Tetrahydrozolino akių lašai daugeliui žinomi kaip priemonė, mažinanti akių paraudimą, kurį sukelia lengvi sudirginimai, pavyzdžiui, dulkės, dūmai, smogas ar baseino vanduo. Šis vaistas priskiriamas simpatikomimetinių aminų grupei – jis veikia susiaurindamas akies kraujagysles, todėl raudonis praeina. Kai kuriuose tetrahydrozolino gaminiuose papildomai būna drėkiklių, kurie padeda sumažinti sausumą ir dar labiau apsaugo akis nuo papildomo dirginimo.
Kaip tinkamai vartoti akių lašus
Tetrahydrozolino lašai dažniausiai naudojami pagal poreikį – iki 4 kartų per dieną į pažeistą akį ar abi akis. Naudojimo dažnį geriausia suderinti su gydytoju arba vadovautis pakuotės nurodymais.
- Prieš lašindami vaistą, kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Nepažeiskite lašintuvo – nelaikykite jo prie akies ar kitų paviršių.
- Norint išvengti dirginimo, kontaktinius lęšius reikia išsiimti. Juos vėl galima įsidėti ne anksčiau kaip po 10 minučių po lašinimo.
- Jei tirpalas pakitęs – drumstas ar pakeitęs spalvą – jo vartoti negalima.
- Norint įlašinti vaistą, atloškite galvą, žiūrėkite aukštyn ir lengvai atitraukite apatinį voką, kad susidarytų „kišenėlė”. Dozuokite reikiamą kiekį lašų, užsimerkite 1–2 minutėms ir keletą sekundžių švelniai spustelėkite akies kamputį prie nosies – taip vaistas geriau pasiskirstys.
- Venkite mirksėjimo ir netrinkite akių iškart po lašinimo.
- Naudojant kelis skirtingus akių vaistus, tarp jų reikėtų padaryti bent 5 minučių pertrauką ir visada pirmiau naudoti lašus, tik tada – tepalą.
- Apsidairykite, ar rega nėra laikinai neryški prieš vairuodami ar dirbdami su tiksliais mechanizmais.
Šio vaisto nepatartina naudoti ilgiau nei 3–4 dienas iš eilės, nes ilgalaikis vartojimas gali paskatinti vadinamąjį „atsistatantį“ paraudimą – nutraukus lašų vartojimą, akys gali parausti dar labiau. Jeigu po 72 valandų simptomai nemažėja ar net stiprėja, būtina nutraukti vartojimą ir kreiptis į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dalis žmonių pajunta lengvą deginimą ar perštėjimą, akių paraudimą, akies vyzdžių išsiplėtimą, kartais – neryškų matymą. Šie pojūčiai dažniausiai trumpalaikiai, tačiau jeigu užsitęsia ar stiprėja, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Retais atvejais gali pasireikšti sunkesni šalutiniai reiškiniai: akių skausmas, stiprėjantis paraudimas, niežėjimas ar vokų paburkimas, nauji regėjimo sutrikimai, rankų drebėjimas, padažnėjęs ar nereguliarus širdies plakimas, galvos skausmas, gausus prakaitavimas, jėgų trūkumas, nerimas.
- Labai retai gali atsirasti stipri alerginė reakcija – odos išbėrimai, niežulys, veido, liežuvio ar gerklės tinimas, stiprus galvos sukimasis ar sunkumas kvėpuoti.
Jeigu pastebėjote bet kuriuos iš išvardintų rimtesnių ar naujų nemalonių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami naudoti tetrahydrozolino lašus, įsitikinkite, ar nesate jautrūs veikliajai ar pagalbinėms vaisto medžiagoms – kai kurios priemonės gali turėti konservantų (pvz., benzalkonio chlorido), kurie jautresniems žmonėms sukelia alergiją ar dirginimą.
Praneškite gydytojui, jei sergate šiomis ligomis:
- Glaukoma
- Širdies ligos, krūtinės angina, buvę infarktai
- Aukštas kraujospūdis
- Cukrinis diabetas
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (ypač padidėjusi funkcija)
- Akies infekcija ar sužeidimas
Po lašinimo rega gali trumpam suprastėti, todėl vairuoti ar dirbti sudėtingesnį darbą rekomenduojama tik tada, kai matymas atsistato.
Besilaukiančioms ir krūtimi maitinančioms moterims dėl šio vaisto reikia pasitarti su gydytoju – galima vartoti tik tada, kai to tikrai reikia.
Sąveika su kitais vaistais
Tetrahydrozolino lašai gali sąveikauti su kitais vaistais ir sustiprinti jų šalutinį poveikį ar sumažinti veiksmingumą. Jei naudojate kokių nors kitų vaistų nuo akių problemų ar sisteminių ligų, apie tai būtina informuoti gydytoją arba vaistininką.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
