Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – tai įvairaus sunkumo odos pažeidimai, galintys pasireikšti tiek lengvu niežuliu, tiek sukelti pavojingas organizmo reakcijas. Kaip įkandimas ar įgėlimas paveiks jūsų sveikatą, priklauso nuo konkretaus vabzdžio rūšies bei individualios imuninės sistemos reakcijos. Nors dauguma šių atvejų nesunkūs ir gali būti lengvai gydomi namuose, kartais organizmas reaguoja stipriai: atsiranda dilgėlinė, sunkėja kvėpavimas ar pasireiškia raumenų spazmai.
Skirtingos įkandimų ir įgėlimų rūšys
Daugybe vabzdžių rūšių gali įkąsti ar įgelti, bet dažniausiai susiduriama su:
- Skruzdėlių (ypač pavojingų skruzdėlių rūšių) įkandimais
- Patalinių blakių įkandimais
- Bičių įgėlimais
- Raudonųjų erkių įkandimais
- Blusų įkandimais
- Musių (pvz., vapsvinių, elniavarlių, arklinių, smėlinų musių) įkandimais
- Uodų įkandimais
- Skorpionų įgėlimais
- Vorų (įskaitant į pavojingus priskiriamus rūšių atstovus) įkandimais
- Erkių įkandimais
- Vapsvų, širšių ir kitų stambesnių plėviasparnių įgėlimais
Dauguma minėtų gyvių yra priskiriami vabzdžiams, todėl žodžiai „vabzdžių įkandimai“ bei „insekto įkandimai“ dažnai vartojami kaip sinonimai. Visgi kai kurie (erkės, vorai, raudonieji erkės, skorpionai) priskiriami voragyviams, todėl bendra sąvoka „įkandimai ir įgėlimai“ tiksliau atspindi platų šių pažeidimų spektrą.
Vabzdžių įkandimų ir įgėlimų simptomai
Kokių požymių galite tikėtis priklauso nuo to, kas jus įkando ar įgėlė. Dažniausi simptomai pažeistoje vietoje:
- Odos sustorėjimas ar mazgelis – įgėlimo vietoje atsiranda iškilimas, kuris gali būti paraudęs, patinęs ar įgauti kitą atspalvį. Kartais susiformuoja keli iškilimai eilute ar grupelėje.
- Didelis niežulys ar odos dirglumas. Dažnai šiuos pojūčius lydi dilgčiojimas ar lengvas deginimo jausmas.
- Nedidelis patinimas: aplink įgėlimo ar įkandimo vietą oda šiek tiek paburksta.
- Skausmas ar nemalonus pojūtis, ypač prasidėjęs iškart po įkandimo ar įgėlimo.
Šie simptomai paprastai apsiriboja pačia įkandimo ar įgėlimo vieta, tačiau jei diskomfortas ar kiti pojūčiai apima ir kitas kūno dalis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Sunkių reakcijų požymiai
Kai kurių nuodingų rūšių (pavyzdžiui, atskirų vorų ar skorpionų) įgėlimai sukelia žymiai stipresnius simptomus. Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote šiuos negalavimus po įtariamo įkandimo ar įgėlimo:
- Stiprus pilvo skausmas ar mėšlungis
- Padidėjęs seilėtekis, gausus prakaitavimas
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Galvos skausmai
- Pykinimas, vėmimas
- Viso kūno raumenų skausmai, tempimas ar spazmai
- Kūno tirpimas
- Jautrumas šviesai
- Sutrūkinėjusi kalba
- Sunku kvėpuoti ar ryti
Alerginės reakcijos po įkandimo ar įgėlimo
Kartais organizmas įkandimą ar įgėlimą priima kaip pavojų ir smarkiai sureaguoja – taip pasireiškia alergija vabzdžių nuodams ar seilėms. Dažniausiai alerginė reakcija pasireiškia vietiškai, ties pažeista vieta, tačiau gali apimti visą kūną ir virsti itin pavojinga būkle – anafilaksija. Alergiją dažniau sukelia bičių, vapsvų ar skruzdėlių įgėlimai. Lengvi simptomai gali greitai komplikuotis, tad svarbu žinoti, kokie požymiai išduoda rimtą alergiją:
- Svaigulys ar sąmonės netekimas
- Dilgėlinė
- Raumenų traukuliai
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
- Priepuoliai
- Stiprus patinimas įkandimo ar įgėlimo vietoje (daugiau nei 10 cm)
- Liežuvio ar gerklės tinimas
- Dusulys, švokštimas ar sunkus rijimas
- Pagreitėjęs pulsas
Alerginės reakcijos paprastai prasideda per 15 minučių nuo įkandimo, tačiau kai kuriais atvejais gali užtrukti keliolika valandų, o labai retai – net ilgiau. Jei anksčiau patyrėte stiprų patinimą ar alergiją po įkandimo, ateityje stipresnė reakcija tikėtina – apie tai visuomet informuokite gydytoją.
