Žandikaulio lūžis yra rimta trauma, kai vienas iš pagrindinių veido kaulų – dažniausiai apatinis žandikaulis – įtrūksta arba visiškai lūžta dėl stipraus smūgio ar kitos jėgos poveikio. Dažniausiai pažeidžiamas apatinis žandikaulis, tačiau lūžti gali ir viršutinis žandikaulis. Žandikaulio lūžis priskiriamas prie skubių medicininių būklių, nesvarbu, kokioje kaulo dalyje įvyko pažeidimas.
Žandikaulio lūžiai – kaip dažnai pasitaiko?
Žandikaulio lūžiai yra antra pagal dažnumą veido kaulų lūžių rūšis – dažniau lūžta tik nosis. Nustatyta, kad nosies lūžiai sudaro beveik pusę visų veido traumų, tačiau žandikaulio pažeidimai vis dar išlieka itin reikšmingi dėl galimų komplikacijų ir įtakos kasdieniam gyvenimui.
Lūžio simptomai
Žandikaulio lūžis pasireiškia intensyviu skausmu, ypač judinant žandikaulį aukštyn-žemyn arba bandant jį pastumti į šonus. Dažnai sutrinka galimybė pilnai praverti arba užčiaupti burną. Tipiniai lūžusio žandikaulio simptomai:
- Kraujavimas iš burnos arba nosies
- Mėlynės ar patinimas ant žandikaulio ar skruosto
- Dantų nuskilimas, paslankumas arba netinkamas viršutinių ir apatinių dantų sukandimas uždarant burną
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Skausmas kramtant, kalbant
- Nesugebėjimas pilnai atverti ar užverti burnos
- Skausmas ausyse
- Nutirpęs apatinės lūpos ar veido pojūtis
Pažvelgus į žmogų, kurio žandikaulis lūžęs, galima pastebėti matomą gumburį ar kraujosruvą žandikaulio ar skruosto srityje, patinimą, netaisyklingą veido simetriją.
Lūžio priežastys
Dažniausiai žandikaulis lūžta dėl smurtinio poveikio – pavyzdžiui, dėl smūgio į veidą. Antroje vietoje pagal dažnumą – eismo įvykiai. Taip pat traumos gali įvykti darbo metu ar sportuojant (kontaktiniai sportai, slidinėjimas ir kt.).
Galimos komplikacijos
Lūžęs žandikaulis gali trukdyti valgyti, kalbėti ir net kvėpuoti. Jeigu laiku neskiriamas gydymas, kaulas gali nesugyti arba sugyti netaisyklingai, kas ateityje gali lemti estetinį ar funkcionalumo sutrikimą.
Diagnozavimas
Įtarus žandikaulio lūžį, gydytojas pirmiausia apklausia pacientą apie sužalojimo aplinkybes ir švelniai apžiūri pažeistą vietą. Tikslesniam vertinimui pasitelkiami radiologiniai tyrimai:
- Rentgeno nuotraukos – padeda įvertinti pažaidą žandikaulyje
- Kompinėtomografiniai (KT) tyrimai – leidžia pamatyti ne tik kaulų, bet ir galimas vidines kraujosruvas ar kitus sužalojimus veide
Gydymo būdai ir eiga
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo lūžio sudėtingumo. Jei žandikaulio lūžis nėra labai sudėtingas, dažnai pakanka kelių savaičių laikytis skystos dietos. Sunkesniais atvejais gali prireikti operacijos – į lūžio vietą įsriegiamos metalinės plokštelės ar strypai, kurie fiksuoja kaulą ir leidžia jam sugyti. Kartais žandikaulis užfiksuojamas vielomis arba elastingais raiščiais, kad kaulas liktų nejudrus viso gijimo metu.
Paprastesniais atvejais gydytojas paskirs skystą arba labai minkštą maistą 4–6 savaitėms, kad žandikaulis galėtų sugyti. Po sudėtingesnių lūžių ir operacijų gijimas gali užtrukti ilgiau. Kai kuriais atvejais, jei žandikaulis užfiksuojamas vielomis, labai svarbu nuolat turėti prie savęs vielų kirptuvą, kad kilus vėmimui ar užspringimui būtų galima greitai atsegti žandikaulį ir išvengti pasmaugimo pavojaus.
Pasveikimo laikotarpis
Žandikaulio lūžių gijimas – ilgas procesas, kuris gali trukti kelias savaites ar mėnesius. Net jei operacijos nereikia, šiuo laikotarpiu rekomenduojama laikytis mitybos pokyčių (skysti ar minkšti produktai), sumažinti žandikaulio judesių kiekį ir reguliariai šalinti patinimą lediniu kompresu. Skausmui ir uždegimui mažinti dažnai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
Kol žandikaulis gyja, burnos higieną galima palaikyti specialiais skalavimo skysčiais, o dantų valymas dažnai laikinai negalimas. Svarbu saugoti žandikaulį nenatūraliais judesiais – pavyzdžiui, kai žiovaujate ar čiaudite, prilaikykite smakrą ranka.
Prevencijos būdai
Nors ne visas traumas galima numatyti ar išvengti, yra priemonių, kurios sumažina žandikaulio lūžių riziką:
- Važiuojant motociklu, dviračiu ar paspirtuku, visuomet dėvėkite pilną veido šalmą
- Automobilyje važiuokite prisisegę saugos diržą
- Sportuojant (ypač kontaktinėse sporto šakose, slidinėjant) naudokite veido apsaugą ir specialius dantų apsaugus
- Atliekant pavojingus darbus dėvėkite tinkamą apsauginį šalmą ar veido kaukę
Kaip gali pakisti kasdienybė?
Gijimo procesas po žandikaulio lūžio skirtis priklausomai nuo traumos sunkumo ir taikyto gydymo. Jei buvo atlikta operacija, visiškam kaulo suaugimui gali prireikti poros mėnesių. Visą tą laiką neretai rekomenduojamas skystas maistas, o gydytojai dažnai pataria pasikonsultuoti su mitybos specialistu dėl visavertės mitybos palaikymo. Atgavus žandikaulio funkciją, grįžimas prie įprastos veiklos gali šiek tiek užtrukti – sportinė veikla ar aktyvūs judesiai leidžiami tik gavus medikų pritarimą.
Rūpinimasis savimi
Žandikaulio lūžis gyja labai lėtai, todėl dažnai prireikia kelių savaičių ar net mėnesių, kol bus atkurta įprasta kasdienė veikla. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, saugoti pažeistą vietą, atsisakyti sunkaus fizinio krūvio.
Kreipimosi į gydytoją signalai
Reikėtų būtinai susisiekti su gydymo įstaiga, jei:
- Nepraeina stiprus skausmas arba laukiamo pagerėjimo nėra
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimų
- Pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis (galimi infekcijos požymiai)
- Kamuoja pykinimas ar vėmimas
Dažnai užduodami klausimai
Kuo dislokuotas žandikaulis skiriasi nuo lūžusio?
Nors abi būklės yra medicinos skubios pagalbos atvejai, dislokuotas žandikaulis nėra kaulo lūžis – tai būklė, kai apatinis žandikaulis išslysta iš dėties smilkininiame žandikaulio sąnaryje. Tuo tarpu lūžis, kaip rodo pavadinimas, yra tikras kaulo sužeidimas.
Kaip tinkamai miegoti su lūžusiu žandikauliu?
Norint apsaugoti žandikaulį miego metu, patartina miegoti ant nugaros – taip sumažėja spaudimas pažeistam žandikauliui ir užtikrinamas jo stabilumas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
