Sužinosite
Kaverninio ančiu trombozė – tai reta, tačiau pavojinga būklė, kai užsikemša už akiduobių, po smegenimis esantis kraujagyslių rezginys, vadinamas kaverniniu ančiu. Ši sritis sudaryta iš venų, tarp jų ir vienos didžiausių, jungo venos, kurios užtikrina kraujo nutekėjimą iš galvos ir veido. Jeigu šioje vietoje susiformuoja kraujo krešulys, dažniausiai dėl infekcijos, sutrinka kraujo tekėjimas iš smegenų.
Bendri faktai apie ligą
Kaverninio ančiu trombozė yra tokia reta, kad gydytojams nėra paprasta įvertinti, kiek ja kasmet susergama. Pastaraisiais dešimtmečiais ligos atvejų labai sumažėjo dėl lengvesnio ir greitesnio antibiotikų prieinamumo. Šios vaistų grupės padeda išgydyti infekcijas, kurios anksčiau galėjo tapti priežastimi vystytis krešuliams.
Krešulys kaverniniame ančyje gali padaryti didelę ir ilgalaikę žalą akims, nervams ar smegenims. Negydoma liga gali baigtis mirtimi.
Kaverninio ančiu trombozės simptomai
Pirmas ir dažniausias ligos signalas – stiprus, nuolat blogėjantis galvos skausmas, kuris nereaguoja į įprastus nuskausminamuosius. Skausmas gali sustiprėti itin greitai arba didėti palaipsniui per kelias dienas, dažniausiai lokalizuojasi aplink vieną ar abi akis ar už jų.
- Stiprus ir aštrus galvos skausmas.
- Paburkimas ar iššokimas vienos, vėliau abiejų akių srityje.
- Vyraujantys, nukarę vokai.
- Judinant akis – stiprus skausmas, o vėliau tampa neįmanoma jų pajudinti.
- Miglotas matymas ar dvejinimasis.
- Veido dalies nutirpimas.
- Aukšta temperatūra.
- Traukuliai.
Negydoma liga vystosi toliau: stiprėja sąmonės slopinimas, kyla sumišimas, ligonis gali nugrimzti į komą ar mirti. Labai svarbu pradėti gydymą iš karto, dar nepasireiškus šiems sunkiems simptomams.
Kaip greitai gali pasireikšti
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasirodo praėjus 5–10 dienų po negydytos veido ar kaukolės infekcijos. Pirmasis signalas dažniausiai – galvos skausmas, o akių simptomai (patinimai, iššokusi akis) gali pasireikšti tuoj po to arba vystytis palaipsniui per kelias dienas.
Priežastys
Dažniausiai kaverninio ančiu trombozė yra rimta veido ar kaukolės infekcijos komplikacija. Organizmas bando sustabdyti infekcijos plitimą ir venose sudaro kraujo krešulį. Tačiau vietoj apsauginio efekto krešulys užkerta kelią normaliam kraujo nutekėjimui iš smegenų, didėja spaudimas, atsiranda būdingi simptomai.
Prie infekcijų, kurios gali sąlygoti krešulio susidarymą, priskiriamos:
- Sinusų uždegimas (sinusitas),
- Pūliniai, furunkulai,
- Dantų pūliniai,
- Ausų infekcijos.
Net iki 70 % ligos atvejų susiję su auksinio stafilokoko infekcija. Kitos bakterijos, taip pat kai kurios grybelinės infekcijos, taip pat gali sukelti šią būklę. Yra aprašytų atvejų, kuomet kaverninio ančiu trombozė buvo susijusi ir su COVID-19 infekcija.
Retai kraujo krešulys susidaro po kaukolės traumos, net ir be infekcijos.
Kaip nustatoma liga
Kaverninio ančiu trombozės diagnozė yra sudėtinga, nes simptomai gali priminti kitus dažnesnius susirgimus – akių infekcijas ar migreną. Tačiau gydytojai įtaria šią būklę, jei ligonis neseniai sirgo ar serga sinusų, dantų ar kitomis galvos-srities infekcijomis.