Retais atvejais pasireiškia uždelsta imuninė reakcija („serumo liga“), kuri gali prasidėti per kelias dienas po įkandimo ar įgėlimo.
Kodėl niežti įkandimo vieta?
Įkandus vabzdžiui, su seilėmis ar nuodais į odą patenka pašalinių medžiagų, kurias organizmas laiko grėsme. Imuninė sistema į tai atsako išskirdama histaminą, kuris sukelia nemalonų niežulį ar patinimą. Uodų, vadinamųjų arkliukių, lovinių blakių, blusų ir raudonųjų erkės įkandimai dažniausiai itin niežti.
Įkandimų priežastys ir rizikos veiksniai
Susidurti su įkandimais galite tiek būdami gamtoje, tiek ir namuose – ypač palėpėje, rūsyje ar medienos sandėlyje. Įprastos situacijos, kuriose dažniau įkandama:
- Einate basomis ir netyčia užminate ant vabzdžio
- Būnate miške, sode ar nešienaujamame lauke, ypač drėgnu oru
- Sujaukiate vabzdžių lizdą ar slėptuvę požemyje, medyje ar krūme
Didinantys riziką veiksniai
- Gyvenimas prie vandens telkinių – ežerų, upių, pelkių
- Laiko leidimas miškingose ar žolėtose vietovėse
- Darbas ūkyje, kontaktas su gyvūnais
- Darbas sodininko, bitininko profesijose
Kokios komplikacijos gali kilti po įkandimo?
Kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, uodai ar erkės, gali būti infekcinių ligų platintojai. Jos perduodamos įkandus ar įgėlus, todėl vadinamos pernešamomis ligomis. Tarp tokių ligų:
- Maliarija
- Laimo liga
- Erlichiozė
- Babesiozė
- Denge karštligė
- Chikungunya
- Encefalitas
- Rokio Kalnų dėmėtoji karštligė
- Geltonasis drugys
- Zikos virusas
- Vakarų Nilo virusas
- Šiltinė (tifas)
Šių ligų paplitimas skirtinguose regionuose nevienodas, todėl, planuodami keliones, verta pasidomėti, ar toje šalyje dažni tokie susirgimai.
Kaip nustatomi vabzdžių įkandimai?
Neretai pakanka tiesiog stebėti ir gydyti simptomus, tačiau sunkesniais atvejais gydytojas gali užduoti klausimų apie įvykio aplinkybes: kada ir kiek kartų įkando, kaip ir kada prasidėjo simptomai, kokių priemonių jau ėmėtės, ar anksčiau esate turėję įkandimų ir kaip į juos reagavo organizmas. Sunkių alerginių reakcijų atveju gali būti skiriamas alergijos tyrimas ar paskiriamas adrenalino autoinjektorius (epinefrino švirkštiklis) skubiai pagalbai.
