas reikalingas tik tuomet, kai jie susiję su nenormaliu ląstelių dauginimusi (pvz., įtariant vėžį). Tokiu atveju pašalinami ne patys kalcifikatai, o pakitusios, vėžinės ląstelės.

Prevencija ir ankstyvas aptikimas

Kalcifikatų krūtyse atsiradimo išvengti neįmanoma, tačiau reguliarios mamogramos padeda laiku pastebėti galimus pavojingus pokyčius. Anksti nustatyta liga leidžia laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią rimtesniems susirgimams.

Prognozė ir rizika susirgti vėžiu

Nedidelė dalis mikrokalcifikatų gali būti ankstyvas vėžio požymis, tačiau dažniausiai jie aptinkami esant gerybiniams procesams. Svarbu žinoti, kad jei mamogramoje pastebimi kalcifikatai, tai būna užfiksuota jūsų medicininiuose įrašuose. Ateityje lyginant vaizdus, gydytojas gali stebėti, ar atsiranda pokyčių, kurie gali būti susiję su ikivėžinėmis būklėmis.

Tyrimai rodo, kad apie 12–40 % įtartinų kalcifikatų, kuriems atliktas papildomas ištyrimas, galiausiai būna nustatomas vėžys. Visgi nemaža dalis šių atvejų vėliau paaiškėja esant klaidingais pavojaus signalais, kai vėžys nepasitvirtina. Mokslininkai nuolat tobulina aptikimo technologijas, kad sumažėtų netikslumų.

Profilaktiškai atliekamos mamogramos ypač svarbios, nes net pusei moterų, sergančių krūties vėžiu, kalcifikatai aptinkami dar prieš susiformuojant apčiuopiamam mazgeliui. Mikrokalcifikatų radimas padeda diagnozuoti iki 95 % pieno latakų karcinomų, ribotų pieno latakuose.

Gyvenimas su krūties kalcifikatais

Paprastai dėl kalcifikatų nerimauti nereikia – jie dažniausiai būna nepavojingi. Retais atvejais jie parodo anksti besivystančias vėžines ląsteles, tačiau tokiu atveju gydytojas pasiūlys reikalingus tyrimus ir pagalbą.

Ką daryti nustačius kalcifikatus?

Jei mamogramoje aptikti kalcifikatai, tęskite profilaktinius tyrimus kaip įprasta ir visada pasitarkite su gydytoju, jei kyla klausimų ar nerimo. Vidutinės rizikos moterims mamogramas rekomenduojama atlikti kas 1–2 metus nuo 40 metų amžiaus.

Jeigu įtariama, kad kalcifikatai gali būti susiję su piktybiniais procesais, reikės išsamesnių tyrimų arba dažnesnių vaizdinių patikrinimų pagal gydytojo rekomendacijas.