Tyrimai, kurie gali būti atliekami:
- Radiologiniai tyrimai. Magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai leidžia pamatyti, ar ančiuose yra krešulių. Tiksliausias tyrimas – magnetinio rezonanso venografija (MRV), kurios metu į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, kad būtų matomas kraujotakos vaizdas.
- Bakteriologiniai tyrimai. Nustatyti infekciją padeda kraujo ar kitų kūno skysčių (pvz., iš nosies ar sinusų) pasėliai.
- Juosmens punkcija. Šis tyrimas padeda nustatyti, ar infekcija išplitusi į smegenis; tai gali būti meningito požymis. Procedūros metu į apatinę nugaros dalį įvedama adata ir paimamas nedidelis mėginys smegenų skysčio, kuris tiriamas dėl infekcijos žymenų.
Ši būklė vystosi labai greitai ir kelia pavojų gyvybei, todėl gydymas dažniausiai pradedamas nelaukiant tyrimų atsakymų.
Gydymas
Kaverninio ančiu trombozė reikalauja skubaus gydymo ligoninėje; dažnai pacientas guldomas į intensyvios terapijos skyrių stebėsenai. Pagrindiniai gydymo metodai:
- Antibiotikai. Vaistai nuo infekcijos dažniausiai pradedami leisti į veną iš karto, dar prieš tiksliai nustatant sukėlėją. Taikomi plataus spektro antibiotikai, ypač veiksmingi prieš bakterijas, tokias kaip auksinis stafilokokas. Gydymas gali trukti kelias savaites.
- Kraujo skystinantys vaistai. Kai kuriais atvejais reikalingi antikoaguliantai, tokie kaip heparinas, kad būtų ištirpdyti esami arba užkirstas kelias naujų krešulių susidarymui. Dažnai jų reikia vartoti dar keletą mėnesių po išrašymo iš ligoninės.
- Hormoniniai vaistai. Kartais skiriami kortikosteroidai siekiant sumažinti uždegimą ir spaudimą ančiuose. Jie įjungiami po antibiotikų terapijos pradžios.
- Operacijos. Esant skysčių sankaupai ar pūliniams, gali būti reikalinga operacija, kurios metu pašalinamas susikaupęs skystis ar drenauojamas pūlinys.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Iki antibiotikų eros ši liga praktiškai visada baigdavosi mirtimi. Šiandien daugiau nei 70 % ligonių pasveiksta, tačiau nemažai jų vis tiek neišvengia komplikacijų.
- Nuolat kartojantys galvos skausmai.
- Regos sutrikimai ar net apakimas vienoje ar abiejose akyse.
- Traukuliai.
- Meningitas.
- Sepsis (bendra organizmo infekcija).
- Kiti kraujo krešuliai, pavyzdžiui, kojose (giliųjų venų trombozė), plaučiuose ar smegenyse (insultas).
Pasitarkite su gydytoju apie savo ligos eigą ir galimą atsinaujinimą bei būdus, kaip atpažinti komplikacijų požymius – tai labai svarbu siekiant išvengti rimtų pasekmių.
Kada kreiptis į medikus
Nedelskite ir ieškokite skubios pagalbos, jeigu pajutote:
- Staigų, stiprų galvos skausmą, kuris nepraeina nuo vaistų.
- Galvos skausmas stiprėja atsigulus ar pasilenkus.
- Vienos ar abiejų akių skausmą, patinimą ar kitokius regėjimo pokyčius.
- Bendras negalavimas, silpnumas, mieguistumas.
- Dusulys.
- Aukšta temperatūra.
Klausimai savo gydytojui
- Kokia gydymo taktika bus taikoma?
- Kiek laiko reikės gydytis?
- Kokios galimos komplikacijos ir ar jas galima išvengti?
- Kaip gali tekti keisti gyvenimo būdą po gydymo?
- Ar reikės papildomų vaistų ar priemonių komplikacijų gydymui?
- Kokia rizika, kad liga pasikartos?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.