Vabzdžių įkandimų valdymas ir gydymas
Daugumą įkandimų galima gydyti savarankiškai namuose – svarbiausia žinoti teisingus žingsnius:
- Nedelsiant pašalinkite geluonį, jei jis liko odoje
- Pašalinkite vabzdį – kartais pakanka nukratyti nuo drabužio, kartais ištraukti erkę pincetu
- Nusiplaukite pažeistą vietą muilu ir vandeniu – taip sumažinsite infekcijų riziką
- Šaldykite įkandimo vietą – ledą ar šaltą kompresą dėkite per audinį
- Skausmui ar tinimui mažinti, pasitarę su gydytoju, vartokite nereceptinius vaistus (pvz., nesteroidinius vaistus nuo uždegimo)
Specializuota gydytojo pagalba gali būti reikalinga, jei pasireiškia stipri alerginė reakcija ar reikia gydyti infekcijas – tokiu atveju gali būti skiriami antibiotikai, antiparazitiniai vaistai ar, ypatingais atvejais, priešnuodžiai. Esant anafilaksijos pavojui, taikomas intensyvus gydymas vaistais ir infuzijomis. Ilgalaikė alergijos kontrolei kartais taikoma imunoterapija nuo nuodų.
Niežulio slopinimas
Įvairesnių kremų ar losjonų tepimas gali padėti palengvinti niežėjimą. Dažniausiai naudojamos šios priemonės:
- Antihistamininiai vaistai
- Hidrokortizono tepalas
- Grynas alavijo gelis
Nesikaskite įkandimo vietos! Nors noras stiprus, kasymasis didina infekcijų riziką, nes pažeidžiama oda.
Ką daryti, jei įkandimo vieta stipriai patinusi?
Dėkite šaltą kompresą (ledą visada apvyniokite plonu audiniu), kad sumažintumėte tinimą. Jei patinimas didelis, apima daugiau odos nei įprastai arba plinta į kitas kūno dalis, nedelskite pasitarti su gydytoju.
Kiek laiko trunka įkandimo simptomai?
Nedidelis niežulys ar patinimas paprastai praeina per kelias dienas. Kai kuriais atvejais reikalinga savaitė ar dvi, kol visiškai atsigaunama. Po sunkių alerginių ar infekcinių komplikacijų sveikimas gali užtrukti ilgiau.
Kaip apsisaugoti nuo įkandimų?
Visiškai išvengti vabzdžių įkandimų ne visada įmanoma, bet imtis papildomų atsargumo priemonių verta. Patarimai apsisaugoti:
- Naudokite repelentus ten, kur galite susidurti su vabzdžiais – tiek gamtoje, tiek dirbdami lauke. Ypač veiksmingi yra DEET turintys preparatai.
- Sodyboje, miške ar pievoje vilkėkite ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, užsidėkite batus – kelnes įkiškite į batus.
- Keliaujant apžiūrėkite lovą, ar nėra blakių požymių.
- Venkite lauke naudoti stipriai kvepiančių priemonių, ypač su gėlių aromatu.
- Maistą iškylose ar lauko šventėse laikykite uždengtą, kad neprisiviliotumėte bičių ar vapsvų.
- Netrikdykite bičių – jų puolimas dažnai išprovokuojamas staigiais judesiais ar bandant jas nuvyti. Būkite ramūs, ir jos greičiau pasitrauks.
- Neškite malkas į namus tik apžiūrėję, ar ant jų nėra vorų.
- Lauke vaikščiokite avėdami avalynę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei patyrėte kelis bičių ar vapsvų įgėlimus, įkandimas ar įgėlimas įvyko arti akies, niežulys ar patinimas stiprūs, atsirado žaizdelių nuolat kasantis ar simptomai nepraeina kelių dienų bėgyje, verta pasitarti su gydytoju. Į specialistą taip pat kreipkitės pastebėję infekcijos požymius: raudonos juostos, pūslės ar pūlių išsiskyrimas iš žaizdos.
Po įkandimo ar įgėlimo, jeigu per dvi savaites išsivysto šie simptomai, taip pat būtina pasitarti su gydytoju:
- Kūno skausmai
- Drebulys ar šaltkrėtis
- Karščiavimas
- Sąnarių skausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Skausmas už akių
- Žiedu primenanti paraudimo dėmė aplink įkandimą (ypač jei ji primena taikinį – galimas Laimo ligos požymis)
- Padidėję limfmazgiai
Susipažinti su dažniausiais įkandimų tipais, simptomais ir rizikos veiksniais verta kiekvienam, norinčiam apsaugoti save ir artimuosius – tiek buityje, tiek kelionių metu. Jei kyla abejonių ar susiduriate su paūmėjusiais simptomais, būtinai kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
